Ar Kėdainiai išvengs potvynių?
Babtų stotyje, esančioje žemiau Kėdainių, paskutinėmis dienomis stebėtas stiprus Nevėžio vandens lygio pakilimas./Asociatyvi BNS Šarūno Mažeikos nuotr.
Pastarąją savaitę Lietuvoje stebimas spartus vandens lygio kilimas didžiosiose šalies upėse. Neries ir Nemuno lygis ties Kaunu, Jonava bei Vilniumi gyventojams sukėlė pagrįstą nerimą – baiminamasi ne tik galimų potvynių, bet ir pavojingų ledų sangrūdų. Šalia upių namus turintys gyventojai pasakoja, kad vietomis upių vandens lygis pakilo net kelis metrus vos per vieną naktį ir užliejo šalimais esančias pievas ir laukus. Tiesa, kol vienuose regionuose vanduo kyla, Vidurio Lietuvoje situacija išlieka gana stabili. Kokia reali grėsmė Kėdainių kraštui ir kaip vertinti tokias gamtos išdaigas?
Krituliai Lietuvoje pasiskirstė nevienodai
Sausio mėnesio orai Lietuvoje pasižymėjo dideliais svyravimais, kurie tiesiogiai paveikė upių vandeningumą. Kaip informuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, pirmąjį sausio dešimtadienį šalyje iškrito vidutiniškai 20,9 mm kritulių (tai sudaro 110 proc. standartinės klimato normos). Vakarų Lietuvoje situacija buvo įtempta, mat sausio 1–4 dienomis vietomis išmatuotas net pavojingas kritulių kiekis, o Kretingoje užfiksuotas rekordinis 82,1 mm rodiklis.
Tuo tarpu antrasis sausio dešimtadienis buvo itin sausas. Po didelių šalčių gausiau pasnigo tik kiek atšilus orams. Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje tesiekė 1,3 mm (tik 9 proc. normos). Kaišiadoryse kritulių apskritai nebuvo registruota. Toks staigus kritulių sumažėjimas leido stabilizuoti vandens lygį kai kuriuose telkiniuose, tačiau bendra situacija upių vagose išlieka nevienareikšmiška.
stabili, tačiau ragina išlikti budrius./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Kokia situacija su Nevėžiu?
Kėdainiečiams svarbiausias klausimas – kaip elgsis Nevėžis? Panevėžio vandens matavimo stotyje matoma, kad Nevėžio vandens lygis pastaruoju metu yra kiek pakritęs. Tuo tarpu Babtų stotyje, esančioje žemiau Kėdainių, paskutinėmis dienomis stebėtas stiprus vandens lygio pakilimas.
Kėdainių rajono savivaldybės patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Jonas Švedas ramina, kad situacija kol kas stabili, tačiau ragina išlikti budrius. Anot jo, prognozes apsunkina geografinis matavimo stočių išsidėstymas.
„Informuojame, kad Nevėžio upėje tarp Panevėžio ir Kėdainių yra susidariusi ledo danga su properšomis. Hidrologinių stebėjimų skyrius stebi Kauno regiono upes, tame tarpe ir Nevėžį iki Babtų gyvenvietės, kur įrengta vandens matavimo stotis. Įvertinus tai, kad stotis nutolusi nuo Kėdainių daugiau kaip 20 km, sunku nusakyti, kaip Nevėžio upė elgsis atšilimo laikotarpiu“, – teigia J. Švedas.
Pasak specialisto, šiuo metu ledo sangrūdų Nevėžyje ties Kėdainiais nėra, o ledo storis vietomis siekia apie 15 cm.
„Gyventojus raginame būti budrius ir pasirengusius, laikytis pateiktų rekomendacijų. Panikuoti nereikia, tačiau svarbu įvertinti galimas rizikas, ypač gyvenantiems ar dirbantiems šalia upės“, – pabrėžia J. Švedas.
Pastebėjus spartų vandens lygio kilimą, ledo judėjimą ar gresiantį tiesioginį užliejimą, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Aut. past.
Potvyniui tinkamai pasiruošus galima sumažinti jo padarinius
Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas, pastebi, kad upių potvynis yra viena iš nedaugelio gamtos stichijų, kurią galima gana tiksliai apskaičiuoti. Jei teritorija patenka į didesnės nei 10 proc. potvynio tikimybės zoną, užliejimas laikomas prognozuojama, o ne netikėta rizika.
„Pamario krašte potvyniai gali kartotis pamečiui, o tuo metu Vidurio Lietuvos upių baseinuose – vieną kartą per 10 ar 20 metų ar dar rečiau“, – sako M. Norkus. Ekspertas primena, kad būtent dėl šio prognozuojamumo kai kuriose itin rizikingose zonose potvynio žala gali būti įtraukiama į nedraudžiamųjų rizikų sąrašą, nes draudimas pirmiausia skirtas netikėtiems įvykiams.
Jei gyvenate šalia upės ir matote realų pavojų, ekspertai pataria veikti iš anksto, taip sumažinant neigiamus potvynio padarinius. Pirmiausia pasiruoškite maisto, geriamojo vandens atsargas, turėkite apšvietimą su baterijomis arba žvakių, taip pat pilnai įkrautas ryšio priemones, išorinius iš anksto įkrautus nešiojamuosius įkrovėjus.
Elektrinius prietaisus išjunkite, o daiktus, kuriuos įmanoma, perkelkite į aukštesnius aukštus ar saugias vietas. Svarbiausia, saugokite patys save. Venkite bristi ar važiuoti per apsemtas teritorijas, laikykitės atokiau nuo elektros įrenginių.
Jonas Švedas primena, kad, pastebėjus spartų vandens lygio kilimą, ledo judėjimą ar gresiantį tiesioginį užliejimą, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Nors šiuo metu ties Kėdainiais situacija kontroliuojama, gamtos procesai – ypač ledonešis – gali būti nenuspėjami, todėl atsargumas išlieka geriausia prevencijos priemone.
1 Komentaras
todėl patvinus Vilniui, tikrąja sostine jie taps.Gerai kad ten jie nepradėjo statyt ministerijų miestelio.Ministrų po ranka dabartės turėsim kad plytai nukrist vietos neužteks…