Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Ar tikrai Josvainiuose smarvė sumažėjo?

Josvainių miestelyje ir aplinkinėse vietovėse gyvenantys žmonės tikriausiai dar nespėjo pamiršti tų laikų, kai skundėsi jų pašonėje įsikūrusio kiaulių ūkio komplekso skleidžiamais kvapais ir šeimininkų abejingumu bei gyventojų skundų nepaisymu. Anuomet iš komplekso sklindantys kvapai pasiekdavo net patį Lietuvos centrą, nes Josvainiai nuo Kėdainių tėra nutolę vos 9 kilometrus. Kaip anksčiau, 2018-ųjų vasarį, rašė „Rinkos […]Skaityti daugiau

Į laidotuves – be gėlių, bet su vokeliu

Mirusį artimąjį į paskutinę kelionę norisi palydėti ypatingai. Paskutinį kartą atiduoti jam viską, kas gražiausia, todėl visada buvo nešamos didžiausios puokštės, krepšeliai, vainikai. Tačiau vis dažniau pasigirsta amžinybėn iškeliavusio artimųjų, o kartais ir pačių velionių prieš mirtį išreikštas pageidavimas į laidotuves ar tiesiog pagerbimą ateiti vos su vienu kitu gėlės žiedeliu arba apskritai jų nenešti. […]Skaityti daugiau

Mirtis ir socialiniai tinklai: kaip elgtis?

Anksčiau prieš mirtį buvo įprasta parašyti testamentą, kuriame nurodoma, kam suteikiama teisė į vienokią ar kitokią nuosavybę, išreiškiama mirusiojo valia ir kiti panašūs dalykai. Šiais skaitmeninių technologijų laikais gyvenantiems žmonėms ir ateinančioms kartoms reikės pasirūpinti ne tik realiu, bet ir virtualiu testamentu. Tai reiškia, kad tie, kas naudojasi socialiniais tinklais, turės pasirūpinti savo paskyros prižiūrėtoju […]Skaityti daugiau

U. Radzevičiūtė: „Savo knygomis bandau pabėgti nuo šiuolaikinio pasaulio“

Kritikai giria ją už savitą rašymo stilių. Įvairios Europos tautos knygų herojuose įžvelgia būtent jų tautai būdingus žmonių bruožus. Jos kūriniai versti į anglų, vokiečių, italų, ispanų, vengrų, estų, latvių, rusų kalbas. Ji yra gavusi ne tik Lietuvių rašytojų sąjungos premiją už romaną „Kraujas mėlynas“, bet ir Europos Sąjungos literatūrinę premiją už romaną „Žuvys ir […]Skaityti daugiau

Fotomenininkė Rasa Maskaliūnienė: gyvendama mažame miestelyje nematau jokių trūkumų

Žiūrint į jos darytas nuotraukas iš jų tarsi sklinda ramybė ir harmonija. Rengiant interviu su fotomenininke josvainiete Rasa MASKALIŪNIENE pasijaučiau lygiai taip pat. Mano pašnekovė sako „atsikandusi“ didmiesčio gyvenimo, kur vyrauja triukšmas, dulkės, visada skubantys žmonės, ir grįžti į jį nebenorėtų. Ji, gyvendama Josvainiuose, vertina ramybę, gamtą, kiekvieną akimirką ir užfiksuotą kadrą bei tikina, jog, […]Skaityti daugiau

Nematoma kova su emociniu ir psichologiniu nuovargiu

Neseniai „Rinkos aikštėje“ buvo publikuotas neįgalaus kėdainiečio Kornelijaus Atkočiūno skundas dėl, jo nuomone, prastai atliekamų socialinių darbuotojų pareigų. Socialinės paslaugos ponui Kornelijui yra teikiamos namuose. Tačiau, išklausius abi puses ir žiūrint į problemą plačiau, susidaro įspūdis, jog tiek viena, tiek kita pusė yra psichologiškai nepajėgios (o gal pavargusios?) konstruktyviai bendradarbiauti.  Daugeliu atveju neįgaliu tapusiam, prieš […]Skaityti daugiau

Kas kaltas dėl blogų kelių ir kodėl ant gero asfalto

„Rinkos aikštė“ sulaukė skaitytojo Algimanto Navicko skambučio, kuriuo jis išreiškė savo nepasitenkinimą, jog asfaltuojamos gatvės, kurios dar yra pakankamai geros būklės, o tos, kurias iš tiesų reikia asfaltuoti, taip ir lieka nepaliestos. Maža to, net greideris nepravažiuoja, kai jo labiausiai reikia.  „Žadėjo, kad išasfaltuos kelią… Neįmanoma, dulkės visur eina. Visi kaimynai pasipiktinę. Juodkaimiuose ant gero […]Skaityti daugiau

Neįgalusis ieško teisybės

Į „Rinkos aikštę“ kreipėsi neįgalus kėdainietis Kornelijus Atkočiūnas teigdamas, kad gauna nekokybiškas socialines paslaugas. Pateikiame pono Kornelijaus istoriją ir atsaką į ją. Netinkamos slaugės „Turiu pirmą invalidumo grupę. Buvo insultas, kraujo perpylimas, važinėjau į dializę – labai blogai jaučiuosi. Turiu mažą šuniuką.  Maždaug prieš mėnesį man buvo paskirtos niekam tikusios slaugės. Apie vieną nenoriu nieko […]Skaityti daugiau

Sporto psichologija: kas tai ir ar visiems sportininkams jos reikia?

„Tai – psichologijos šaka, tyrinėjanti psichologinių veiksnių sąsajas su sportiniais rezultatais, treniruočių efektyvumu, pasiekimų motyvacija ir pan. Sporto psichologija padeda profesionaliems sportininkams ir treneriams geriau išnaudoti sportininkų galimybes, pasiruošti varžyboms ir jose dalyvauti, spręsti iškylančius sunkumus, o sportuojantiems laisvalaikiu – geriau suprasti ir valdyti savo motyvaciją, rasti judėjimo vietą savo gyvenime, labiau džiaugtis sportu“, – […]Skaityti daugiau

Tarp trisdešimties geriausių projekto dalyvių – ir kėdainietis

Rugpjūtį baigėsi vienuoliktus metus iš eilės vykęs nacionalinis projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. 30 gabių, visuomeniškų ir motyvuotų ateities lyderių iš visos Lietuvos savaitę praleido susipažindami su ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos veikla, darbu viešajame sektoriuje. Baigiamųjų klasių moksleiviai ne tik susitiko su ministrais ir bendravo su įvairių sričių specialistais, tačiau taip pat turėjo galimybę stebėti […]Skaityti daugiau

Buvusio Kauno kolegijos pastato likimas neaiškus

Kėdainių miesto parko pašonėje stūksantis Kauno kolegijai priklausęs didžiulis Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro pastatas pastaruosius porą metų yra niekam nereikalingas. Šiuo metu jis stovi tuščias ir nenaudojamas. Pastatų kompleksas su stadionu dabar priklauso valstybei, tiksliau – VĮ Turto bankui. Kolegijai išsikrausčius, valstybė šio pastato taip ir negrąžino Kėdainių rajono savivaldybei, nors šis pastatas valstybei […]Skaityti daugiau

Pėsčiomis keliavo iš Vilniaus į Kėdainius

Žinomas tinklaraštininkas, rašytojas, komunikacijos specialistas bei trijų vaikų tėtis Simonas URBONAS, nevengiantis kelti sau vis naujų iššūkių, šįkart nusprendė pėsčiomis nukeliauti iš Vilniaus į Kėdainius. Su Simonu kalbėjomės jo kelionės metu, kai jam iki tikslo buvo likę trisdešimt kilometrų. Jau trečią dieną keliavęs ir kojų nebejautęs vyras geros nuotaikos neprarado, vis laidė juokelius ir juokėsi […]Skaityti daugiau

(Ne)Raštingumas ir technologijos – ar situacija iš tiesų yra labai

Dėl šiuolaikinio jaunimo neraštingumo esame įpratę kaltinti technologijas, greitą, dinamišką gyvenimo tempą. Tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė KOLEVINSKIENĖ jaunimo „nurašyti“ neskuba. „Esu labai geros nuomonės apie šių laikų jaunimą. Manau, kad didelė dalis yra labai raštinga. Anksčiau į viešumą patekdavo tekstai gerai […]Skaityti daugiau

Hipnozė ir paslaptingi jos pasauliai

Visada yra smalsu pažvelgti ten, kur, atrodo, vyrauja kažkokia mistika ir logiškai nepaaiškinami dalykai. Hipnozė tikriausiai būtų vienas iš jų. Nors šį psichoterapijos metodą įvairūs šarlatanai naudoja ne visada geriems tikslams, tačiau šįkart su psichologe, psichoterapeute Genovaite PETRONIENE kalbėsime tik apie visuomenei priimtinus ir pasaulyje pripažintus hipnozės būdus ir jos poveikį žmogui. Transas – neatsiejama […]Skaityti daugiau

Gabūs vaikai: kaip atpažinti ir ar verta kelti į aukštesnę

„Apie gabius mokinius vokiečių psichologas W. Sternas dar 1916 m. pažymėjo: „Keista, kad iki dabar mūsų įvertinimas ir pagalba buvo skirti tiems, kurie turi negalią, bet ne tiems, kurie turi viltį“, – taip temą apie gabius vaikus, jų atpažinimą ir šuolius per klases pradėjo Kėdainių „Ryto“ progimnazijos psichologė Jūratė ŽURAVLIOVIENĖ. Psichologas Gintautas KATULIS pastebėjo, jog […]Skaityti daugiau

Bendruomeniškumas ir individualumas: draugai ar priešai?

Kad ir kaip stengtumėmės išsiskirti iš minios ir pabrėžti savo individualumą, vis tiek norime priklausyti kokiai nors bendruomenei, būti visuomenės dalimi. Problema ta, kad būdami visuomenės dalimi, ne visada esame sąmoningi, pilietiški ir pasirengę „paaukoti“ savo individualumą, asmeninę gerovę vardan visuotinės laimės ir bendros gerovės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doc. dr. Jūratė Imbrasaitė atskleidžia, kad […]Skaityti daugiau

Muzika vaikų gyvenime: pažadina sąmonę ir tobulina protą

Apie neabejotiną muzikos įtaką mūsų gyvenimui žinome daug. Tačiau šįkart su dviem muzikos pedagogėmis kalbamės apie muzikos įtaką vaiko raidai ir vertybių formavimui. Kėdainių muzikos mokyklos (KMM) fortepijono mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta ČERNIKAUSKIENĖ teigia, jog muzika – puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai – […]Skaityti daugiau

Analoginė fotografija – hobis, kuriam išnykimas negresia

Nuotraukų ir vaizdų šiais laikais kaip niekada visur daug – socialiniuose tinkluose, reklamose, spaudoje, internete. Žiūrime į juos, grožimės arba bjaurimės, bet tik vienetai susimąsto, kokiu būdu tos nuotraukos buvo padarytos. Sakysite, o kam man tai? Teisingai, gal ir nesvarbu, svarbiausia, kad perteiktas vaizdas. Tačiau vieno iš geriausių Lietuvos fotografų Ramūno DANISEVIČIAUS nuomone, būtent senuoju, […]Skaityti daugiau

Kėdainių vyriausiuoju architektu tapo talentingasis Rytis Vieštautas

Jau nuo pirmadienio Kėdainių rajono savivaldybėje darbus pradėjo naujasis vyriausiasis architektas. Juo konkursą laimėjęs tapo gerai žinomas talentingas Kauno architektas Rytis Vieštautas, kuris Kėdainiuose taip pat nėra naujokas ir miestą pažįsta labai gerai, yra suprojektavęs ne vieną reikšmingą pastatą. Turi idėjų miestui Konkurse į Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, vadinamojo vyriausiojo architekto […]Skaityti daugiau

Visų pradinukų lauks nemokamas maitinimas

Ne visiems mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams šis rugsėjis lengvas ir paprastas. Kai kuriems tenka gerai pasukti galvą, iš kur paimti pinigų, norint įsigyti kokybiškesnes, nevienadienes mokymo priemones vaikams. Kėdainių rajono savivaldybės žiniomis, jau daugiau nei 800 vaikų, besimokančių mūsų rajone, yra skirta socialinė parama, kad šie galėtų pasiruošti mokyklai.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija […]Skaityti daugiau

Pokyčiai baisūs ne visada, jie gali stiprinti bendruomenę

Vieniems – tai pati pradžia. Pradžia naujo gyvenimo, pažinimo, platesnių galimybių ir savarankiškumo ugdymo. Kitiems – dar viena, aukštesnė, pakopa. Tretiems – vieno etapo pabaiga, kito – pradžia. Mokytojams ir mokyklų vadovams – nemenka užduotis, kaip išugdyti ir išmokyti dar vieną kartą. Tai – dar viena Rugsėjo 1-oji. Su savo naujomis užduotimis, viltimis, siekiais, džiaugsmais […]Skaityti daugiau

Karo prievolė: ar šiais laikais galime gyventi be prievolių ir

„Tokio optimizmo, kad karo nebus, tikrai neturiu. Ir kariūnams dėstydamas visą laiką sakau, kad karas bus. Ir bus greitai. Reikia apie tai galvoti. Dėl to žmonės išsaugo gebėjimą apsiginti, o karinė tarnyba yra žmogaus psichologinis parengimas sunkiems laikams“, – apie sugrąžintos privalomosios karo tarnybos privalumus ir reikalingumą sakė Kauno tvirtovės parko direktorius, karo istorikas, profesorius […]Skaityti daugiau

Skyrybos: priežastys ir patarimai, kaip išvengti santykių griūties

Prieš pirmą kartą žengdama prie altoriaus, bene kiekviena pora tikisi ir įsivaizduoja, kad gyvens ilgai ir laimingai iki pat senatvės. Tačiau rutina, buitis, nuobodulys, nukritę rožiniai akiniai ir kitos priežastys tas svajones ir viltis metams bėgant prislopina, o galiausiai ir visai sudaužo į šipulius. Tik vienos poros krizes išgyvena, išmoksta iš jų naujų dalykų, o […]Skaityti daugiau

Nuo rugsėjo pradės veikti Šeimos kortelės

Greitu metu gausios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos turėtų sulaukti pirmųjų Šeimos kortelių. Šios kortelės, suteikiančios tam tikras nuolaidas ir lengvatas, turėtų pradėti veikti nuo rugsėjo pradžios. Tiesa, prašymus joms gauti kol kas pateikė tik dešimtadalis, t. y. kiek daugiau nei 6 tūkst., visų Šeimos kortelės kriterijus atitinkančių šeimų. O partnerių, siūlančių nuolaidas minėtoms šeimoms, […]Skaityti daugiau

Lietuvoje karščio bangos tik dažnės

Klimato kaita – grėsmė ir žemės ūkiui, ir pačiai žmonijai Baigiantis javapjūtės darbams ir daugumai ūkininkų skaičiuojant, kiek šiemet negauta planuotų pajamų, o kai kur net ir patirta nemenkų nuostolių, netyla kalbos apie šioms netektims ūkininkus pasmerkusią stichinę sausrą, padariusią nemažai žalos auginantiems pačias įvairiausias kultūras. Klimatologai, prognozuojantys, kaip situacija keisis ateityje, pernelyg gerų pokyčių […]Skaityti daugiau

Lietuvių kalbos ir literatūros mokymo iššūkiai technologijų amžiuje

„Šiuo metu lietuvių kalba yra vienintelė oficiali valstybinė Lietuvos Respublikos kalba (nuo 2004 m. – ir viena iš oficialių ES kalbų), saugoma specialių institucijų ir ginama Kalbos įstatymo. Būdama labai archajiška, ji patenkina visus šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius. Lietuvių kalba – gražus seno ir naujo derinys, naujoviškais drabužiais apsivilkusi senovė. Balsinga ir maloni ausiai, dėl […]Skaityti daugiau

Skip to content