Alinantis karštis, poveikis sveikatai ir kaip nuo jo apsisaugoti

 Alinantis karštis, poveikis sveikatai ir kaip nuo jo apsisaugoti

Asociatyvi nuotr./ BNS.lt

Eglė Dirsienė, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Karščio bangų poveikis žmonių sveikatai dėl klimato pokyčių kasmet didėja ir tampa vis dažnesnis. Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje daugėja karštų, kartais pasiekiančių ir stichinę kaitrą, laikotarpių, kurie gali tęstis kelias dienas ar net ir keletą savaičių iš eilės. Tokios gamtos sukeltos ekstremalios situacijos gali labai neigiamai paveikti mūsų sveikatą.

Besitęsiant karštiems orams jautrus gali pasidaryti ir šilumą mėgstančio žmogaus organizmas, tačiau ypač neigiamai karštis veikia kūdikius ir vaikus iki 4 metų amžiaus, nėščiąsias, vyresnio amžiaus žmones (ypač vyresnius nei 75 metų), turinčius antsvorį, sergančius lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, dirbančius sunkų fizinį darbą ar lauke.

Pagrindiniai alinančio karščio ir kaitros sukeliami ir sveikatai itin pavojingi negalavimai:

ŠILUMOS SMŪGIS

Į ligą panaši būsena, atsirandanti perkaitus žmogaus organizmui. Daug laiko praleidžiant saulėje ir neprisidengiant žmogaus kūnas itin stipriai įkaista, sutrinka organizmo šilumos išskyrimas, prakaitavimo procesas ir žmogus patiria šilumos smūgį. Šią būseną greičiau pasiekti „paskatina“ aktyvi fizinė veikla dėvint orui nelaidžius drabužius, didelis skysčių netekimas, kepurės nedėvėjimas ar net persivalgymas. Pagrindiniai simptomai: mieguistumas, didelis galvos skausmas, nuovargis. Stiprus šilumos smūgis gali sukelti kūno temperatūrą (40°C), prasidėti vėmimas ir haliucinacijos, tokios būsenos žmogų yra būtina kuo skubiau išnešti į gryną orą, pavėsi ir vėsesnę patalpą. 

SAULĖS SMŪGIS

Vienas iš pavojingiausių tiek suaugusiam, tiek vaikui. Jeigu neatsakingai žiūrite į apsisaugojimą nuo saulės, nesiimate jokių apsaugos priemonių, tikimybė patirti saulės smūgį stipriai išauga, o jeigu vaikai lauke, saulėje bėgioja, žaidžia, negeria vandens ir nenešioja kepurėlės – tikimybė išauga dar kelis kartus. Vertėtų įsiminti, kad saulės smūgis gali ištikti net praėjus porai valandų po buvimo saulėje, tad visuomet įvertinkite, kiek laiko Jūs ir Jūsų vaikai būna apšviesti saulės spindulių. Saulės smūgio simptomai labai panašūs į šilumos smūgio, tad bet kuriuo atveju, jeigu jaučiate staiga padidėjusį nuovargį, galvos skausmą, blankų vaizdą ir itin didelį tvankumą – kuo skubiau atsivėsinkite ir pailsėkite pavėsyje, atsigerkite vandens ir tik tuomet, kai jausitės tikrai gerai, galėsite vėl laiką leisti saulės spinduliuose. Sunerimti reikėtų, jeigu:

  • pradėjo varginti nemalonūs galvos pojūčiai: ją skauda, kankina svaigulys, dingsta koordinacija, mirga akyse. Atrodo, lyg būtum smarkiai susitrenkęs galvą. Gali užgulti ausis, atsirasti pasipriešinimas lankstant kaklą, darosi sunku išlaikyti galvą vienoje padėtyje.
  • Kartais netgi prarandama sąmonė;
  • pasireiškia raumenų sutrikimai: ima juos skaudėti, tempti, norisi rąžytis, lyg pabudus po ilgo, gilaus miego. Būklei sunkėjant, gali prasidėti raumenų trūkčiojimas ar net traukuliai;
  • patyrus saulės smūgį, dažnai ima pykinti, kankina vėmimas ar viduriavimas;
  • pakyla kūno temperatūra: dėl patirto saulės smūgio ji gali pasiekti net 40 °C;
  • pablogėja širdies ir kraujagyslių veikla: gali sutrikti širdies ritmas, stipriai padidėti kraujospūdis;
  • ima varginti begalinis troškulys: tai – dehidratacijos požymis;
  • atsiranda odos pakitimų: ji pabąla, atsiranda bėrimų.

Vienas iš paprasčiausių būdų apsisaugoti nuo saulės – įsigyti paprastą, geriausia baltą ar kitos šviesios spalvos, plonesnę, kepurėlę. Kepurė, ypatingai balta, atspindi tiesioginius saulės spindulius, tad galvos paviršius mažiau įkaista ir tokiu būdų galima išvengti sveikatai pavojingų šilumos ar saulės smūgių. Dar viena priemonė – didelis skysčių vartojimas. Pritrūkus skysčių žmogus mažiau prakaituoja, tad organizmas nebepajėgia vėsintis ir gali perkaisti, tačiau pats geriausias būdas apsisaugoti – tiesiog nerizikuoti ir daugiau laiko praleisti pavėsyje. 

Norint išvengti karščio sukelto streso bei ligų, susijusių su klimato kaitos ir karščio poveikiu, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja:

1. Palaikykite namų aplinką vėsią. Tikrinkite kambario temperatūrą nuo 8 iki 10 val., 13 val. ir nakties metu po 22 val. Būtų optimalu, jei kambario temperatūra būtų žemesnė nei 32 °C dienos metu bei žemesnė nei 24 °C nakties metu. Tokios temperatūros užtikrinimas yra ypač svarbus karščiui jautriems žmonėms. Atverkite patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi. Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.

2. Venkite karščio. Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje. Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

3. Palaikykite tinkamą (vėsią) kūno temperatūrą bei gerkite daug skysčių. Esant dideliems karščiams, prauskitės vėsesniu vandeniu arba apsišluostykite drėgnu rankšluosčiu, kempine. Dėvėkite tinkamus drabužius: šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės. Gerkite daug skysčių, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. 

4. Padėkite kitiems. Periodiškai lankykite šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie daug laiko praleidžia vieni. Karščiui jautriems žmonėms gali prireikti pagalbos karštų dienų metu. Domėkitės ir informuokite šeimos narius, draugus ir kaimynus apie karščio keliamą pavojų sveikatai ir kaip jo išvengti. Išmokite suteikti pirmąją pagalbą karščio paveiktam asmeniui.

5. Jei turite sveikatos problemų. Kreipkitės į gydytoją, jei kenčiate nuo chroniškų sveikatos problemų arba vartojate kelis skirtingus vaistus.

Jei Jūs pats ar Jūsų šeimos narys, draugas ar kaimynas pradeda blogai jaustis karščių metu, prieš ar po jų:

  • Pajutę silpnumą, galvos svaigimą, skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karščio metu, pereikite į vėsesnę vietą, pasistenkite atsipūsti ir įvertinkite (pamatuokite) savo kūno temperatūrą bei informuokite šalia esančius asmenis apie jūsų negalavimą. Jei reikia, prašykite specialistų pagalbos telefonu 112. 
  • Atgaivinkite organizmą atsigerdami vandens ar vaisių sulčių.
  • Jei simptomai karštų dienų metu nuolat kartojasi, kreipkitės į gydytoją.

Literatūra: www.smlpc.lt, www.who.org, pubmed.ncbi.nlm.nih.gov

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video