Ant Dotnuvos parduotuvės nutūpė angelas

Kėdainiais besižavinčio skulptoriaus darbai – ir Vatikane, ir Himalajų viršūnėje

Dotnuvoje nutūpė… angelas! Akyliausieji jau spėjo pastebėti, jog ši dieviška baltutėlė būtybė sparnus suglaudė ir žaismingai įsikūrė ant atsinaujinusios miestelio „Minimarket“ parduotuvės stogo. Pirkėjai bei praeiviai kaskart išvydę šį Dotnuvos naujakurį jaučiasi tarsi palaiminti paties dangaus – jų veidus nuskaidrina šypsena, o mintys prisipildo šviesos. Būtent toks ir buvo angelą čia pakvietusios parduotuvių tinklo „Minimarket“ komandos užmojis – pradžiuginti miestelio bendruomenę ir svečius.

Žymaus skulptoriaus kūrinys

„Atnaujinome parduotuvės vidų, išorę, prie įėjimo pasodinome gėlių, bet pamanėme, jog dar trūksta ypatingo akcento, – pasakoja maisto ir smulkių buities prekių parduotuvių tinklo „Minimarket“, priklausančio įmonių grupei „Vikonda“, generalinis direktorius Arturas Jasionis. – Kadangi Dotnuvoje esanti mūsų parduotuvė įsikūrusi išskirtinėje vietoje – šalia turtingą istoriją menančios bažnyčios ir vienuolyno, kur keliolika metų vidinę šviesą skleidė ir dvasios lobiais su kiekvienu dosniai dalijosi visų iki šiol nepamirštamas Tėvas Stanislovas, tad nusprendėme, kad angelo skulptūra, nutūpusi ant parduotuvės stogelio, būtų tai, kas labiausiai derėtų ir pozityvioms mintims atkreiptų pirkėjų bei praeivių dėmesį.“

[quote author=“I. Raginienė“]Parduotuvės kolektyvas sako, kad dabar dirbti dar jaukiau, nes parduotuvė – tarsi po angelo sparnu. Tai mūsų angelas sargas.[/quote]

Angelą būtent šiai „Minimarket“ parduotuvei sukūrė žymiojo skulptoriaus, tituluojamo Vilniaus angelų tėvu, Vaido Ramoškos rankos.

„Su skulptoriumi aptarėme, kokio dydžio angelas čia labiausiai tiktų, geriausiai matytųsi ir kurioje vietoje jį reikėtų įkurdinti. Taigi mūsų baltasis angelas yra ūgtelėjusio vaiko dydžio – apie metro aukščio, šiek tiek pasisukęs jis žvelgia į bažnyčią, – pasakoja A. Jasionis ir visus kviečia savo akimis išvysti šį netradicinėje erdvėje nutūpusį meno kūrinį. – Angelą apšviesime, kad naktį ar žiemą anksti temstant jis visada būtų puikiai matomas.“

Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog skulptūra bus stebima vaizdo kameromis, tad piktavaliams ar ilgapirščiams verčiau nė nesikėsinti drumsti angelo ramybę.

Parduotuvių tinklo „Minimarket“ komanda puoselėja idėją artėjant svarbioms šventėms kaskart simboline detale padabinti ir Dotnuvos parduotuvę sergintį angelą. Štai per Jonines skulptūrą turėtų papuošti parduotuvės darbuotojų rankomis nupintas gėlių bei žolynų vainikas; Liepos 6-ąją, Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, ant angelo galvos spindės karūna.

„Tai mūsų angelas sargas“

Dotnuviškė parduotuvių tinklo „Minimarket“ regiono vadovė Ineta Raginienė džiaugiasi netikėta, bet labai malonia ir visą miestelį pradžiuginusia komandos idėja.

„Nuostabu! Kas gi visomis mintimis paniręs į darbus ir žengdamas į parduotuvę kasdienių pirkinių nenorėtų virš galvos, tarsi danguje, netikėtai išvysti ramybę ir švelnų džiugesį spinduliuojančio angelo? – šypsosi I. Raginienė. – Toks reginys išsyk praskaidrina mintis, įkvepia stiprybės ir akys ar netgi visa diena nušvinta.

Labai smagu ir tai, kad šis angelas nėra tiesiog masinės gamybos skulptūra. Tai unikalus ir vienintelis toks meno darbas, sukurtas specialiai Dotnuvos parduotuvei. Tad išties didžiuojamės. Angeliukas labai gražus ir mums patinka.

Parduotuvės kolektyvas sako, kad dabar dirbti dar jaukiau, nes parduotuvė – tarsi po angelo sparnu. Tai mūsų angelas sargas.“

Pasak I. Raginienės, išvydę baltojo angelo skulptūrą visi miestelyje maloniai nustemba. „Gyventojai sako nematę tokio dalyko, – šypsosi pašnekovė. – Klientams labai patinka, jie džiaugiasi parduotuvės pokyčiais, užėję būtinai pasiteirauja, iš kur šis angelas pas mus nusileido.

Kitąsyk užeina žmonės rūpesčių pilnomis galvomis ir net nepakelia akių į viršų. O štai dabar pakels akis į dangų. Gal bent akimirkai ir jie pasijus angelo sergimi? – viliasi I. Raginienė. – Gal įkvėps jis praeiviams vilties, tikėjimo ir dvasinės stiprybės, kai to trūks?“

Išskraidė po platų pasaulį

Savo kūriniu Dotnuvos miestelio bendruomenę pradžiuginusio skulptoriaus Vaido Ramoškos dirbtuves būtų galima prilyginti rojui. Juk čia dievdirbio rankose gimsta dangiškosios būtybės – angelai, kurie netrukus nusileidžia į žemę stiprinti bei pakylėti mūsų, žmonių, dvasios.

[quote author=“V. Ramoška“]Kiekvienas angelas man tarsi vaikas, kiekvieną kurdamas ir atiduodamas aš drauge atiduodu ir dalelę savęs.[/quote]

Iš šių dirbtuvių į pasaulį jau paleista net keli šimtai angelų! Menininkas sako, kad lengviau būtų išvardyti valstybes, kuriose jo kūriniai nėra nutūpę nei visas tas, į kurias jie išskridę.

Lietuvio sukurtas baltųjų angelų skulptūras išvysti galime Joensu mieste Suomijoje, Lenkijos sostinėje Varšuvoje, Kaliningrade, Sankt Peterburge, Švedijos širdyje Stokholme, Airijos sostinėje Dubline, Slovėnijos sostinėje Liublianoje, Liuksemburgo miesto rotušėje ir gausybėje kitų. Vienas angelas anksčiau netgi iškeliavo pas tuometį popiežių Benediktą XVI į Vatikaną, o kitas įsikūrė vienoje iš Himalajų viršukalnių! Taigi šio menininko angelai savo sparnais jau apglėbę kone visą pasaulį.

„Esu sukūręs apie 400 angelų. Kaip dovanas į užsienį juos vežė ir Prezidentas Valdas Adamkus, taip pat juos turi daug žymių žmonių, – pasidalija V. Ramoška. – O vienas angelas netgi nutūpė Himalajų viršukalnėje – penkių kilometrų aukštyje! – džiaugiasi kūrėjas. – Davėme skulptūrą ten kopusiam alpinistui ir jis padarė šį žygdarbį – nunešė angelą į padangę. Negalime oficialiai įvardyti, nes nematavome, bet gali būti, kad tai, ko gero, aukščiausiai pasaulyje stovinti skulptūra.“

Unikali technologija

Kurti šias baltąsias skulptūras V. Ramoška pradėjo 2004-aisiais. Materiją, iš kurios gimsta angelai, taip pat būtų galima pavadinti unikalia. 

„Anksčiau skulptūros tradiciškai buvo kuriamos iš akmens ar metalo. O aš angelus kuriu iš kitokių medžiagų, per laiką įrodžiusių savo patvarumą. Technologiją, kol ši pasitvirtino, drauge su bičiuliais kūrėme apie 10 metų“, – ilgą kelią atskleidžia menininkas.

[quote author=“V. Ramoška“]Nors ir pažįstami, bet kol kas Kėdainiai man vis tiek dar yra terra incognita – iki galo neištyrinėta, bet labai traukianti žemė. Mane žavi šio miesto bažnyčios, reformacijos istorija, esu matęs Radvilų sarkofagus.[/quote]

Kiekvienas angelas – su savu veidu

Kiekvienas V. Ramoškos sukurtas angelas yra tarsi žmogus – išskirtinis ir turi savitus veido bruožus.

„Kiekvieną angelą darau unikalų, kad jis būtų vienintelis toks. Iš pradžių, kol jų buvau sukūręs nedaug, tai atrodė paprasta. O dabar turiu savo sistemą, kaip nesikartoti ir sukurti skirtingus veidus, – pasakoja V. Ramoška. – Jei žinau, kad angelas nutūps užsienio valstybėje, stengiuosi jo išvaizdos bruožus sukurti tokius, kokie būdingi tos šalies gyventojams. Pavyzdžiui, airiai išsiskiria garbanotais plaukais. Taigi žaidžiu tokiomis detalėmis, kad skulptūra taptų artima to krašto, kuriame ji įsikurs, žmogui.“

Kaskart nuo nulio

Kiekvieną naują savo angelą skulptorius pradeda kurti visiškai nuo nulio. Šis darbas užtrunka ilgai ir, pasak menininko, kainuoja ne tik jėgų, bet ir sveikatos. Vis tik sunkaus darbo vaisiai džiugina ir patį autorių, ir užsakovus.

„Dotnuvos angeliuką sukurti užtruko mėnesį, – atskleidžia V. Ramoška. – Kadangi Kėdainiai yra mano giminės gimtasis kraštas ir Dotnuvos miestelį pažįstu pakankamai neblogai, iškart toptelėjo mintis, koks turėtų būti šis netoli bažnyčios ir vienuolyno ansamblio nutūpsiantis angeliukas.

Vaikui gyventi tokioje vietoje turėtų būti labai įdomu, nes yra daug erdvių, kurias norėtųsi ištyrinėti, kur maga užlipti ir pamatyti viską iš aukščiau. Tad ir šį angeliuką kūriau pagal smalsaus vaiko vaizdinį“, – pristatydamas idėją šypsosi V. Ramoška.

[quote author=“V. Ramoška“]Kiekvieną angelą darau unikalų, kad jis būtų vienintelis toks. Iš pradžių, kol jų buvau sukūręs nedaug, tai atrodė paprasta. O dabar turiu savo sistemą, kaip nesikartoti ir sukurti skirtingus veidus.[/quote]

Atvyks pažiūrėti

Pašnekovas iš dirbtuvių paleisto ir Dotnuvoje įkurdinto savo angelo gyvai dar nematė, bet žada netrukus atvykti pasižiūrėti.

„Labai ypatinga, kad parduotuvė, ant kurios stogo nutūpė angeliukas, įsikūrusi netoli bažnyčios, todėl iškart nusprendėme, jog angelas turėtų būti šiek tiek atgręžtas į maldos namus, – pabrėžia V. Ramoška. – Dotnuvos bažnyčia man išskirtinė. Ten sielos šviesą skleidė ir vienuolyną atgaivino iškilusis dvasininkas Tėvas Stanislovas. Labai džiaugiuosi, kad mūsų šeima irgi paliesta jo rankos – Tėvas Stanislovas krikštijo mano sesutę, o mano tėvelio dėdės padėjo jam rinkti senovinius rakandus, tvarkyti kapinaites. Taigi mane su Kėdainiais sieja daug gražių sąsajų.“

Kūrėjas intriguoja atskleisdamas, jog netrukus mūsų krašte pasirodys su ypatinga idėja, bet kol kas ją saugo paslaptyje.

„Pasak vieno istoriko, Kėdainiai yra labai svarbi istorinių lūžių vieta, reikšmingas, netgi paslaptingas miestas. Nors ir pažįstami, bet kol kas Kėdainiai man vis tiek dar yra terra incognita – iki galo neištyrinėta, bet labai traukianti žemė. Mane žavi šio miesto bažnyčios, reformacijos istorija, esu matęs Radvilų sarkofagus. Tai man padarė didžiulį įspūdį, tad tikiuosi šiame istoriškai turtingame mieste įgyvendinti vieną iš savo kūrybinių idėjų“, – apie būsimus planus užsimena V. Ramoška.

Vertina rankų ir širdies kūrybą

V. Ramoška suskaičiuoja, jog Kėdainiuose turėtų būti dar trys jo baltieji angelai, įsikūrę privačiose mūsų miesto gyventojų erdvėse.

„Vaidai, kaip manote, prašydami Jūsų sukurti angelą žmonės jį mato tik kaip gražią dekoro detalę ar vis tik širdies gilumoje jie tiki magiškomis, šventomis angelo sargo galiomis?“ – klausiu kūrėjo.

[quote author=“V. Ramoška“]Vienas angelas netgi nutūpė Himalajų viršukalnėje – penkių kilometrų aukštyje! Davėme skulptūrą ten kopusiam alpinistui ir jis padarė šį žygdarbį – nunešė angelą į padangę. Negalime oficialiai įvardyti, nes nematavome, bet gali būti, kad tai, ko gero, aukščiausiai pasaulyje stovinti skulptūra.[/quote]

„Jeigu šie angelai būtų tik dekoras, tai galėčiau juos lieti, „štampuoti“ šimtais. Bet kažkodėl žmonės neperka masinės gamybos kiniškų skulptūrų ar kokių padirbinių. Tokio kūrinio jie nori rankų darbo, unikalaus. Kiekvienas angelas man tarsi vaikas, kiekvieną kurdamas ir atiduodamas aš drauge atiduodu ir dalelę savęs“, – jautriai prabyla skulptorius.

Skulptūros gyvos – jos traukia ir buria

V. Ramoška kuria ne tik angelus – iš jo rankų bei minčių gimsta ir kitokios skulptūros.

„Viena iš didesnių skulptūrų, kuria galiu didžiuotis, yra Liaušių kaime (Ukmergės r.) mano sukurtas paminklas „LIETUVAI 100. LIAUŠIAI“. Labai džiaugiuosi, kad šis meno objektas tapo žmonių traukos ir vietos bendruomenės susibūrimo vieta, – sako kūrėjas, tikintis, kad jam pavyko įminti svarbią paslaptį. – Turiu receptą, kaip sukurti tokį paminklą ar skulptūrą, kuri gyvuotų, burtų ir trauktų žmones, o ne stovėtų kaip tuščia dekoro detalė.

Mano kūriniai žadina ir kalbina. Tad labai smagu, kai žiūrovas vidumi įskaito ir supranta tai, ką savo darbu aš noriu pasakyti.“