Patentas ar verslo liudijimas? Kuo skiriasi išradimo patentas ir kada jo iš tikrųjų reikia
Lietuvoje žodis „patentas“ turi dvi reikšmes, ir jos nuolat painiojamos. Vieni juo vadina leidimą kirpti plaukus ar nuomoti butą, kiti – dokumentą, saugantį technologiją nuo kopijavimo. Dėl šios painiavos išradėjai kartais ieško informacijos ne ten, o apsaugos galimybę praleidžia.
Verslo liudijimas, kasdienėje kalboje vadinamas „patentu“, yra mokesčių forma: jį išduoda Valstybinė mokesčių inspekcija, o gyventojas sumoka fiksuotą pajamų mokestį už teisę verstis tam tikra veikla. Išradimo patentas yra intelektinės nuosavybės apsauga: jis suteikia išimtinę teisę naudoti techninį sprendimą iki 20 metų ir išduodamas tik naujiems, išradimo lygio ir pramoniškai pritaikomiems išradimams.
Šiame straipsnyje – abiejų sąvokų palyginimas, patentabilumo kriterijai ir situacijos, kai išradimo patentas verslui atsiperka.
Du „patentai“ – du visiškai skirtingi dalykai
|
|
Verslo liudijimas |
Išradimo patentas |
|---|---|---|
|
Kas tai |
Supaprastinta individualios veiklos apmokestinimo forma |
Išimtinė teisė į techninį sprendimą |
|
Kas išduoda |
Valstybinė mokesčių inspekcija |
Valstybinis patentų biuras, Europos patentų tarnyba ar kitos šalies tarnyba |
|
Kam skirtas |
Gyventojui, kuris verčiasi į sąrašą įtraukta veikla |
Išradėjui ar įmonei, sukūrusiai naują produktą, įrenginį ar būdą |
|
Ką suteikia |
Teisę legaliai vykdyti veiklą sumokėjus fiksuotą mokestį |
Teisę drausti kitiems gaminti, naudoti ir parduoti išradimą |
|
Galiojimas |
Pasirinktas laikotarpis kalendoriniais metais |
Iki 20 metų, kasmet mokant metinį mokestį |
Jei ieškote, kaip legaliai teikti paslaugas, jums reikia Valstybinės mokesčių inspekcijos. Jei sukūrėte tai, ko rinkoje dar nebuvo, tolesnė informacija skirta jums.
Ką galima patentuoti
Išradimas patentuojamas, kai atitinka tris kriterijus:
-
Naujumas. Sprendimas iki paraiškos padavimo dienos niekur pasaulyje nebuvo viešai atskleistas – nei straipsnyje, nei parodoje, nei socialiniuose tinkluose.
-
Išradimo lygis. Sprendimas nėra akivaizdus tos srities specialistui.
-
Pramoninis pritaikomumas. Išradimą galima pagaminti arba naudoti praktikoje.
Dažniausia klaida – viešumas per anksti. Išradėjas pristato prototipą konferencijoje ar įkelia vaizdo įrašą, o po pusmečio sužino, kad naujumo reikalavimo jo paties publikacija nebeleidžia įvykdyti. Saugi seka priešinga: pirmiausia paraiška, tada viešumas.
Kas nepatentuojama
Patentai neišduodami atradimams, mokslo teorijoms ir matematiniams metodams, gaminių išoriniam vaizdui, žaidimų ar verslo taisyklėms, kompiuterių programoms kaip tokioms, informacijos pateikimo būdams. Taip pat nepatentuojami gydymo ir diagnostikos būdai, augalų ir gyvūnų veislės. Gaminio išvaizdai skirta dizaino registracija, pavadinimui ir logotipui – prekių ženklas.
Kada išradimo patentas atsiperka
Patentuoti verta ne kiekvieną idėją. Procesas trunka kelerius metus ir kainuoja, todėl sprendimą lemia verslo logika, o ne pasididžiavimas išradimu. Dažniausiai išradimo patentas pasiteisina šiais atvejais:
-
Produktą lengva nukopijuoti. Jei konkurentas, išardęs gaminį, per kelis mėnesius gali pagaminti tokį patį, patentas yra vienintelė reali kliūtis.
-
Ieškoma investicijų. Investuotojai vertina ne tik komandą, bet ir tai, ar technologija priklauso įmonei ir ar ją galima apginti.
-
Planuojama licencijuoti. Parduoti ar licencijuoti galima tik tai, į ką turite aiškiai apibrėžtą teisę.
-
Kūrimas pareikalavo didelių tyrimų išlaidų. Patentas leidžia jas susigrąžinti, kol rinkoje esate vieni.
Kai kada geriau rinktis komercinę paslaptį – pavyzdžiui, kai gamybos proceso iš galutinio produkto atkurti neįmanoma. Patento paraiška skelbiama viešai, todėl paslapties ir patento tam pačiam sprendimui suderinti nepavyks.
Kur galioja patentas
Patentas visada teritorinis: Lietuvoje išduotas dokumentas nesaugo nei Vokietijoje, nei JAV. Galimi trys keliai:
-
Nacionalinis patentas – galioja vienoje valstybėje;
-
Europos patentas – viena paraiška Europos patentų tarnybai, apsaugą galima išplėsti iki 40 šalių;
-
Tarptautinė paraiška pagal Patentinės kooperacijos sutartį – atveria kelią į daugiau nei 150 valstybių.
Lietuvos rinka šiuo požiūriu nedidelė: Valstybinio patentų biuro 2025 m. apžvalgos duomenimis, per metus pateiktos 93 nacionalinės patentų paraiškos, o metų pabaigoje šalyje galiojo 459 nacionaliniai patentai. Tais pačiais metais Lietuvoje įsigaliojo 790 Europos patentų – tai rodo, kad didžioji dalis apsaugos ateina per europinę sistemą.
Nuo ko pradėti
Pirmas žingsnis – ne paraiška, o patentinė paieška: ar panašus sprendimas jau nėra aprašytas kitų šalių patentuose. Intelektinės nuosavybės įmonė „Metida“, veikianti nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio, išradimo įvertinimui su pasauline patentine paieška skiria 2–3 savaites, išradimo aprašymo parengimui – dar 4–6 savaites. Aprašymas yra svarbiausias etapas: jį pateikus, esminių pakeitimų daryti nebegalima.
Įmonės biurai veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, atstovybė – Pekine; Vilniuje ji įsikūrusi Gynėjų g. 16 (tel. +370 5 249 0830, el. paštas info@metida.com). Pirmoji konsultacija nemokama, o jos metu galima pasiteirauti ir apie valstybės paramą patentavimo išlaidoms kompensuoti.
Prieš konsultaciją pasiruoškite trumpą išradimo aprašymą: kokią problemą jis sprendžia, kuo skiriasi nuo esamų sprendimų ir ar kam nors jau buvo rodytas. Paskutinis klausimas dažnai lemia, ar patentuoti dar įmanoma, todėl iki pokalbio su patentiniu patikėtiniu apie išradimą viešai geriau nekalbėti.




























