Už nuoširdų atsidavimą darbui apdovanoti kelionėmis

Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ nesiliauja dalintis ne tik gerumu, bet ir stebinti kraštiečių. Jau daugelį metų dovanodamas keliones įvairioms įstaigoms bei organizacijoms, šiemet, kuomet visa Lietuva minėjo Tarptautines socialinių darbuotojų bei mokytojų dienas, fondas nusprendė pradžiuginti šiuos sunkų ir labai atsakingą darbą dirbančius žmones bei padovanoti jiems kelias skirtingas keliones. Tiesa, pamiršta neliko ir svarbi fondo bendruomenės dalis. Tai – savanoriai.

„Socialiniai darbuotojai atiduoda daug jėgų ir savęs siekdami ne tik įsiklausyti į kito bėdas, bet ir jiems padėti. Tuo tarpu mokytojo darbas reikalauja maksimalių žmogiškųjų ir moralinių išteklių, jų darbas taurus, bet kartu ir labai sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, kokį sunkų ir kiek daug atsakomybės reikalaujantį darbą dirba mūsų krašto socialiniai darbuotojai ir pedagogai bei siekdami, kad bent dalelė jų skleidžiamo gėrio sugrįžtų ir jiems, nusprendėme pasveikinti juos padovanodami keliones.

[quote author=“V. Liutkienė“]Bendravimas neformalioje aplinkoje visada turi įtakos dirbant formalioje.[/quote]

Manau, kad parodytas dėmesys šių specialybių žmonėms ir, žinoma, fondo savanoriams suteikia ateities darbams daugiau kūrybiškumo, laisvės, entuziazmo, darbingumo.

Tikiu, jog ši kelionė suartino įstaigų kolektyvus, suteikė bendrystės jausmo. Kelionių metu turėjome galimybę labai daug pasikalbėti ne tik profesinėmis, bet ir asmeninėmis temomis. O tai, be abejonės, padėjo suartėti ir geriau pažinti vieni kitus. Namo grįžome pailsėję, pasisėmę jėgų ir pasiruošę naujiems darbas“, – kalbėjo labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ direktorė Irena Staliorienė.

Buria ir stiprina kolektyvą

„Kiekvienais metais švęsdami Mokytojų dieną Šviesiosios gimnazijos mokytojai važiuoja kur nors pabūti drauge ir pamatyti kažką įdomaus, tačiau šiemet šia profesinės šventės proga mūsų gimnazijos pedagogai buvo apdovanoti kelione į Palangą.

Regis, kelionių kartu su kolegomis netrūksta, tačiau dažniausiai jos būna arba darbinės, arba labiau pažintinės, o šįsyk tai buvo poilsinė išvyka, suteikusi mums visiems daug gerų emocijų“, – pasakojo V. Liutkienė.

Pasiteiravus, kuo mokyklos bendruomenei tokios išvykos yra naudingos, gimnazijos direktorė neslėpė: „Pirmiausia, tokios kelionės – tai viena iš priemonių burti ir stiprinti kolektyvą. Antra, tokios išvykos padeda geriau pažinti vieni kitus, nes jų metu žmonės atsiskleidžia kitaip nei darbinėje situacijoje, pamatai žmogų ir pažįsti jį visapusiškai, taip pat tai padeda geriau suprasti vienas kitą. Kai kada gali pamatyti daugiau žmogaus teigiamų bruožų, kurie darbe dažniausiai tiesiog neatsiskleidžia. Visa tai vėliau padeda ir darbe, juk bendravimas neformalioje aplinkoje visada turi įtakos dirbant formalioje“, – kelionės nauda džiaugėsi V. Liutkienė.

Geriau pažino vieni kitus

Į Lietuvos kurortą leidosi ir Kėdainių rajono savivaldybės seniūnijų socialiniai darbuotojai, kurie, kaip ir Šviesiosios gimnazijos mokytojai, buvo apsistoję jaukiuose koncerno svečių namuose.

LPF „Viltis–Vikonda“, suprasdamas sudėtingą šių žmonių darbą, nusprendė pasveikinti juos suteikdamas galimybę pailsėti pajūryje.

[quote author=“J. Grigonienė.“]Tai buvo labai linksmas, prasmingas ir produktyvus laikas, nes jo metu mes pasisėmėme vieni iš kitų žinių ir įgavome gerosios patirties. [/quote]

„Pakeliui į Palangą sustojome žvejų kaimelyje Karklėje, čia aplankėme regioniniame parke esantį Olando kepurės skardį. Ir nors pirmąją kelionės dieną oras nelepino, tačiau visų mūsų nuotaika išliko pakili.

Atvykus į Palangą buvome labai gražioje viloje, vaišinomės maistu, o turėdami laisvo laiko vaikščiojome po Palangą ir grožėjomės ja. Dienai einant į pabaigą susirinkome vakarienės, o likusią vakaro dalį praleidome prie kavos puodelio besišnekučiuodami apie viską. Norinčios turėjo galimybę kaitintis pirtyje ir po jos atsigaivinti baseine.

Sekmadienio rytas prasidėjo nuo pusryčių. Tiesa, tądien oras buvo nuostabus, skruostus šildė saulė. Visgi pavalgius pietus teko atsisveikinti su Palanga ir vykti atgal į Kėdainius, pakeliui dar sustojant ir pramogų komplekse „HBH“.

Tai buvo nuostabus laikas, praleistas kartu. Anksčiau panašaus pobūdžio išvykas socialiniams darbuotojams rengdavo rajono savivaldybė, tačiau nuo tada, kai buvo pradėti rinkti Metų socialiniai darbuotojai, kelionės nebeorganizuojamos. Taigi ši kelionė po kelių metų pertraukos mums buvo išties labai maloni staigmena. Pati jau senokai nesu buvusi Palangoje, tad vėl ten apsilankyti buvo išties labai smagu ir gera širdžiai“, – įspūdžiais dalijosi Kėdainių seniūnijos socialinė darbuotoja Irutė Jusevičienė.

Pašnekovė svarstė, jog dirbantiems tokį darbą, ypatingai moterims, tokios kelionės yra nepaprastai reikalingos, nes jų metu galima ne tik pasidalinti džiaugsmais ir vargais su tave suprantančiais žmonėmis, bet ir suteikia emocinių bei fizinių jėgų ir toliau dirbti šį atsakingą darbą.

„Iki šiol labai džiaugiamės įvykusia išvyka į Palangą. Jos metu aptarėme ne tik darbinius klausimus, bet ir asmenines problemas, geriau pažinome vieni kitus. Tai buvo labai linksmas, prasmingas ir produktyvus laikas, nes jo metu mes pasisėmėme vieni iš kitų žinių ir įgavome gerosios patirties.

Socialinį darbą dirbu jau ketverius metus ir turiu pripažinti, jog tokių kolektyvinių, vienijančių ir tuo pačiu poilsinių išvykų būta išties nedaug. Labai ačiū LPF „Viltis–Vikonda“ už tokią galimybę“, – dėkojo Šėtos seniūnijos socialinė darbuotoja Jūratė Grigonienė.

Nė žodžio apie darbą

Kol vieni poilsiavo pajūryje, Kėdainių socialinio bendruomenės centro darbuotojai išvyko į laikinąją sostinę aplankyti pilį, Raudondvarį ir paplaukioti Kauno mariomis.

„Įprastai mes, kolegos, net neturime kada pasišnekėti, nes nuolat skubame, bėgame, dirbame, tik prasilenkdami tarstelime vienas kitam „labas“. Na, o šios kelionės metu galėjome išsikalbėti, pasijuokti, pasidžiaugti vieni kitais, ir todėl pažadėjome sau tądien visai nekalbėti apie darbą.

Manau, jog tokios išvykos yra labai reikalingos, nes jų metu mes įsitikiname, kokia  stipri bendrystės jėga mus vienija, jų metu kiekvienas darbuotojas jaučiasi reikalingas ir nepamirštas. Patikėkite, tokios kelionės nepaprastai pradžiugina kiekvieną iš mūsų“, – džiaugėsi Rūta Kaupienė.

Pasiteiravus, ar pavyko ištesėti pažadą ir nė žodeliu tądien neužsiminti apie darbą, R. Kaupienė pripažino: „Žinoma, pavyko, tačiau jau važiuojant namo vis tiek išsprūdo tokie žodžiai: „Oi, rytoj į darbą…“ – juokiasi R. Kaupienė.

Į Trakus, pas alpakas

Bent kartą per metus už nuveiktus darbus LPF „Viltis–Vikonda“ visuomet kelionėmis palepina ir savanorius. Šįsyk jie aplankė Trakus, kuriuose įsikūręs alpakų ūkis.

„Ši išvyka mums visiems labai patiko. Iš viso ūkyje auga 4 patinėliai ir  24 patelės. Visos jos buvo palaidos, vaikščiojo aplink mus, galėjome jas glostyti ir su jomis fotografuotis. Sužinojome, iš kur jos kilo, kaip atkeliavo į Lietuvą ir dar daug kitų įdomių dalykų. Įdomu buvo ir tai, kad patys galėjome alpakas vaišinti smulkintomis morkomis. Beje, mus labai nustebino tai, kad visos ūkyje gyvenančios alpakos turi vardus“, – įspūdžiais dalijosi savanorė Goda Ivaškevičiūtė ir pridūrė, jog namo savanoriai grįžo ne tik kupini gerų emocijų, bet ir sustiprėję kaip komanda.