Miškų gaisrai Kėdainiuose – situacija darosi įtempta
Radviliškio regioninio padalinio miškininkai šiemet jau fiksavo pavojingus požeminius miško gaisrus./Valstybinės miškų urėdijos nuotr.
Nors pastaruoju metu lietaus mažoka, Kėdainių krašto miškai vis dar žaliuoja. Tačiau po ant žemės nugulusiais, po grybautojų kojomis traškančiais sausais lapais ir samanomis slepiasi rimtas pavojus. Šių metų statistika priverčia susirūpinti – palyginti su praėjusiais metais, gaisrų skaičius miškuose visoje šalyje ir mūsų regione pastebimai išaugo. Valstybinės miškų urėdijos (VMU) specialistai įspėja, kad šiuo metu vyraujanti vidutinio gaisringumo klasė neturėtų klaidinti ir leisti galvoti, esą miškai yra gana drėgni. Paaiškėjo, kad ugnis šiuo metu juose gali įsiplieksti nuo vienos neatsargiai numestos nuorūkos.
Būta požeminių gaisrų
Kėdainių rajono miškus prižiūrinčio VMU Radviliškio regioninio padalinio duomenimis, šiuo metu mūsų apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja III klasės miškų gaisringumas. Tai reiškia vidutinį pavojų, kai tikimybė kilti gaisrui siekia iki 30 proc. Nors skaičiai gal ir atrodo nedideli, miškininkai jau susidūrė su rimtu iššūkiu.
„Šių metų miško gaisrams kilti palankaus sezono metu Radviliškio miškų urėdijos prižiūrimuose miškuose kilo 2 požeminiai miško gaisrai 0,02 ha plote.
Jų kilimo priežastis – neatsargus lankytojų elgesys su ugnimi“, – informuoja Valstybinės miškų urėdijos atstovai. Požeminiai gaisrai yra ypač pavojingi, nes ugnis rusena durpėse ar giliuose miško paklotės sluoksniuose, todėl juos pastebėti ir visiškai užgesinti itin sudėtinga.
Miško gaisrų daugėja
Žvelgiant į bendrą Lietuvos statistiką, 2026-ieji miškininkams yra gerokai darbingesni nei praėjusieji metai. Iki liepos 30 d. šalyje jau kilo 97 miško gaisrai, apėmę daugiau nei 40 ha plotą. Palyginti, per tą patį laikotarpį 2025 metais buvo užfiksuoti 59 gaisrai.
„Į galimų miško gaisrų paiešką miškininkai šiemet vyko 244 kartus, o 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu – 175 kartus“, – teigia VMU specialistai, pabrėždami, kad budrumas šiemet privalo būti maksimalus. Vidutinis vieno miško gaisro plotas šiemet siekia apie 0,50 ha, tačiau, esant palankioms oro sąlygoms, ugnis plinta žaibiškai.
„Šiemet, kaip ir kasmet, daugiausia gaisrų kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi: numestų neužgesintų cigarečių nuorūkų ar degtukų, paliktų neužgesintų laužų“.
urėdijos atstovai
Pagrindinis kaltininkas išlieka tas pats
Nepaisant nuolatinių įspėjimų, didžioji dalis nelaimių miškuose įvyksta dėl žmogaus padarytų klaidų. Miškininkai pastebi, kad net ir vidutinio gaisringumo sąlygomis gali kilti stiprūs žemutiniai gaisrai, kuriuos sukelia elementarus neatsargumas.
„Šiemet, kaip ir kasmet, daugiausia gaisrų kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi: numestų neužgesintų cigarečių nuorūkų ar degtukų, paliktų neužgesintų laužų“, – konstatuoja urėdijos atstovai.
Be gaisrų, Radviliškio padalinio miškuose šiemet užfiksuota ir nemažai gamtos stichijų padarinių – daugiau nei 600 m³ vėjavartų ir vėjalaužų medienos, kurios didžioji dalis jau yra likviduota.
Gaisrų sezonas tęsiasi iki rugsėjo pabaigos, o kartais – ir iki spalio vidurio, tad gyventojai raginami miškuose elgtis itin atsakingai: nekūrenti laužų tam nepritaikytose vietose ir nepalikti jokių neužgesintų ugnies šaltinių.
