Pamirštos moters galios paslaptys

Turėdamos moters kūną ne visada jaučiamės moterimis, ne kiekviena išpildo savo prigimtį ir tai, be abejonės, neigiamai veikia mūsų savijautą. Todėl kartais tereikia prisiminti savo moterišką paskirtį bei prigimtį, kaip keičiasi pasaulis.

Žmonių požiūris į mus pasikeičia, kai tik atsiranda savigarbos jausmas (bet ne puikybė), pasikeičia net požiūris į save. O viskas prasideda tada, kai suvoki, kad jau gimei tobula. Todėl moterims tereikia prisiminti savo paskirtį – Moters paskirtį!

Moteriškos magijos paslaptis

Moteris savo tyrumu ir švarumu geba apsaugoti ne tik savo giminę, bet ir visą tautą. Tai stebuklingos savybės. Dailiosios lyties atstovės psichiškai kelis kartus stipresnės už vyrus. Toks harmonijos dėsnis – vyras stipresnis fiziškai, moteris – dvasiškai. Tai reiškia, jog moters mintys, troškimai, maldos ir meditacijos turi daug didesnę įtaką aplinkiniam pasauliui.

Vedose sakoma, kad moters mintis prilyginama vyro veiksmui. Nuo seno žinoma, jog žmona geba vien savo tyrumu ir ištikimybe apginti mūšio lauke kovojantį savo vyrą. Jos moteriška jėga apsupdavo vyrą nepramušama apsaugine siena. Tokie vyrai iš bet kokio mūšio sugrįždavo namo kaip nugalėtojai: net jei į juos lėkdavo šimtai strėlių, jos pralėkdavo pro šalį. Tai mes sąmoningai suprantam ir šiandien.

Nebūtina patekti į karo pragarą, kad pajaustume moters gyvybinę energiją. Kaip žinia, „už kiekvieno didžio vyro stovi didi moteris“. Apie tai byloja daugybė istorinių pavyzdžių.

Išmintinga ir tyra moteris iš tiesų turi galimybių išaukštinti vyrą iki neregėtų aukštumų. Yra toks posakis: „Moteris bet kokį kvailį gali paversti išminčiumi, o išminčių – kvailiu“.

Moteris, tapdama motina, įgijo šventą priedermę ir galimybę kurti Žemės ateitį: auginti tuos, kas kurs planetos ateitį. Moteris žinojo, kad jos vaikai augins tuos grūdus, kuriuos ji pasės juose. Gimdyti ir auklėti vaikus nuo neatmenamų laikų buvo vienas svarbiausių kiekvienos moters gyvenimo uždavinių.

Švytinčio grožio paslaptis

Moteris neatskiriama nuo grožio. Skaitydami mitus, pasakas, visada susiduriame su jų herojų ir deivių švytinčiu grožiu. Būtent, švytinčiu. Nežiūrint moters grožio standartų skirtingose kultūrose, visų tautų mitines ir pasakų gražuoles vienija tai, kad jos švytėjo grožiu.

Ajurveda tokį švytėjimą apibūdina, kaip sklindantį iš žmogaus, suteikiantį akims spindesio, šypsenai – spindulingumo, odai – švytinčio gaivumo, o veidui – tikrai laimingo žmogaus išraiškos. Pasak senovės mokslo, tai natūralus reiškinys. Taip fiziniu lygmeniu pasireiškia odžas – subtiliausia substancija, kurią gamina tik sveiki kūno audiniai.

Odžas – vienijanti sąmonės jėga, jungianti gyvenimo jėga. Ji sulydo materiją ir protą į visumą. Kai visose organizmo sistemos ir subtiliosios kūno struktūros išlaiko pusiausvyrą, kūno audiniai sėkmingai gamina šią subtiliausią gyvybinę substanciją. Tačiau jei protas praranda pusiausvyrą, audiniai netenka tokios galios. Taigi, švytėjimas akivaizdžiai rodo visų sistemų, stichijų, subtiliųjų ir fizinių procesų stabilią pusiausvyrą, žmogaus harmoniją.

Vidinės harmonijos ženklas yra palaimos jausmas, t. y., šviesus džiaugsmas ir meilė. Harmonija ir meilė – Sielos savybės, kurios būdingos moterims nuo pat gimimo. Taigi, visais laikais šlovinamas grožis nebuvo savitikslis, bet buvo natūralus meilės, gerovės ir vidinės stiprybės rezultatas.

Laikui bėgant grožis pasireikšdavo dar stipriau, nes su amžiumi ir gyvenimiška patirtimi moteris tapdavo išmintingesnė, dvasiškai tobulesnė, ji, tarnaudama šeimai ir visuomenei, įgydavo daugiau vidinės galios.

Laimės paslaptis

Tikroji moters laimė yra tarnystė. Tai pasireiškia net ir fiziologiniu lygmeniu: kai moteris kažkuo rūpinasi, gaminasi oksitocino hormonas, kuris savo ruožtu stimuliuoja endorfinų – laimės hormonų – gamybą ir sumažina streso (kortizolio) hormono lygį.

Gera moters širdis – gyvenimo ir džiaugsmo šaltinis kitiems, aplink esantiems žmonėms. Jos fizinis kūnas yra taip pat gyvenimo šaltinis. Akmeninė širdis, žiaurumas ir šaltis tikrai nedaro moters meilės šaltiniu.

Meilė ir švelnumas – pagrindinis švelniosios lyties ginklas. Visatoje nėra galingesnės jėgos kaip Meilės jėga. Ši energija gali pakeisti ką tik nori. Todėl mylintį žmogų galima pavadinti pačiu stipriausiu. Moters jėga – jos gebėjimas mylėti ir gailestingumas. Niekas negali tam atsispirti. Senovėje netgi sakydavo, kad moteris – tai ta, kuri laimi be kovos. Kai moteris mokosi visko pasiekti agresija, suktumu, priekaištais ar nuoskaudomis, ji praranda savo galią.

Harmonijos paslaptis

Kaip šiandien moterims grįžti prie savo dieviškumo, prie nerūpestingos laimės būsenos?

„Aš – tai Siela“ – štai tikroji paslaptis, kuri leistų moteriai visą gyvenimą išlikti ramia, mylinčia ir laiminga. Tai buvo ne tik jos laimės paslaptis, bet ir visos tautos klestėjimo pagrindas. Kaip veikia šis žinojimas?

Moteris jautė: „Aš – tai Siela“. O kokios Sielos savybės? Siela amžina, todėl nereikia nieko bijoti: problemos atsiranda ir dingsta, bet gyvenimas niekada nesibaigia. Siela kupina meilės – meilė niekada neišsenka, kuo labiau myli, tuo daugiau laimės. Siela – tai laimė, būti laiminga yra normalu. Siela – tai grožis, pažadinantis geriausius jausmus. Siela – tai užuojauta ir gerumas. Siela – tai švelnumas ir šiluma.

Tobula, laisvai besireiškianti Siela kaip magnetas traukia prie savęs Dvasią, kuri suteikia apsaugą. Moteris, veikianti pagal savo švelnią, mylinčią prigimtį, visada yra patraukli galingam ir garbingam vyrui. Tai harmonijos dėsnis, tai gyvenimo dėsnis, kurį žinojo ir praktikavo mūsų protėviai. Moters švarumas, gerumas ir švelnumas visada jai garantavo laimingą gyvenimą.

Aukso amžiaus paslaptis

Kiekvienos lyties atstovo unikalaus vaidmens atlikimas užtikrina visos planetos laimingą ir harmoningą gyvenimą. Paskutinis žmonijos gyvenimo šimtmetis įrodinėja visišką šio teiginio priešingybę.

Jau daugelį šimtų metų moteris prarado savo dieviškąjį statusą visuomenėje ir šeimoje. Ilgą laiką pasaulyje vyravo toks principas, kad moteris buvo tik švelni ir bejėgė būtybė, neturinti balso. Vėliau situacija pasikeitė ir buvo puolama į kitą kraštutinumą. Atsirado feminisčių judėjimas… Tačiau kažkodėl ir tai nedaro vyrų ir moterų laimingais. Skyrybų statistika stulbinama, o tikėjimas laiminga santuoka visam gyvenimui tampa naivumo sinonimu.

Taigi, kraštutinumai išbandyti. Dabar, kai turime neigiamą abiejų lyčių patirtį, laikas grįžti prie harmonijos, ant kurios ir laikosi visas pasaulis.

Santuoka yra visiškos harmonijos įsikūnijimas, tai Dievo ir Dievaitės dangiškosios sąjungos atspindys žemėje. Vyras ir žmona yra tie, kas papildo vienas kitą. Moteris – gyvenimo kūrėja, grynumo įsikūnijimas, suteikianti gyvenimui meilės ir šviesos. Siela ir moteris – varomoji gyvenimo jėga. Vyras – šerdis, moters atrama vyro ir moters santykiuose, šeimoje ir visuomenėje.

Dėl šių dalykų nežinojimo daugelyje šeimų vyksta konfliktai, nes vyras tikisi iš žmonos vyriškų savybių, o ji nusivilia, kai sutuoktinis nerodo moteriškų. Tai klaidingas požiūris.

Išminčius Šrila Prabhupada sakė: „Jūs negalite pakeisti savo unikalių gebėjimų. Tai Dievo ir gamtos dėsnis. Tai ir yra vienybė: būti kartu, veikti skirtingai, bet bendram tikslui. Įvairovės vienybė – štai ko norima.“

Ateities paslaptis

Visos pasaulio religijos, filosofai ir humanistai vieningai sutaria, kad užuojauta, meilė ir gerumas – vienintelis būdas tobulėti. Laikantis šių savybių, žmogus vystosi dvasiškai. O tokių piliečių bendruomenė klesti. Moteriai šios savybės yra tokios natūralios, kaip Saulei šviesa. Moters gyvenimas yra dvasinis kelias, aprašytas daugelyje skirtingų religijų raštuose. Tarnystė – jos laimė. Rūpinimasis artimaisiais – energijos šaltinis. Moteris gyvena širdimi. Širdimi ji daro sprendimus. O širdis turi tiesioginį ryšį su gyvybės šaltiniu. Ne veltui sakoma, kad moteris yra tik laipteliu žemiau už angelus.

Su trečiojo tūkstantmečio atėjimu prasidėjo nauja era – Vandenio amžius, daugelyje šaltinių vadinamas Moters epocha. Tai vienybės, harmonijos, taikos ir klestėjimo laikas. Tai laikas, kai gražioji lytis vėl užims prarastą dieviškąją poziciją.

Siekiant nustatyti naują tvarką planetoje, moterys turi suprasti savo misiją ir pasaulyje atkurti meilės ir gilaus dvasingumo pusiausvyrą. Jos tam turi visas galimybes.

Būti moterimi

Vedų kultūroje moterys visuomet buvo gerbiamos. Viskas prasidėdavo nuo mergaitės gimimo. Buvo manoma, kad mergaitė gimsta tobula, o jos pagrindinė užduotis – išsaugoti savo skaistumą. Savo prigimtimi mergaitės yra arčiau Dievo, negu berniukai, nes joms skirta tarnauti. Ir nuo pat gimimo jos stengiasi tarnauti ir nesavanaudiškai padėti. Taip buvo visose tradicinėse kultūrose, kai kur taip likę iki šių dienų. Vedose yra paminėti keli, su moters prigimtimi susieti faktai:

• Moters jausmai 6 kartus stipresni negu vyrų.
• Moters protas 9 kartus aštresnis negu vyrų.
• Moters esmė – tarnystė, ji visada nori kam nors padėti.
• Mergaitė turi didžiulę – dorybės – jėgą, galinčią pasipriešinti visokiems užkerėjimams.
• Moteris suteikia gyvybę vaikams.

Parengta pagal žurnalą „Raktas“