Ką apie šildymo kompensacijos turi žinoti Kėdainių gyventojai?
Šiemet kėdainiečių, kaip ir visų lietuvių, laukia gerokai brangesnis šildymo sezonas./BNS/ Eriko Ovčarenko nuotr
Artėjant vėsiems orams ne vieno Kėdainių krašto gyventojo žvilgsnis krypsta į kalendorių ir būsimas sąskaitas už būsto šildymą. Praėjusi žiema aiškiai parodė, kad net ir saulėtos dienos neatleidžia nuo šalčio gniaužtų, o energetinių išteklių kainos tampa vis didesniu galvos skausmu šeimų biudžetams. Nors daugelis vis dar tikisi švelnesnio šaltojo sezono, kuris reikš ir mažesnį poreikį šildytis, ir mažesnes išlaidas, specialistai ragina nelaukti netikėtumų. Nuo rugsėjo 1-osios jau galima teikti prašymus šildymo kompensacijai gauti.
Kėdainiuose paramos gavėjų gretos toliau auga
Kėdainių rajono savivaldybė jau priima prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų. Kaip pažymi Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė, prašymai priimami nuo rugsėjo 1-osios, o paramos poreikis rajone išlieka itin didelis.
„2025 metais būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 8 873 asmenys. Planuojame, kad 2026 metais gavėjų skaičius gali išaugti maždaug 5 proc.“, – situaciją Kėdainių rajone komentuoja G. Vainauskienė.
Kartu su gavėjų skaičiumi didėja ir kompensacijoms savivaldybės skiriamos lėšos. Pasak skyriaus vedėjos, 2025–2026 metų šildymo sezono išlaidų kompensacijoms Kėdainiuose išleista 1,9 mln. eurų, o 2026–2027 metų šildymo sezonas atsieis gerokai daugiau – planuojama išleisti apie 2,6 mln. eurų.
Kompensacijas gauti gali ir nuosavų namų gyventojai
Neretai šildymo kainų ir kompensacijų klausimai siejami tik su daugiabučių namų gyventojais. Pastarieji yra labiau priklausomi nuo daugumos sprendimų, be to, šildymo intensyvumo neretai negali reguliuoti. Nors nuosavų namų gyventojams šiuo klausimu lengviau, mat jie gali šildytis mažiau ir taip sutaupyti, tačiau, kai žiema šalta, krosnys malkas ar briketus ryja ir per kišenę kerta ne ką mažiau.
Skyriaus vedėja G. Vainauskienė skuba nuraminti privačių namų savininkus Kėdainių rajone, besišildančius malkomis ar granulėmis. Anot jos, jie turi tokią pačią teisę į kompensaciją kaip ir daugiabučių gyventojai.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą ploto normatyvą, savivaldybės tarybos patvirtintas kuro kainas, gyventojų pajamas ir turtą.
Jokių kuro pirkimo sąskaitų kėdainiečiams pateikti nereikia – to nenumato įstatymai.
2025 metais būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 8 873 asmenys. Planuojame, kad 2026 metais gavėjų skaičius gali išaugti maždaug 5 proc.
G. Vainauskienė
Pildydami paraiškas gyventojai pridaro klaidų, dėl kurių negauna kompensacijos
Gyventojai prašymus dėl šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų gali teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) adresu www.spis.lt arba atvykę į savo deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją.
Būsto nuomininkams galioja aiški taisyklė – kreiptis reikia į seniūniją pagal nuomojamo būsto vietą.
Nors tvarka nėra sudėtinga, Kėdainių savivaldybės specialistai pastebi, kad paramos skyrimas neretai užsitęsia arba prašymai atmetami dėl pačių pareiškėjų klaidų. G. Vainauskienė pažymi, kad dažniausiai gyventojai kartu su prašymu nepateikia visų reikalingų dokumentų arba informacijos apie pajamas, nenurodo pasikeitusių duomenų apie šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą ar turtą.
Taip pat gyventojai neretai būna įsiskolinę už šildymą ar vandenį ir nebūna sudarę skolos grąžinimo sutarties. Taigi skolas mokėti vengiantys asmenys kompensacijos už šildymą gauti negali.
Dėl paramos besikreipiantys kėdainiečiai dažnai neįvertina ir to, kad teisė į ją priklauso ne tik nuo pajamų, bet ir nuo turto vertinimo.
Skyriaus vedėja G. Vainauskienė skuba nuraminti privačių namų savininkus Kėdainių rajone, besišildančius malkomis ar granulėmis. Anot jos, jie turi tokią pačią teisę į kompensaciją kaip ir daugiabučių gyventojai.
Aut. past.
Ministerija ragina nedelsti, nes našta šalyje didėja
Valstybės mastu stebimos panašios tendencijos – pagalbos poreikis šalyje nuosekliai auga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, per 2025–2026 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 164,6 tūkst. žmonių – 2 proc. daugiau nei 2024–2025 m. sezoną, kai šis skaičius siekė 161,2 tūkst. Išlaidos siekė 69 mln. eurų, o prognozuojama, kad 2026–2027 m. sezoną kompensacijų gavėjų skaičius Lietuvoje pasieks apie 170,6 tūkst. gyventojų, o išlaidos viršys 80 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad praėjusio sezono patirtis reikalauja išankstinio pasiruošimo.
„Kaip rodo specialistų duomenys, praėjusi žiema, nors buvo itin saulėta, buvo ir ypač šalta. Iššūkių netrūko ir vis dar netrūksta kalbant apie energetinių išteklių kainas. Tai atsispindėjo ir sąskaitose už šildymą. Siekiame, kad ši našta taptų lengvesnė tiems, kuriems labiausiai stinga – galiojanti kompensacijų tvarka leidžia užtikrinti taiklią pagalbą sunkiausiai besiverčiantiems. Tad raginame žmones nelaukti paskutinės minutės ir jau dabar pateikti prašymą kompensacijoms gauti, kad išvengtų streso“, – sako ministrė.
SADM primena, kad gyventojams užtenka kreiptis vos vieną kartą – kompensacija skiriama iškart visam šildymo sezonui, jei prašymas pateikiamas likus mėnesiui iki sezono pradžios arba jam jau prasidėjus.
Kaip apskaičiuojama kompensacija?
Nepasiturinčių gyventojų būsto šildymo išlaidos negali viršyti 10 proc. jų pajamų, nepaisant šilumos kainų augimo.
Kompensacija teikiama visiems būstams – šildomiems centralizuotai, elektra, dujomis, malkomis ir kt.
Vertinamas šeimos ar asmens nuosavybės teise turimas turtas, pajamos ir išlaidų dalis šildymui bei vandeniui.
Įsiskolinusieji paramą gali gauti tik tada, jei su paslaugų teikėju yra sudaryta sutartis dėl dalies skolos padengimo (kai skola nėra priteista teismo).
Skaičiuojant kompensaciją, iš pajamų „į rankas“ atimamas valstybės remiamų pajamų dydis: šeimoms – po 2 VRP kiekvienam nariui (2026 m. – po 466 Eur), vienam gyvenančiam asmeniui – 3 VRP (2026 m. – 699 Eur).
Į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, taip pat 20–40 proc. darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, nedarbo ar išeitinių išmokų.
Skaičiavimo pavyzdys. Vienišas senjoras gauna 810 Eur vidutinę senatvės pensiją. Iš jos atimama 699 Eur (3 VRP), lieka 111 Eur. Dešimtadalis šios sumos yra (810 – 699) × 10 proc. = 11,10 Eur. Tai reiškia, kad asmuo už normatyvinį 50 kv. m plotą moka ne daugiau kaip 11,10 Eur, o visa kita suma kompensuojama.
