Melioracija su arogancijos prieskoniu
Daugiau kaip pusę milijono eurų ketinama investuoti į Keleriškių ir Vainikų vietovėse esančių laukų melioracijos sistemas./Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės “ archyvo nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Melioracijos statinių naudotojų asociacija (MSNA) „Daukšių drenažas“ Kėdainių politikų paprašė pritarimo įgyvendinant jų suplanuotą projektą. Pritarimo reikia, mat savivaldybė skirtų simbolinį 1 proc. projekto įgyvendinimui reikalingos sumos – 3,7 tūkst. eurų. Panašūs projektai rajone įgyvendinami jau bene gerą dešimtmetį. Regis, ir šiam melioracijos projektui prašomi pinigai nėra dideli ir visi supranta, kad reikia spręsti melioracijos problemas, tačiau net ir šio klausimo svarstymas rajono taryboje tapo dingstimi kai kuriems rodyti savo aroganciją.
Trečdalis milijono
MSNA „Daukšių drenažas“ nariams priklausančių ir valstybinių melioracijos statinių rekonstravimui reikalinga ES struktūrinių fondų parama.
Dalyvaudami ES projekte jie tikisi gauti apie 370 tūkst. eurų lėšų, kuriomis bus finansuojami statinių rekonstravimo darbai Kėdainių rajono Keleriškių ir Vainikų kadastrinėse vietovėse. Planuojama, kad apie 120 ha plote bus pagerintas melioracijos sistemų veikimas, rekonstruota apie 10 km rinktuvų, apie 12 km sausintuvų bei iki 0,5 km griovių.
Projektą įgyvendinti planuojama iki 2024 metų.
Užsipuolė
Dar prieš rajono tarybos posėdį Ekonomikos ir biudžeto komitete buvo iškeltas klausimas, kodėl pasirinktos būtent šios konkrečios vietos melioracijos darbams, kai, pasak minėto komiteto nario Sauliaus Grinkevičiaus, rajone esą yra daugiau tvarkytinų vietų.
Klausimą pristatinėjusi savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė sakė, kad į klausimą atsakyti galėtų asociacijos vadovas Saulius Dambrauskas ir kad jis bus pakviestas į rajono tarybos posėdį.
Pakviestas jis ir buvo, tačiau dėl techninių kliūčių nespėjo prisijungti tada, kai jo prisireikė S. Grinkevičiui.
Tai paskatino liberalą išsakyti moralą tiek skyriaus vedėjai I. Matyžiūtei, tiek vėliau parodyti arogantišką elgesį, kuris sutrikė prie tarybos posėdžio prisijungusį S. Dambrauską.
„Tai, Ieva, per komitetą klausiau, pagal kokius kriterijus jie atsirenka objektus, tai būkit maloni, jei pažadėjot, tai ir įgyvendinkit.
Žadėjot, kad bus atstovas ir kad viskas bus gerai, – piktinosi S. Grinkevičius, o paprašytas pakartoti klausimą prisijungusiam S. Dambrauskui, nesusivaldė. – Tai ką, jisai nežino? Gi prieš dvi dienas jau buvo klausta.“
Po tokio „malonaus“ politiko pasisveikinimo, į posėdį prisijungęs ūkininkas S. Dambrauskas sutriko, tad jam į pagalbą atskubėjo taip pat ūkininkaujantis tarybos narys Jonas Talmantas.
„Kadangi patys ūkininkaujam, tai matom prioritetinius laukus.
Suprantame, kad visiems laukams lėšų neužtenka. Eina viskas eilės tvarka. Turime tikslą po truputį sutvarkyti rajono laukus.
Eilę sudarome pagal tai, kaip mums atrodo, kurie laukai šiuo metu yra problematiškiausi“, – sakė S. Dambrauskas.
Jį papildė ir S. Grinkevičiui paaiškinimą pateikė J. Talmantas: „Kiekvienas ūkininkas, matydamas problematišką lauką, pirmiausia pradeda nuo žemiausios vietos ir kyla aukštyn. Pirmiausia sutvarkomas nutekamasis griovys, dėl kurio semiami laukai. Vėliau, kylant aukštyn, tvarkomi sausintuvai. Ir taip metai iš metų gerinamas melioracijos įrenginių pralaidumas.“
Keista, kad tokius melioracijos ABC ūkininkai turėjo aiškinti ne kam kitam, o melioratoriui S. Grinkevičiui, kuris Žemės ūkio akademijoje yra baigęs Hidromelioracijos fakultetą ir įgijęs hidrotechniko specialybę.
