5-a pamokėlė apie vienarūšių sakinio dalių skyrybą
Taisyklė: vienarūšė sakinio dalis, a) pavartota su ją pabrėžiančiais ar kokį kitą papildomą santykį parodančiais žodžiais ypač, net; jei ne, (lygiai, panašiai) kaip ir, kartu ir; pirmiausia, labiausiai ir pan., b) taip pat neigiamos priešpriešos santykio vienarūšė sakinio dalis be jungiamojo žodžio gali būti pasakoma priduriamai ir išskiriama, pvz.: a) Ramesnę popietę, pavakariais, ypač prieš rytą(,) upelio vagą užguldavo tirštas rūkas. Studentai, kartu ir dėstytojai(,) tokia tvarka nebuvo patenkinti. b) Juk spalį, ne rugsėjį(,) buvo numatyta darbų pabaiga. Kiemuose, ne gatvėje(,) tenka slidinėti vos tik pašalus – gatves pabarsto.
Čia jau kai kas naujo! Iki šiol 4-iose pamokėlėse aiškinomės, kada vienarūšes sakinio dalis viena nuo kitos atskirti kableliu, kada ne ir pan. O dabar štai taisyklė, kuri aiškina, kada vienarūšes sakinio dalis galima ne atskirti iš vienos pusės, o išskirti iš abiejų pusių. Čia vienarūšės sakinio dalys labai priartėja prie aiškinamųjų sakinio dalių.
Gal bus aiškiau taip dar paaiškinus. Kableliu atskiriamų vienarūšių sakinio dalių išvardijamasis pobūdis gali turėti papildymo, pabrėžimo, sugretinimo ar kitokių santykių atspalvių. Tokius papildomos reikšmės santykius paprastai parodo prie antros (ar paskutinės esant kelioms) vienarūšės sakinio dalies pavartota dalelytė, jos paskirtį turintis jungtukas ar jų samplaika, modalinis žodis, pvz., Dažnai naudinga, net būtina taip pasielgti. Bankų, kartu kredito įmonių veiklą ima griežčiau kontroliuoti.
Kai papildymas ar pabrėžimas itin ryškus ‒ vienarūšė sakinio dalis pasakoma priduriamai (paprastai su dalelytėmis ypač, net, samplaikomis kaip ir, kartu ir, taip pat ir pan. ar savarankiškais žodžiais pirmiausia, labiausiai ir pan.), ją galima išskirti kaip priduriamą sakinio dalį.
Pvz.: Neretai apsvarstytiems, net priimtiems(,) įstatymams iškart teikiamos pataisos.
Kunigai, panašiai kaip ir apaštalai Petras ir Jonas(,) ne kartą stodavo vargingųjų pusėn.
Remtasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2020).
