Įsigalioja nauja telefonų pirkimo išsimokėtinai tvarka: pirkėjus tikrins atidžiau
BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
Nuo penktadienio įsigalioja nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija, pagal kurią griežtinama telefonų ir kitos ryšio įrangos įsigijimo išsimokėtinai tvarka, o maksimali vartojimo kreditų palūkanų norma mažinama nuo 75 iki 40 proc.
Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės politikos skyriaus vadovės Mildos Stankuvienės teigimu, vienas svarbiausių pokyčių – telefonų, mobiliųjų modemų ir maršrutizatorių pirkimas išsimokėtinai nuo šiol bus laikomas vartojimo kreditu, nepriklausomai nuo to, ar įranga perkama telekomunikacijų bendrovės salone, ar įprastoje prekybos vietoje.
„Daugiausia pokyčius pajus įsigyjantys išsimokėtinai telefonus, mobiliuosius modemus, maršrutizatorius, ryšio įrangą“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo M. Stankuvienė.
Iki šiol telekomunikacijų bendrovėse kartu su ryšio paslaugomis išsimokėtinai įsigyjama įranga nebuvo laikoma vartojimo kreditu, todėl jai nebuvo taikomi visi įstatyme numatyti kreditingumo vertinimo reikalavimai.
„Norint įsigyti išsimokėtinai tokią prekę, turės būti įvertintas vartotojo kreditingumas, tai yra, ar jis turi pakankamai pajamų, ar tos pajamos yra tvarios ir kokie yra jo finansiniai įsipareigojimai“, – teigė LB atstovė.
Anot jos, pirkėjams gali tekti pateikti daugiau informacijos apie savo pajamas, išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Kita vertus, vartotojams bus suteikiama daugiau informacijos apie patį kreditą ir sudaromą sutartį.
„Šiek tiek daugiau reikės pateikti informacijos vartotojams, bet taip pat vartotojui bus užtikrinama ir didesnė apsauga, daugiau informacijos apie patį suteikiamą kreditą, sudaromą sutartį ir panašiai“, – teigė M. Stankuvienė.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys tikino, kad pirkėjai didelių nepatogumų nepajus, tačiau kreditingumo patikrinimas gali užtrukti ilgiau.
„Pajaus turbūt gal šiek tiek ilgiau užtrukdami. Galbūt tas jų kreditingumo patvirtinimas, patikrinimas užtruks ir bus labiau formalizuotas“, – LRT radijui sakė jis.
Pasak K. Kupšio, griežtesnis vertinimas ilgainiui turėtų padėti išvengti situacijų, kai žmonės, neįvertinę savo finansinių galimybių, įsigyja kelis telefonus ar kitus įrenginius ir vėliau susiduria su skolomis.
„Būna, kad įsigyja penkis telefonus arba dešimt maršrutizatorių. (…) Kreditingumo įvertinimas dabar padės išvengti problemų ateityje, kai tokie žmonės dažnai per nesupratimą to, ką daro, tapdavo persiskolinusiais“, – kalbėjo Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Mažinamos greitųjų kreditų palūkanų normų ribos
Kitas svarbus pakeitimas – mažinama maksimali vartojimo kredito palūkanų norma. Iki šiol ji siekė 75 proc., o nuo lapkričio 20-osios kredito davėjai nebegalės taikyti didesnių nei 40 proc. metinių palūkanų.
„Tokiu būdu yra apsaugomi vartotojai, kurie ima trumpesnio galbūt laikotarpio, bet tikrai labai brangias paskolas. Ir čia greičiausiai ir daugiausiai yra labiau pažeidžiami žmonės, kuriems labai galbūt reikia tų pinigų tuo momentu“, – teigė M. Stankuvienė.
LB atstovė pažymėjo, kad itin didelių palūkanų paskolos nėra plačiai paplitusi praktika vartojimo kreditų rinkoje, tačiau svarbu apsaugoti ir tokių paskolų gavėjus.
„Labai linkėčiau, kad Lietuvoje apskritai neliktų tų greitųjų kreditų verslo ir tos visos palūkanininkavimo tradicijos. (…) Gerai, kad yra sumažintos tos lubos ir dabar turbūt už tuos kreditus žmonės mokės mažiau“, – teigė K. Kupšys.
Pasak Vartotojų aljanso viceprezidento, greitieji kreditai neretai žmones įtraukdavo į skolų problemas, iš kurių vėliau būdavo sunku išsivaduoti.
„Paprastai būtent tokie smulkūs tie greiti kreditai, jie įvarydavo žmones į skolų kebeknę ir po to labai sunku iš jos iškrapštyti yra ir grąžinti į tokį kaip ir orų gyvenimą tuos žmones“, – kalbėjo jis.
K. Kupšio teigimu, nors nauji įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų apsaugą, vien teisinių priemonių nepakanka – Lietuvoje vis dar trūksta nuoseklaus finansinio švietimo ir pagalbos įsiskolinusiems žmonėms.




























