Vienas, du, trys – pradedame grūdintis!

Grūdintis tai nereiškia, kad žmogus turi tapti nejautrus žemai temperatūrai, – net teoriškai tai neįmanoma. Žmogus visuomet reaguoja į žemą temperatūrą. Tik laikui bėgant pasikeičia jo santykis su žema temperatūra, nes pirmiausia turi įvykti „revoliucija“ žmogaus prote. Išorės veiksniai sukelia stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja visi organai bei funkcinės sistemos, palaikančios nuolatinę kūno temperatūrą. Aukšta arba žema kūno temperatūra, kiti aplinkos veiksniai labiausiai turi įtakos žmogaus valiai (protinei veiklai, žmogaus sąmonei), kuri aktyvina visų organų ir kūno sistemą, veiklą, todėl organizmo grūdinimas – tai ne tik imuninės sistemos, bet ir bendros sveikatos stiprinimo priemonė.

Išoriniai dirgikliai iš karto verčia organizmą prisitaikyti prie jų ir taip pagerina visų organų ir sistemų veiklą. Pagerėja žmogaus nuotaika, padidėja efektyvumas, sumažėja sergamumas, ypač – peršalimo ligoms.

Grūdintis, vadinasi, prisitaikyti

Pastebėta, kad užkrečiamosiomis ligomis dažniau serga retai lauke būnantys, mažai judantys žmonės, nes jų organizmo prisitaikymo prie aplinkos mechanizmai nėra treniruojami. Grūdinimasis lavina prisitaikymo funkcijas, padidina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Šaltis sukelia stresinę situaciją, kurią turi suvaldyti organizmo pagaminti hormonai. Taip reguliuojama medžiagų ir energijos apykaita: susitraukia odos kraujagyslės, sumažėja šilumos atidavimas.

Organizmą grūdina trys pagrindiniai dalykai: oras, vanduo ir lengvi fiziniai pratimai. Pradėti grūdintis galima bet kada ir bet kur, svarbiausia – noras ir ryžtas.

Jeigu žmogaus imuninė sistema normali, pradėti grūdintis jis gali bet kuriuo metų laiku. Amžius ir gyvenamoji vieta nėra labai svarbu. Tačiau sergantiems bronchine astma, lėtiniu bronchitu ar kitomis lėtinėmis ligomis reikėtų sulaukti šiltų orų, gegužės ir birželio mėnesių ir tik tada iš lėto pradėti grūdintis.

Jeigu žmogus tik sirgo virusine liga, jam negalima skubėti grūdintis, nes gali sulaukti priešingo efekto, prisišaukti dar sunkesnę ligą. Vaikučius pradėti grūdinti taip pat reikėtų labai atsargiai.

Stiprina ir oras

Bene paprasčiausia grūdinimosi priemonė yra grynas oras. Visiems reikėtų kuo ilgiau būti gryname ore, o miestiečiams – savaitgalius leisti kaime, pasivaikščioti parke ar miške. Teigiamai veikia ne tik grynas oras, bet ir augalų skleidžiami kvapai – fitoncidai, aplinkos pakeitimas, judėjimas, emocinė augalų kaimynystė – visi esame tos pačios gamtos dalis.

Mažai gryname ore būnantiems žmonėms gerai būtų įprasti bet kuriuo metų laiku ir bet kokiu oru kasdien išeiti bent pusvalandžiui pasivaikščioti, dar geriau – mankštintis ryte lauke, miegoti pravėrus langą ar atidarius orlaidę.

Grūdinimosi būdai

Pati švelniausia grūdinimosi vėsiu vandeniu procedūra – apsitrynimas drėgnu rankšluosčiu. Sudrėkinkite rankšluostį kambario temperatūros vandeniu ir trinkite juo rankas, krūtinę, nugarą, kaklą, paskui – pilvą, juosmenį, kojas. Sausai nusišluostykite ir stipriai išsitrinkite sausu rankšluosčiu. Kai įprasite prie šios procedūros, galėsite pereiti prie šalto vandens ir sudėtingesnių grūdinimosi būdų.

Kita labai populiari grūdinimosi vėsiu vandeniu procedūra – kontrastinis dušas. Naudinga iš pradžių praustis įprastu šiltu vandeniu, paskui trumpam atsukti vėsoką, vėl grįžti prie šilto, tada vėl prie vėsoko. Palengva vandens temperatūrą reikėtų vis mažinti iki visai šalto ir pabūti po juo bent minutę. Šią procedūrą reikėtų baigti apsiliejant šaltu vandeniu.

Šalto vandens paveiktos kraujagyslės susiaurėja, šilto – išsiplečia, suintensyvėja kraujotaka kapiliaruose, kuriuose yra apie 80 proc. mūsų cirkuliuojančio kraujo. Kontrastinis dušas suaktyvina kraujotaką kūne, visus gyvybinius procesus, gerina nuotaiką, darbingumą.

Paprasta, bet efektyvi procedūra yra apsipilti rankas nuo alkūnių iki pirštų galiukų arba jas panardinti į šaltą vandenį. Dar efektyviau – aplieti kojas šaltu vandeniu. Tačiau kojos yra itin jautrios šalčiui, todėl prie šios procedūros reikėtų pratintis palaipsniui ir nuosekliai. Iš pradžių patartina kojas apsipilti tik vos vėsiu vandeniu, jo temperatūrą po truputį mažinti. Tam tikrą laiką taip grūdintis reikėtų vakarais, o po poros savaičių – rytais ir vakarais. Galima pratintis ir pasivaikščioti vėsoko vandens pripiltame dubenyje. Tai labai naudinga kojų venoms, ypač sergantiems varikoze.

Grūdinimosi ir gydymo šaltu vandeniu būdus labai išsamiai aprašė vokietis gydytojas ir kunigas Sebastijanas Kneipas. Jis nebuvo gydymo vandeniu atradėjas, tačiau smulkiai aprašė daug veiksmingų tokio gydymo metodų ir padėjo daugybei žmonių. Gydytojas įrodė, kaip nesudėtinga dėti pavilgus ant įvairių kūno vietų, apsilieti kojas vandeniu, kaip tai veiksminga. Jo 1886 m. išleista knyga „Gydymas vandeniu“ tapo bestseleriu, buvo išversta į daugybę kalbų, taip pat – ir į lietuvių.

Neužmirškime pirties

Nuo seno žinomas ir labai efektyvus grūdinimosi būdas yra pirtis. Ne veltui sakoma, kur pirtis ir vantos – ten ir sveikata.

[quote author=“Aut. past.“]Grūdintis vandeniu patartina pradėti nuo kūnui malonios vandens temperatūros (25–30 ᵒC) ir palaipsniui pratintis prie šalto vandens (10–15 ᵒC). Iš pradžių šaltu vandeniu apsipilame labai trumpai, vėliau laiką nuosekliai ilginame. Upėse, ežeruose ir jūroje užsigrūdinę asmenys gali pradėti maudytis, kai vandens temperatūra pasiekia 10–15 ᵒC.[/quote]

Šildomas kūnas nuo karščio ginasi išplėsdamas periferines kraujagysles, kad atvėsintų pernelyg įkaitusį poodį. Jei oda paraudo, vadinasi, išsiplėtė periferinės kraujagyslės, aprūpinančios krauju ir maisto medžiagomis ne tik odą, bet ir poodinį sluoksnį, jungiamąjį audinį. Įkaitus atsiveria odos poros, ypač vanojantis, kūnas labai gerai išsivalo. O įkaitus, apsipilant vėsiu vandeniu, kraujas „siunčiamas į vidų, t. y. į visus kūno organus.

Įkaitę pirtyje sveiki žmonės gali ir žiemą išbėgti į lauką, ant puraus sniego, nerti į eketę – tai bus puikus grūdinimasis. Žinoma, tai tik atspariems, o ne grūdintis pradedantiems asmenims tinkamos procedūros.

Tiesa, kaitintis pirtyse nereikėtų žmonėms, sergantiems onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kraujo bei kai kuriomis kitomis ligomis, labai atsargiai reikia pratinti prie pirties vaikus.

Vasarą vaikščiokime basi

Puikus būdas grūdintis vasarą – vaikščioti basiems. Vaikštant po minkštą žolę ir ant nedidelių akmenukų, suaktyvėja odos receptoriai. Jie siunčia signalus į nervų sistemą, galvos smegenis, suaktyvina hormonų sekreciją, stimuliuoja imuninę sistemą. Pėdose yra daug refleksogeninių zonų, prasideda ir baigiasi kai kurių organų energetiniai kanalai, tad vaikščiodamas basas žmogus subalansuoja energetinę kūno sistemą.

Ypač tinka vaikščioti basiems protinį darbą dirbantiems, daug laiko prie kompiuterio praleidžiantiems žmonėms, kad gautų gamtos energijos, kurios jiems labai trūksta.

Pagrindinės grūdinimosi taisyklės

• Būkite nuoseklūs.

Neužtenka mėnesio – tarkime, per atostogas – vaikščioti basiems ar apsipilti šaltu vandeniu ir tikėtis, jog visus metus nekibs ligos. Jei nustosite grūdintis, organizmas vėl praras atsparumą.

• Jei susirgote, grūdinimąsi atidėkite.

Negalima grūdintis, kai peršti gerklę, užgulta nosis. Apsipylus šaltu vandeniu ar pabraidžiojus po rasą, uždegiminė liga gali komplikuotis.

• Grūdinimasis turi teikti malonumą.

Negalima persistengti. Pajutus, kad šalta ir nemalonu, reikia baigti procedūrą. Tada vertėtų energingai pasimankštinti ar išsitrinti rankšluosčiu, kad kūnas greičiau sušiltų. Po procedūros turėtumėte pajusti jėgų antplūdį, džiugesį – tai svarbiausias požymis, kad grūdinamasi teisingai. Jeigu jaučiame nepatogumą, dera rinktis švelnesnes procedūras arba jų visai atsisakyti.

• Nepersistenkite.

Kuo šaltesnis vanduo, tuo trumpesnė turi būti procedūros trukmė. Kiekvieną kartą reikia užbaigti mankštele ar energingai kūną trinant sausu rankšluosčiu.

• Dažnai sergantiems – ypač atsargiai.

Dažnai sergantiems, fiziškai silpniems žmonėms grūdintis reikia labai atsargiai, įdėmiai stebint organizmo reakciją. Pradėti reikėtų nuo oro vonių, tik vėliau pereiti prie vėsaus vandens procedūrų, vandens temperatūrą mažinant labai palengva. O po procedūros būtina pagulėti šiltai apsiklojus ar bent labai stipriai išsitrinti kūną sausu rankšluosčiu, kad oda lengva paraustų.

Parengta pagal žurnalą „Raktas“