Baimės psichologija

Susiklosčius stresinėms situacijoms, organizme vyksta tam tikri biocheminiai procesai, padedantys įveikti kilusius sunkumus. Užfiksuota daugybė neįtikėtinų įvykių, pavyzdžiui, kad moteris, pamačiusi, kaip ant jos vaiko griūva bene toną sverianti siena, gelbėdama mažylį, laikė tą sieną, nors visi pasakys, kad tai ne žmogaus jėgoms. Kita vertus, baimė ir stresas dažnai mums trukdo, nuodija mūsų gyvenimą tikrąja to žodžio prasme. Deja, šiuolaikinių žmonių gyvenimas yra tiesiog persmelktas baimės. Bet kuo mažiau baimių mes išgyvename, tuo didesnė tikimybė sulaukti sėkmės gyvenime.

Galima išskirti „kenksmingas“ ir „naudingas“ baimes. Naudingosios, deja, tesudaro 5–10 procentų. Tai netgi ne baimės, tai tiesiog sveiko proto išraiška. Normalus žmogus tik tada, kai susiklostys ekstremalios aplinkybės, pasiryš kišti ranką į ugnį arba įeiti į tigro narvą. Kai jums netikėtai ima grėsti koks nors pavojus, jūs natūraliai norėsite apsiginti arba atsitraukti. Psichologinė baimė nėra susijusi su kokia nors realia, konkrečia ir tiesiogine grėsme. Ji pasireiškia kitomis būsenomis: įtampa, nervingumu, nerimu, jauduliu ir pan. 

Psichologinė baimė visada susijusi su tuo, kas gali atsitikti, o ne su tuo, kas jau vyksta. Kai dabartyje gyvenančio žmogaus protas susikoncentravęs į ateitį, formuojasi tam tikra iliuzinio gyvenimo atkarpėlė. Būtent čia ir įsitaiso mūsų baimė, nerimas, fobijos ir pan. Visada galime įveikti sunkumus, kurie yra mus užgriuvę čia ir dabar, bet įveikti tai, kas iš tiesų tėra proto projekcija, neturime jokių galimybių. 

Būk „įmagnetintu“

Bijantis žmogus negali džiaugtis gyvenimu. Visata siunčia jam vieną dovaną po kitos, o jis to nemato, nejaučia ir todėl… nepasinaudoja. Pavyzdžiui, kai žmogus išgyvena, ką apie jį pagalvos aplinkiniai, jis nervinasi, bijo. Dėl to kinta energija, tokia savijauta būna tiesiog „parašyta ant kaktos“, ir aplinkiniai iš tiesų nieko gero apie jį nepagalvos. Negalima vergauti nei teigiamai, nei neigiamai nuomonei apie save. Jeigu jums teigiama nuomonė apie jus labai svarbi, vadinasi, esate priklausomas nuo pagyrų arba pataikavimo, jumis lengva manipuliuoti. Ideali, harmoninga būsena – ramiai priimti bet kokias kitų žmonių reakcijas. 

Yra daug labai talentingų žmonių, kurie gyvena bent keliais lygiais žemiau, negu jiems derėtų pagal karmą, nes jie kenčia jausdami baimę: „O jeigu nesugebėsiu?“ Pagaliau supratę, koks yra jų tikrasis pašaukimas, ką jie turi žinoti ir išmanyti, jie gali labai daug pasiekti per itin trumpą laiką. 

Dėl „išmagnetinimo“ mes ne tiki neišnaudojame savo galimybių, bet ir prarandame gyvenimo džiaugsmą: tarsi sėstume prie nuostabiausio vaišių stalo labai ko nors bijodami arba dėl ko nors nerimaudami. Argi, būdami tokios psichinės būklės, mes galėsime deramai įvertinti puikių patiekalų skonį?

Daugybė žmonių gyvena nuolatos kažko laukdami – tiek gero, tiek blogo. Tokia yra mūsų proto funkcija – laukti; mes dar ir nepradėjome veikti, o protas jau tikisi tam tikro rezultato. Be to, su laukimu susijusios teigiamos emocijos dažniausiai greit išsisklaido, o lieka nerimas ir baimė. Pavyzdžiui, nekantraudamas laukiate įkurtuvių naujame būste, bet ilgainiui jus ima kamuoti nerimas: o jeigu nepavyks, o jeigu apgaus ar apvogs ir pan. Tokie neigiami lūkesčiai, visų pirma, labai blogina mūsų gyvenimo kokybę, antra, didina tikimybę, kad galiausiai tai, ko bijome, ir įvyks. 

[quote author=“Aut. past.“]Laukimas – proto būsena. Laukdami mes tarsi skelbiame Visatai: mums nereikia dabarties, mums reikia ateities. taip atsiranda pasąmoninis konfliktas tarp dabarties akimirkos, kurioje žmogus nenori būti, ir projekcijos į ateitį, apie kurią jis svajoja.[/quote]

Taigi, negatyvių dalykų mūsų gyvenime daug, nes mes patys juos traukiame, kritikuodami ir bijodami jų. Šitos sąsajos reikėtų nepamiršti. Pavyzdžiui, nuolat peikiate savo netikusius kaimynus. Galiausiai išvykstate į kitą vietą, bet ir ten kaimynai kažkodėl tokie pat nemalonūs. Iš tiesų galioja taisyklė: tai, ką mes peikiame, yra mūsų pačių dalis. Tiesiog reikia išmokti gyventi čia ir dabar, nieko nelaukiant. Žinoma, jūs galite ir turite planuoti savo gyvenimą, bet tikrieji jūsų veiksmų rezultatai neturėtų jūsų demoralizuoti. Tiesiog kuo dažniau dėkokite už kiekvieną dabarties akimirką. Labai svarbu tvirtai tikėti Dievu. Karlas Jungas net nepriimdavo žmonių, jeigu jie, sulaukę 35–40 metų, vis dar netikėdavo Dievu. Jo įsitikinimu, baimės be tikėjimo Dievu įveikti neįmanoma. Baimė – itin stipri emocija. 

Rojus – čia ir dabar

Mūsų baimė modeliuoja būsimąją mūsų tikrovę. Kuo labiau žmogus bijo, tuo daugiau bėdų į savo gyvenimą jis pritraukia. Kiekviena baimė siurbia energiją, „išmagnetina“ žmogų, o štai žmogui, kuris nieko nebijo, niekaip ir nepakenksi. Tyrimai rodo, kad nelaimingus atsitikimus ir kitokius nemalonumus kur kas dažniau patiria tie vaikai, kurių tėvai dėl savo atžalų labai išgyvena ir visko baiminasi. Statistika tvirtina, kad bent 80 proc. vėžiu susirgusių žmonių to tikėjosi ir gyveno nuolat bijodami susirgti. Nieko nuostabaus – būtent taip ir veikia Visata. Baimė visada nukreipia į tai, kas gali įvykti ateityje, o ne į tai, kas vyksta dabar. Kai jūs gyvenate čia ir dabar, paprasčiausiai neturite ko bijoti – tai ir yra pagrindinė taisyklė. Deja, protas nuolat mus verčia imtis veiklos, nukreiptos į ateitį, toje ateityje žadėdamas laimę ir sėkmę. 

Netgi daugelį dvasinėmis praktikomis užsiimančių žmonių nuolat kamuoja baimė dėl ateities. Jie laikosi įvairių taisyklių ir atlieka religinius ritualus, siekdami užtikrinti laimingą gyvenimą kada nors ateityje. Bėda ta, kad tai neturi jokios prasmės, jeigu daroma bijant…

Laukimas – proto būsena. Laukdami mes tarsi skelbiame Visatai: mums nereikia dabarties, mums reikia ateities. Taip atsiranda pasąmoninis konfliktas tarp dabarties akimirkos, kurioje žmogus nenori būti, ir projekcijos į ateitį, apie kurią jis svajoja. Šitaip, atimdamas iš savęs dabartį, žmogus pats sau nuodija gyvenimą. Protas linkęs koncentruotis į laukiamą rezultatą (tiek teigiamą, tiek neigiamą), todėl tokios laukimo būsenos reikėtų vengti ir mokytis gyventi čia ir dabar, be įtampos. 

Mylėkite ir vertinkite gyvenimą

Dauguma lemtingų ligų ir nelaimių mus ištinka dėl baimės. Dažniausiai dėl baimės griūva asmeniniai santykiai. Iš esmės baimė yra pirminė mūsų visų problemų priežastis, juk mumyse vyrauja arba meilė, arba baimė. Trečio kelio nėra. Kai mes gyvename sielos lygmeniu, mes gyvename meile, visada būdami dabartyje. Kai mūsų būties pagrindas – protas ir ego, pagrindinė emocija, verčianti mus veikti, yra baimė, tokio žmogaus protas nuolat užimtas arba atsiminimais apie praeitį, arba mintimis apie ateitį. Egoistai apskritai pažįsta vien baimę. Iš pradžių jie ko nors siekia, nori tai valdyti kaip nuosavybę, o paskui dar reikia nuolat tą „turtą“ saugoti. Vis dėlto ir jie supranta, kad amžinai nieko neišlaikys, todėl ir bijo. Baimės visiškai išvengti įmanoma tik gyvenant besąlygiška Meile, absoliučiai pasitikint Dievu.