Lietuvos šauliai užsienyje: nematomas, bet itin svarbus ryšys su Tėvyne

Šiandienos Europa gyvena nuolatinės įtampos sąlygomis. Rusijos karas prieš Ukrainą jau ne vienerius metus iš esmės pakeitė saugumo architektūrą, o NATO rytinis flangas – tarp jų ir Lietuva – tapo pirmąja linija galimų grėsmių akivaizdoje. NATO pabrėžia, kad būtent Rusijos agresija kelia didžiausią grėsmę euroatlantiniam saugumui per pastaruosius dešimtmečius. Baltijos regione nuolat fiksuojami hibridiniai veiksmai – nuo informacinių atakų iki galimų provokacijų prieš kritinę infrastruktūrą, o žvalgybos vertinimai rodo, kad įtampa artimiausiu metu nemažės. Tai nėra tolima geopolitika – tai realybė, kurią kasdien jaučia ir Lietuva, ir jos žmonės, kad ir kur jie gyventų. Būtent šiame kontekste ypatingą prasmę įgauna lietuvių diasporos įsitraukimas į pilietinę gynybą. Viena iš ryškiausių to formų – veikla Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) gretose. Net ir gyvendami už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, šauliai išlieka aktyvia valstybės dalimi. Apie tai, kaip organizuojami ir kaip veikia šaulių padaliniai diasporoje, kokį vaidmenį jie atlieka bei kaip palaiko ryšį su Lietuva, „Rinkos aikštei“ pasakoja Lietuvos šaulių sąjungos vado patarėjas diasporai Laurynas Gerikas.

Platus šaulių tinklas už Lietuvos ribų

Anot pašnekovo, šiandien šaulių veikla jau seniai peržengė Lietuvos sienas ir gyvuoja ne tik Europos šalyse, bet ir JAV ar Kanadoje.

„Šiuo metu užsienyje veikia Suomijos–Estijos, Norvegijos, Danijos, Hamburgo, Liuksemburgo, Belgijos–Nyderlandų–Prancūzijos, Jungtinės Karalystės–Airijos Respublikos, Šiaurės Airijos, Ukrainos Lietuvos šaulių sąjungos vienetai bei Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje (įkurta 1954 m.), jungianti JAV ir Kanados šaulius“, – pasakoja L. Gerikas.

Pasak jo, pavienių šaulių yra dar daugiau – jie gyvena įvairiose valstybėse, tačiau ne visur susiburia į oficialius vienetus, pavyzdžiui, dėl tokių veiksnių kaip Austrijos ar Šveicarijos neutralumas.

Kaip pažymi L. Gerikas, svarbu tai, kad šie padaliniai nėra tik simbolinės bendruomenės.

„Taip, tai oficialūs LŠS vienetai. Pavyzdžiui, Norvegijoje veikiantis vienetas – 316 kuopa, pavaldi 3-iai šaulių rinktinei“, – pabrėžia jis.

Pašnekovas sako, jog užsienio padaliniai yra integrali organizacijos dalis: jie pavaldūs skirtingoms rinktinėms Lietuvoje, o jų veikla papildomai koordinuojama LŠS centrinio štabo.

Kitokia, bet ne mažiau svarbi veikla

Nors šauliai visur vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis, jų veiklos pobūdis svetur, pasak patarėjo, skiriasi.

„Diasporos šaulių rengimas orientuotas į nekinetines, logistines, finansines, informacines, lobistines ir kitas paramos užduotis“, – aiškina L. Gerikas.

Jis skaičiuoja, kad šiuo metu diasporoje veikia daugiau nei 500 šaulių. Šią bendruomenę sudaro labai įvairaus amžiaus bei profesijų atstovai: „Amžius, kaip ir Lietuvoje, nuo jaunųjų iki garbingo amžiaus šaulių. Kalbant apie profesinius užsiėmimus, spektras labai platus – nuo darbininkiškų profesijų iki diplomatų ar verslininkų.“

Kaip pastebi pašnekovas, nepaisant skirtingų gyvenimo aplinkybių, jų aktyvumas išlieka aukštas.

„Galima pajuokauti, kad būnant šauliu, mokymasis yra rutina. Diasporos šauliai – ne išimtis – mokomasi, susitinkama, dalyvaujama bendrose veiklose su bendruomenėmis – nuolat“, – sako jis.

Mokymai: daugiausia nuotoliu, bet ryšys – gyvas

Nieko stebėtino, jog gyvenimas užsienyje keičia ir mokymų organizavimą.

„95 proc. mokymų vykdoma nuotoliu, o apie 5 proc. – gyvai, kai reikia įgyti praktinių įgūdžių“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, gyvi mokymai vyksta tiek gyvenamosiose šalyse, tiek Lietuvoje. Pavyzdžiui, pirmosios medicininės pagalbos užsiėmimai reguliariai rengiami kartu su bendruomenėmis. Vis dėlto kai kurios veiklos galimos tik Lietuvoje.

„Daugelis mokymų ir pratybų, dėl jų pobūdžio, galimi tik Lietuvoje“, – teigia L. Gerikas, pridurdamas, kad dėl to diasporos šauliai į Lietuvą vyksta reguliariai.

Taip pat patarėjas atkreipia dėmesį, kad realios karinio tipo pratybos užsienyje vyksta retai ir tik tada, jei to nedraudžia vietos teisė.

L. Gerikas sako, jog diasporos šauliai neapsiriboja vien lietuviška bendruomene.

„Šiuo metu pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su Bundesvero rezervistų asociacija ir Danijos nacionaline gvardija („Home Guard“). Pasiekti susitarimai ir su Latvijos „Zemessardze“ bei Suomijos rezervistų organizacijų asociacija“, – vardija patarėjas.

Šis bendradarbiavimas, anot jo, bus toliau plečiamas.

Ką veikia šauliai taikos metu ir krizės atveju?

Pasidomėjus, ką veikia diasporoje gyvenantys šauliai taikos metu, L. Gerikas užtikrina, jog kasdienėje veikloje šauliai atlieka svarbią edukacinę misiją.

„Mokytis ir mokyti. Skleisti savo žinias bendruomenėse“, – trumpai apibūdina pašnekovas.

Ypač svarbi, jo teigimu, tampa informacinio saugumo sritis.

„Vykstant rusijos informaciniam karui, diasporos šauliai mokosi atpažinti propagandą ir to moko bendruomenių narius. Bendros pastangos sukuria sinergiją“, – sako jis.

Vis dėlto kalbant apie tai, kokių veiksmų krizės ar karo atveju imtųsi užsienyje gyvenantys šauliai, L. Geriko teigimu, konkretūs planai neviešinami.

„Šaulių vaidmuo aprašytas operaciniame plane, tačiau tai tarnybinio naudojimo dokumentas“, – paaiškina patarėjas.

Vis dėlto jis pabrėžia pilietinę atsakomybę: „Ginti Tėvynę yra kiekvieno piliečio pareiga. Dalis diasporos šaulių, net ir neraginami, grįš ginti Tėvynės, kiti vykdys jiems numatytas užduotis užsienyje.“

Nuolatinis ryšys su Lietuva

Nors atstumai tarp Lietuvos ir kitose šalyse gyvenančių šaulių yra nemenki, ryšys su Lietuva, kaip teigia pašnekovas, nenutrūksta.

„Vykdomi bendri veiklų planavimai, pasitarimai, keičiamasi informacija. Ryšys palaikomas nuolatos“, – sako L. Gerikas.

Anot jo, diasporos šauliai dalyvauja bendrose pratybose, tokiose kaip „Juodas Vanagas“, organizuoja veiklas skirtingose valstybėse, vyksta į priesaikų ceremonijas, o jaunieji šauliai dalyvauja stovyklose Lietuvoje. Taip pat kuriamos bendrų švenčių tradicijos.

Teisiniai niuansai ir praktiniai klausimai

Pasidomėjus, kaip sprendžiami teisiniai klausimai, pavyzdžiui, ginklų naudojimas užsienyje, L. Gerikas užtikrina, jog veikla užsienyje griežtai derinama su vietos teisės aktais.

„Visos veiklos, prieštaraujančios vietos teisės aktams, draudžiamos“, – pabrėžia pašnekovas.

Galimybė treniruotėse naudoti ginklus taip pat priklauso nuo šalies: „Jeigu rezidavimo valstybės teisė leidžia – gali. Vokietijoje galite turėti ginklą sportui, Belgijoje – sportui ir savigynai (negalite nešiotis). Tačiau pratybos su koviniais ginklais vykdomos tik Lietuvoje.“

Ne paslaptis, jog kai kurie Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, yra sukūrę šeimas su kitų šalių piliečiais, kurie galbūt taip pat norėtų prisidėti prie lietuvių šauliškos veiklos. Tačiau L. Gerikas pabrėžia, jog narystė LŠS taip pat aiškiai apibrėžta: „Šauliu gali tapti tik Lietuvos pilietis. Tačiau šeimos narių parama yra labai motyvuojantis dalykas.“

Motyvacija: paprasta, bet gili

Paklaustas, kodėl žmonės užsienyje jungiasi prie šaulių, L. Gerikas atsako paprastai: „Nes jie lietuviai ir jie myli Tėvynę. Net jeigu kai kuriems tai jų senelių Tėvynė. Jie supranta, kad laisvė nėra duotybė.“

Jo nuomone, narystė LŠS suteikia ne tik praktinių įgūdžių, bet ir vidinį stuburą.

„Praktine prasme – mokėti padėti sau ir artimiesiems yra didelė vertė. Emocine – tai suteikia pasitikėjimo. Pilietine – pasididžiavimą savimi“, – dalyvavimo šaulių veikloje privalumus vardija patarėjas.

Jis išskiria ir organizacijos esmę: „LŠS – tai valia, žinios ir organizacija. Valia ginti Tėvynę, žinios, kurias įgyjame, ir organizacija, kuri suteikia saugumo jausmą – kad už tavęs yra tūkstančiai brolių ir seserų.“

Jaunimas ir ateitis

L. Gerikas džiaugiasi, jog pastaruoju metu pastebimas diasporoje gyvenančio jaunimo aktyvumo augimas.

„Studentų šauliai Nyderlanduose, jaunieji šauliai Norvegijoje bei Šiaurės Airijoje – tai rodo atsigavimą“, – sako L. Gerikas.

Jis taip pat pažymi, jog diasporos padaliniai kryptingai dirba, kad pritrauktų jaunimą į šaulių gretas.

Paklaustas, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria šauliai diasporoje, patarėjas pažymėjo, jog tai – laikas.

„Kaip viską spėti ir paskirstyti laiką šeimai, darbui ir šaulystei“, – įvardija pašnekovas.

Kartais kyla ir motyvacijos iššūkių, tačiau: „Šauliai – labai motyvuoti žmonės. Gyvenime būna visko. Tačiau vėlgi prisiminsiu tą LŠS „trikampį“: valia – žinios – organizacija. Tai padeda išlaikyti aukštą šaulių motyvaciją. Kiek tenka kartu dirbti su įvairių valstybių kariškiais, visi išskiria būtent aukštą šaulių motyvaciją.“

Ar trūksta infrastruktūros, instruktorių, finansavimo? Po šio klausimo jis šypteli: „Visko trūksta. Tai sveikos ir augančios organizacijos požymis.“

Žvilgsnis į priekį

Patarėjas užtikrina, jog esamos šaulių bendruomenės diasporoje – ne riba: šaulių tinklas užsienyje ir toliau bus plečiamas.

„Tai nuolatinis procesas – tiek kiekybinis, tiek kokybinis, – teigia L. Gerikas. – Prioritetas – visos šalys, kuriose gyvena lietuvių diaspora. Žinoma, pirmiausia tos, kuriose lietuvių daugiau, tačiau svarbios visos. LŠS rūpi Tėvynės patriotai. Nes nelikus patriotų, nebeliks, kas padės Tėvynei sunkiais momentais.“

O ateityje diasporos šauliai išliks tuo, kuo yra dabar: „Savanoriai, patriotai, bendruomenių lyderiai – visada esantys pavyzdžiu kitiems, pasiruošę suteikti pagalbą visiems, kuriems to reikia.“

Ir būtent ši tyliai, bet nuosekliai kuriama bendruomenė tampa viena svarbiausių grandžių, jungiančių Lietuvą su jos žmonėmis visame pasaulyje – ypač tada, kai pasaulis tampa vis mažiau saugus.