Ekonominio smurtautojo gniaužtuose
Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektas „16 aktyvumo dienų prieš moterų smurtą“
Be teisės savo nuožiūra leisti pačios uždirbtus pinigus, būtinybė tartis dėl kiekvieno pirkinio, galiausiai – reikalavimas atsisakyti profesinių užmojų. Su tuo susiduria į geležinius ekonominio smurtautojo gniaužtus patekusios moterys.
Labdaros ir paramos fondui „Viltis–Vikonda“ tęsiant projektą „16 aktyvumo dienų prieš moterų smurtą“ šįsyk kviečiame daugiau sužinoti apie vieną sudėtingiausių smurto formų – ekonominį smurtą. Apie jį pasakoja rajono Moterų krizių centro l. e. p. vadovė Rita Stakniūnienė ir centro psichologė Jūratė Žuravliovienė.
Ne iškart aišku
„Suskaičiuoti atvejus, kai moterys patiria konkrečiai tik ekonominį smurtą, sudėtinga, – sako R. Stakniūnienė. – Ekonominis smurtas būna persipynęs su kitomis smurto rūšimis ir moterys į mus kreipiasi tiesiog dėl patiriamo smurto. Tik vėliau, moteriai bendraujant su psichologe, socialine darbuotoja, paaiškėja, kad esama ir ekonominio smurto apraiškų.“.jpg)
Anot pašnekovės, ekonominį smurtą pastebėti gali artimiausi žmonės. Pagrindinis minėtos rūšies smurto signalas – apribotos moters lėšos.
„Ji neturi teisės eiti į darbą – įsilieti į visuomenę, socialinį gyvenimą. Vyras prašo, kad moteris būtų namie, rūpintųsi šeima, o jis imasi materialinės šeimos gerovės. Taip pat iš moterų atimamos banko kortelės, žinomi prisijungimai prie elektroninės bankininkystės – tiesiog visokeriopai kontroliuojami moters finansai. Ji ne visada gali pirkti, ko jai ar šeimai reikia. Dėl pirkinių moteris privalo pasitarti su vyru ir naudoti šeimos ar savo pačios uždirbtus pinigus ji gali tik gavusi vyro sutikimą“, – požymius vardija R. Stakniūnienė.
Pavojingos svajos apie princus
Pašnekovė pabrėžia šiuolaikinės visuomenės vertybių kaitą, kuri skatina merginas rinktis gyvenimo būdą, atvedantį prie smurto artimoje aplinkoje. Ekonominio taip pat.
„Ne paslaptis, jog dauguma merginų nori princo ant balto žirgo – vaikino, kuris turėtų gerą automobilį, nuolat vežtųsi vakarieniauti. Merginos negalvoja, kad ateityje noras turėti daug gero gali apsisukti kitu kampu ir moteris taps kontroliuojama, jai nebus leidžiama bendrauti su draugėmis, ji neturės savų finansų“, – ilgainiui apkarstančias rožines svajones akcentuoja R. Stakniūnienė.
Jaučiasi nesaugios
Psichologė J. Žuravliovienė atkreipia dėmesį, kad ekonominį smurtą patiriančios moterys jaučiasi labai nesaugios. Jos į Moterų krizių centrą kreipiasi nežinodamos, kaip išspręsti susidariusią situaciją, nes yra materialiai priklausomos nuo vyro. Taigi norėdamos keisti gyvenimą – tapti savarankiškos, pirmiausia moterys turi išspręsti finansinius klausimus.
Psichologė įsitikinusi, jei ne materialinis priklausymas nuo vyro, greičiausiai smurto šeimose būtų mažiau.
„Moterys kenčia, laukia, tikisi, kad situacija pasikeis ir problemos išsispręs savaime. Deja, praktika rodo, jog problemos savaime neišsisprendžia ir tik gilėja. Materialinė priklausomybė labai apsunkina moters galimybes keisti gyvenimą.
Turime šviesti jaunimą, tiek merginas, tiek vaikinus. Aiškinti, jog svarbu būti savarankiškam, turėti profesiją, realizuoti save, gebėti pačiam užsidirbti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tokią siūlyčiau prevenciją“, – kalba J. Žuravliovienė.
Perdėta kontrolė
Psichologė akcentuoja, kad smurtautojai retai kada naudoja vieną smurto rūšį. Dažniausiai šios būna persipynusios ir keičia viena kitą, mainosi.
„Kartais sudėtinga išskirti, kaip viskas vyksta ir kokios pagalbos moteriai reikia, nes ji pati nelabai supranta ir suvokia, kad prieš ją smurtaujama. Grįžtu prie prevencijos. Turime jaunimą mokyti ir aiškinti jam, kas yra smurtas, kaip jį atpažinti.
Štai draugauja mergina su vaikinu ir pradeda vienas kitą kontroliuoti. Vaikinui nepatinka, kad mergina draugauja su vienomis ar kitomis draugėmis. Mergina tikrina vaikino telefoną, kas rašo, kaip rašo, tikrina susirašinėjimus feisbuke. Tai yra kontrolė, – pabrėžia J. Žuravliovienė, – viena iš smurto rūšių – psichologinis smurtas. Jis neturėtų būti toleruojamas. Kiekvienas turime savo asmenines laisves, pasirinkimą, kurių niekas neturėtų kontroliuoti.“
Kai rūpestis tampa liguista kontrole
Psichologės teigimu, nubrėžti aiškią takoskyrą, kur nuoširdus rūpestis baigiasi ir prasideda liguista kontrolė, sudėtinga. Vis tik jei žmogus supranta nebegalintis pats nuspręsti, prieš priimant vieną ar kitą sprendimą jam tenka atsižvelgti į kito žmogaus nuomonę, nors tai nėra susiję, pavyzdžiui, su saugumu, kai suvoki, kad tau primetamos svetimos vertybės ir įsitikinimai – tai gali būti traktuojama kaip psichologinis smurtas ir su nuoširdžiu rūpesčiu tai nieko bendra nebeturi.
„Atpažinti keblu. Reikėtų aiškintis įvairias situacijas, kad žmogus suprastų: čia jau smurtas ar tik bandymas dviem skirtingiems žmonėms rasti bendrą kalbą“, – sako psichologė.
Žinojimas – tvirtas pamatas
Moterų krizių centre kraštietės gali gauti ne tik psichologinę, bet ir teisinę pagalbą. „Mūsų teisininkė gali atsakyti moterims į gausybę su ekonominio smurto tema susijusių klausimų – apie finansinę nepriklausomybę, turto dalybas.
Jei moteris nori nutraukti kurią nors smurto rūšį, ji pirmiausia turi susikurti saugų prieglobstį – turėti planą, kaip saugiai pakeisti situaciją. Čia daug gali padėti mūsų centro teisininkė. Pasikalbėjusios su ja moterys tampa tvirtesnės, ramesnės, saugesnės, žino, kokius žingsnius reikia žengti. Tas žinojimas vertinga parama, nes jis padeda spręsti problemą“, – dėmesį atkreipia J. Žuravliovienė.
