Jūsų šeimos receptas gali tapti oficialia Lietuvos istorijos dalimi
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasidalyti savo šeimos rauginimo, konservavimo bei marinavimo paslaptimis, kurios nuguls į oficialius bibliotekos fondus ateities kartoms./ Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.
Paverskite savo močiutės, tėčio ar prosenelių užrašų knygelės receptą saugomu valstybės kultūros paveldu. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia visus šalies gyventojus prisidėti prie išskirtinės akcijos – iki spalio 31 d. pasidalyti savo šeimos rauginimo, konservavimo bei marinavimo paslaptimis, kurios nuguls į oficialius bibliotekos fondus ateities kartoms.
Kai namų receptai susitinka su didikų tradicijomis
Kulinarinis paveldas prasideda ne vadovėliuose, o namų virtuvėse. Norėdami pabrėžti, kokie brangūs ir ilgaamžiai yra senieji receptai, istorikai pateikia autentišką XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų virtuvės receptą. LDK didikų virtuvėje rauginimas buvo aukšto lygio amatas. Štai kaip Radvilų epochos dvaruose būdavo ruošiami prabangūs rauginti agurkai, stebinę užsienio svečius.
Istorinis Radvilų dvaro agurkų rauginimo receptas
Radvilų dvaro virėjų knygose minimi agurkai buvo ruošiami ne stiklainiuose, o ąžuolinėse statinaitėse, naudojant išskirtinius priedus, kurie užtikrindavo ilgą galiojimą ir prabangų skonį.
Agurkai: skiepyti, kieti, nedideli lauko agurkai. Jie turėjo būti nuskinti tik anksti ryte, kol dar nenukritusi rasa.
Apsauga nuo gedimo – gvazdikėliai: į sūrymą virėjai įberdavo keletą gvazdikėlių pumpurų arba kalendros sėklų. Tai buvo brangūs prieskoniai, rodę dvaro prabangą ir veikę kaip natūralus antiseptikas.
Slaptas ingredientas – ąžuolo žievė: jei trūkdavo šviežių ąžuolo lapų, į statinės dugną būdavo įmetamas švarus ąžuolo žievės gabalėlis. Jame esantys taninai užtikrindavo, kad agurkai išliks traškūs net iki pavasario.
Paruošimas: statinaitės vidus ištrinamas česnaku. Sluoksniuojami agurkai, krienai, krapų stiebai, vyšnių ir ąžuolo lapai. Viskas užpilama šaltu šaltinio vandens sūrymu (naudota stambi akmens druska iš Veličkos kasyklų). Prispaudžiama nuplikytu akmeniu.
Šiandien jūsų šeimos gaminami rauginti kopūstai, marinuoti grybai ar „firminė“ uogienė yra lygiai tokia pati vertinga mūsų tapatybės dalis, todėl neleiskite šiems receptams nugrimzti laike.
Kaip galite pasidalyti savo šeimos receptu?
Atsiųskite skaitmeniniu būdu: užrašykite tekstą iš atminties arba tiesiog nufotografuokite / nuskenuokite rankraštinį puslapį iš savo receptų knygos.
Atneškite originalą mums: bibliotekoje jį saugiai nuskenuosime ir iškart grąžinsime jums į rankas.
Padovanokite rankraštį bibliotekai: jūsų šeimos receptų sąsiuvinis papildys bibliotekos rinkinius ir taps oficialiai saugoma dokumentinio paveldo dalimi.
Nufilmuokite: pasidalinkite trumpu vaizdo įrašu, kaip ruošiate šį produktą.
Prie recepto būtinai pridėkite trumpą istoriją (1–3 sakinius): iš ko (mamos, močiutės, kaimyno) sužinojote šį receptą; kokiu sezonu arba kokiomis progomis šį produktą gaminate; kuo šis receptas jūsų šeimai yra išskirtinis ir ypatingas.
Receptų ir istorijų organizatoriai laukia iki spalio 31 d. el. paštu valstybingumocentras@lnb.lt. Tel. pasiteirauti: +370 5 239 8697, +370 5 239 8683.
