Kada „žaidimas“ maistu tampa pavojingas?
Mes išskiriame tai, kas „skanu“, „naudinga ir kenksminga“, apribojame save, skaičiuodami kalorijas ir laikydamiesi specialių dietų, arba atvirai „užkandame“ savo nemalonumus ir problemas. Šie žaidimai maistu atima iš mūsų visą laisvą laiką ir neretai trukdo gyventi.
Harmonijos mityboje, jei ji jau yra pažeista, galima pasiekti tik nustačius kontaktą su savo kūno pojūčiais. Kai mes norime patenkinti savo fiziologinį alkį, norime valgyti, o kai psichologinį – nusiraminti. Kol mes neišmoksime atskirti vieno nuo kito, negalėsime teisingai maitintis.
Stebėkite save: ar visada jaučiate stiprų norą valgyti ko nors skanaus, jei nerimaujate ar patiriate stresą, ar „užkandate“ savo liūdesį, vienatvę, nuobodulį, ar savo sėkmę „švenčiate“ valgydami mėgstamą patiekalą?
Kaip padėti sau?
Jei pradėsime domėtis, kas vyksta su mumis, prisiimsime atsakomybę už savo būseną ir gyvenimą, tai laikui bėgant pasikeis ir mūsų požiūris į maistą. Kol taip neįvyko, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių.
[quote author=“Aut. past.“]Maistas tai – paprasčiausias būdas pakeisti savo likimą. Mitybos pokyčiai valkatą gali paversti šventuoju, nusikaltėlį – išminčiumi, aistrų vergą – savo gyvenimo šeimininku. Jeigu žmonės pradėtų tinkamai maitintis, pasaulyje nekiltų tiek konfliktų ir karų. Nuo maisto daug kas priklauso, ar žmogus taps taikus piemuo, aršus karys, ar išminčius.[/quote]
Klausykitės signalų, kuriuos siunčia jums organizmas. Pabandykite fiziologiniam alkiui suteikti galimybę pareikšti apie save: susilaikykite nuo valgymo kelias valandas po to, kai pavalgote. Jei visos mintys sukasi apie tai, kad tik pavalgytumėte, tai greičiausiai bus psichologinis alkis.
Valgykite vienu ir tuo pačiu metu. Po kelių dienų pamatysite, kad alkio jausmas atsiranda būtent tuo metu.
Pasistenkite pajausti skonį. Jums nereikia skubėti. Valgykite neskubėdami, bent pusvalandį. Taip padėsite organizmui suprasti, kad jis jau yra sotus: tai užtrunka 20–30 minučių.
Negalima persivalgyti. 10 minučių prieš valgant išgerkite saldžios arbatos, kompoto – taip numalšinsite apetitą. Taip pat prieš pagrindinį valgį galite suvalgyti ką nors, kas turi angliavandenių.
Turi būti pasirinkimas! Jei ketinate valgyti produktą, kuriam turite priklausomybę, paklauskite savęs: „Ar tikrai noriu tai valgyti, ar tai tik būdas atitrūkti nuo realybės?“ Būkite sąžiningi: jei nesate alkani, užsiimkite kažkuo kitu, tada ir streso nebus.
[quote author=“Aut. past.“]Maistas sugeba perkelti mūsų dėmesį nuo pykčio, apmaudo, baimės į malonumą, sotumo jausmą. Tai būdas pabėgti nuo problemų, o išspręsti jas, parodyti savo tikruosius jausmus.[/quote]
Jei „užkibote“ už „kenksmingo“ produkto… Pakeiskite jį kitu, „naudingu“, produktu ir laikykite jį po ranka. Pavyzdžiui, daržoves, vaisius (išskyrus džiovintus, nes jie traukia vandenį iš organizmo), natūralų jogurtą, riešutų, saulėgrąžų saują. Ir visada leiskite sau pasirinkti: pavyzdžiui, kartą per savaitę kurią nors dieną leiskite sau suvalgyti „kenksmingą“ produktą be sąžinės graužaties ir su malonumu.
Ugdykite savo skonį. Jei skaičiuojate kalorijas ir valgote maisto pakaitalus, tada jūs jaučiate intelektualinį malonumą, o ne jausminį, džiaugsmas valdo situaciją. Natūralūs produktai visada yra naudingiau už visus pakaitalus. Geriau valgykite šiek tiek mažiau, bet kokybiškesnį maistą.
Jeigu „užkandate“… Maistas gali lengvai tapti „skydu“, kuriuo jūs prisidengiate nuo problemų. Jei tikrai to norite dabar, nestabdykite savęs, bent jau nekaltinkite, tiesiog leiskite sau pakelti nuotaiką, bet tada būtinai sugrįžkite prie to, kas atsitiko. Jei suprasite, kad maistas jums yra būdas pabėgti nuo realybės, sustokite ir paklauskite savęs: „Kas atsitiko? Kas galėjo mane išvesti iš pusiausvyros?“ Jūs jaučiate pyktį, liūdesį, nerimą ir stresą? Su maisto pagalba nustatykite emociją, kuri privertė jus nusiraminti ir paguodė jus. Ieškoti būdų, kaip išmokti išgyventi stiprius jausmus ir paleisti juos – tai kelias į laisvę.
[quote author=“Aut. past.“]Beje, įprotis palaikyti save ir kitus, išreikšti savo meilę maisto pagalba ateina iš vaikystės – tada, kai suaugusieji mus kažkada guodė ir apdovanojo mėgstamu maistu.[/quote]
Raskite alternatyvą nuolatiniam „kramsnojimui“. Pasivaikščiokite, rūpinkitės savimi, bendraukite su draugais, nueikite kažkur, pasiklausykite muzikos ir užsiimkite namų tvarkymu, išmeskite iš spintos kažką nereikalingo, peržvelkite nuotraukas. Juk tvarkydami aplinką, jūs pertvarkysite save.
Kas nusiteikęs ryžtingai… Rašykite specialų dienoraštį, kuriame tiksliai įrašykite laiką, maisto, kurį suvalgote, pavadinimą ir kiekį (net jei tai būtų tik sausainis). Jūs pamatysite, ką ir kada jūs „automatiškai“ valgote, ir kad tai yra susiję su emociniu alkiu.
Sveika gyvensena. Normalaus miego metu, ne vėliau kaip vidurnaktį, veikia melatonino hormonai, o tai savo ruožtu padidina hipofizės hormono gamybą, kuris yra atsakingas už mūsų jaunystę ir pusiausvyrą. Fizinio aktyvumo metu gaminasi endorfinų hormonai, kurie yra labai svarbūs „emocinio“ valgymo atveju. Ypač gerai užsiimti joga arba kitomis kūno praktikomis, kūno psichoterapija.
Pagalvokite, kokias dar problemas sprendžiate, išskyrus natūralų alkio malšinimą? Ar stengiatės pabėgti nuo sunkumų, bandote atsipalaiduoti ir nieko nejausti? Galbūt jums trūksta meilės ir šilumos?
Jei maistas – tik vienintelis malonumas, kurį galite leisti sau gyvenime, tada jis tikrai virs savęs naikinimo ginklu. Ieškokite kitų būdų, kaip mėgautis gyvenimu.
Emocinio alkio požymiai
• Fiziologinis alkis atsiranda tam tikrais laiko periodais, o emocinis – staiga, o kartais – iš karto pavalgius.
• Jei jau „mirštate iš bado“, greičiausiai, tai emocinio pobūdžio alkis.
• „Užkąsdami“ emocijas ir toliau valgysite, net jei būsite ir sotūs.
• Jei jus traukia maisto produktai su dideliu glikemijos indeksu (kuo didesnis jis yra, tuo daugiau angliavandenių, tuo didesnis cukraus kiekis kraujyje) – ledai, traškučiai, pica, bananai, pyragai, šokoladas, makaronai – tai „emocinis“ alkis.
• Emocinis persivalgymas sukelia kaltės jausmą dėl pažeistos dienos, pernelyg didelio kiekio ir žalos, kurią padarys suvalgytas maistas.
Parengta pagal žurnalą „Raktas“
