242 mln. eurų liko neišmokėti – nebuvo kam
Nors Seimas didele balsų dauguma pritarė išmokų didinimui, ekspertai perspėja – vien pinigais tuštėjančių regionų ir demografinės žiemos problemų išspręsti nepavyks./ BNS Žygimanto Gedvilos nuotr.
Dabar vaikus auginantiems tėvams siūlo mokėti 100 proc. atlyginimo
Regionams kasmet netenkant tūkstančių gyventojų, o mirčių skaičiui drastiškai viršijant gimimų skaičių, parlamentarai griebėsi radikalių siūlymų – tėvystės ir motinystės išmokas kilstelėti iki 100 procentų buvusio darbo užmokesčio. Tačiau ar dosnesnis piniginės atvėrimas iš tiesų taps stebuklingu vaistu nuo tuštėjančių gimdymo skyrių, ar tebus trumpalaikė pagalba, kuri neturės jokios ilgalaikės teigiamos įtakos? O gal tiesiog pagaliau pribrendome prie to, kad motinystė būtų laikoma visaverčiu darbu ir atitinkamai apmokama?
Kėdainių realybė verčia veikti proaktyviai
Seimo posėdžių salėje pristatytą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą Seimo nariai gana plačiai aptarė. Vienas pirmųjų diskusijoje žodį taręs kėdainietis parlamentaras Viktoras Fiodorovas kolegoms priminė, kad demografinė krizė nėra vien abstrakti statistika „Sodros“ ataskaitose – tai kasdienė, plika akimi matoma regionų tragedija. Politikas pabrėžė asmeniškai matantis nerimą keliančius Kėdainių rajono skaičius, kurie reikalauja nebe diskusijų, o neatidėliotinų žingsnių.
„Iš tikrųjų palaikysiu jūsų pasiūlymą, nes gyvenu Kėdainiuose ir matau, pavyzdžiui, žiemos statistiką, kai vienetai gimsta, o dešimtys miršta. Akivaizdu, kad problema yra ir tikrai reikia ją spręsti. Faktas, kad padidintos išmokos neišspręs visų problemų, bet kaip viena iš priemonių tai tikrai yra gera“, – Seimo posėdyje pabrėžė V. Fiodorovas.
Parlamentaras atkreipė dėmesį į projekte numatytus tėvystės ir motinystės išmokų dydžius, siekiančius 100 proc. buvusio atlyginimo, tačiau projekto pranešėjos paklausė ir dėl planuojamų „lubų“.
Jo teigimu, Vyriausybė anksčiau deklaravo principą, kad gimus vaikui šeimos pajamos neturėtų mažėti, tad siūlymas riboti išmokas iki trijų šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio verčia klausti, kiek tai koreliuoja su duotais pažadais.
Dėl dramatiškai kritusio gimstamumo „Sodros“ biudžete susidarė savotiškas perteklius, mat pajamų ir išlaidų skirtumas motinystės eilutėje šiemet viršija 242 milijonus eurų, kurie tiesiog lieka neišmokėti.
Aut. past.
Vėliau, komentuodamas savo sprendimą balsuoti už pateiktą projektą, V. Fiodorovas akcentavo, jog vien gražiomis kalbomis situacijos nepakeisime: „Apie demografines problemas kalbame daug, tačiau vien kalbomis gimstamumo nepaskatinsime. Reikia konkrečių sprendimų, kurie šeimoms suteiktų daugiau finansinio saugumo apsisprendžiant turėti ir auginti vaikus. Siūloma didinti motinystės ir tėvystės išmokas iki 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Didesnės būtų ir vaiko priežiūros išmokos: pasirinkus vaiką auginti iki 18 mėnesių – 80 proc., o iki 24 mėnesių – 65 proc. pirmaisiais ir 50 proc. antraisiais metais. Tai neišspręs visų problemų, bet tai yra geras žingsnis.“
Konservatorė J. Sejonienė: tikiuosi, kad biudžete įtampų nekils
Projektui paramą išreiškė ir kita mūsų kraštietė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Jurgita Sejonienė. Parlamentarės teigimu, tokios priemonės yra logiškas ir būtinas valstybės žingsnis, siekiant sukurti palankią aplinką šeimoms kurtis ir augti.
„Manau, kad tai yra tęstiniai demografinės politikos, geresnių sąlygų jaunoms šeimoms projektai, todėl juos ir palaikiau. Labai tikiuosi, kad svarstant biudžeto projektą didesnių įtampų dėl jų nekils.
Kiek pamenu, visa TS-LKD frakcija balsavo pozityviai“, – po balsavimo pažymėjo J. Sejonienė.
Projekto rengėjai siūlo nėštumo ir gimdymo, tėvystės bei neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu skirti 100 proc. buvusio kompensuojamojo uždarbio siekiančias išmokas.
Aut. past.
Nors politinėje arenoje valdantieji ir opozicija dažnai laužo ietis, šįkart balsavimo rezultatai pademonstravo retą sutarimą. Projektui po pateikimo pritarė 89 Seimo nariai, tarp kurių buvo ir abu Kėdainių krašto atstovai.
Prieš balsavo vos vienas Seimo narys – liberalas Simonas Gentvilas, o dar septyni parlamentarai susilaikė.
242 mln. eurų eilutė Sodroje liko neišmokėta, nes mokėti nebuvo kam
Įstatymo pataisas pristačiusi parlamentarė Aušrinė Norkienė teigė, kad šis siūlymas – tai ne paprasta socialinė parama, o tautos išlikimo strategija. Jos teigimu, susilaukus kūdikio šeimos išlaidos dramatiškai šokteli, o valstybės mokamos išmokos dažnai nesiekia anksčiau uždirbto atlyginimo. Projekto rengėjai siūlo nėštumo ir gimdymo, tėvystės bei neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu skirti 100 proc. buvusio kompensuojamojo uždarbio siekiančias išmokas.
Priklausomai nuo buvusių pajamų, motinos gaunama išmoka svyruoja nuo 592 iki beveik 2 900 eurų, o neturint stažo tesiekia 444 eurus.
Aut. past.
Projekto bendraautorius Eimantas Kirkutis atkreipė dėmesį, kad valstybė jau dabar neišnaudoja visų šioms reikmėms suplanuotų lėšų. Jam antrino ir A. Norkienė, atskleidusi, kad dėl dramatiškai kritusio gimstamumo „Sodros“ biudžete susidarė savotiškas perteklius, mat pajamų ir išlaidų skirtumas motinystės eilutėje šiemet viršija 242 milijonus eurų, kurie tiesiog lieka neišmokėti.
Vis dėlto ne visiems toks siūlymas atrodė geras. Štai Seimo narys Algirdas Sysas tikino, kad priėmus įstatymo pakeitimus būtų pažeistas pamatinis socialinio draudimo principas.
Mokslininko kirtis sistemai: motinystė yra darbas, o ne atostogos
Kol politikai ginčijasi dėl procentų ir biudžeto eilučių, ekspertai ragina atmerkti akis ir pamatyti esminę problemos šaknį. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų daktaras Gintautas Razma naujienų portale lrt.lt pabrėžia, kad žemas gimstamumas tėra pasekmė, o ne pati problema, todėl vien piniginės injekcijos stebuklo nesukurs.
Mokslininko teigimu, 2000 metais įtvirtintas Ligos ir motinystės socialinio draudimo modelis suformavo ydingą „motinystės kaip atostogų“ sampratą. Dabartinė sistema sukuria dirbtinį vienerių metų atidėjimo barjerą, mat išmokoms gauti reikalaujama per dvejus metus sukaupti bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą. Tai jaunoms moterims siunčia aiškų signalą, kad pirmiausia reikia įsitvirtinti darbo rinkoje, kurioje motinystė darbdavių vis dar vertinama kaip rizika.
2024 metų birželį dirbo vos 6 proc. vaiko priežiūros atostogose buvusių tėvų, nes pradėjus užsidirbti išmoka yra mažinama.
Aut. past.
G. Razma taip pat beda pirštu į gilią socialinę neteisybę: priklausomai nuo buvusių pajamų, motinos gaunama išmoka svyruoja nuo 592 iki beveik 2 900 eurų, o neturint stažo tesiekia 444 eurus. Tokiu būdu valstybė vertina ne patį vaiko gimimo faktą, o buvusią motinos padėtį darbo rinkoje.
Ekspertas kritikuoja ir neperleidžiamų mėnesių tvarką, dėl kurios daugiau nei pusė tėvų praranda paramą, bei kliūtis derinti darbą su vaiko auginimu. 2024 metų birželį dirbo vos 6 proc. vaiko priežiūros atostogose buvusių tėvų, nes pradėjus užsidirbti išmoka yra mažinama. Mokslininko verdiktas griežtas – moteris tampa sistemos įkaite, verčiama rinktis tarp karjeros ir vaiko, nors motinystė pati savaime yra sunkus darbas, kurį valstybei laikas oficialiai pripažinti ir, žinoma, tinkamai apmokėti.
