Kėdainiečius išgąsdino „nauja gamykla“: tiesa pasirodė visai kitokia

 Kėdainiečius išgąsdino „nauja gamykla“: tiesa pasirodė visai kitokia

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainiai – miestas, turintis gilias pramonines tradicijas, todėl kiekviena nauja žinia apie naujus pramonės objektus ir potencialią oro ar triukšmo taršą vietos bendruomenėje sutinkama itin jautriai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie UAB  „Baltic Recycling“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV) sukėlė nerimą kraštiečiams. Gyventojai išsigando ir ėmė klausinėti, nejau mieste tyliai dygsta nauja plastiko gamykla? Ar padidės oro tarša? Ar bus saugu kvėpuoti? Ar nebus Kėdainių oras dar labiau prisodrintas prastų kvapų, juk smarvės ir dabar jau pakanka… Vis dėlto paaiškėjo, kad baimė dėl „naujų statybų“ buvo labiau susijusi su biurokratinių terminų interpretacija. Jokia nauja įmonė, perdirsianti plastiką, Kėdainiuose nedygsta.

Įmonė veikia jau aštuntus metus

Pagrindinė sumaištis kilo dėl oficialaus skelbimo apie poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Teisės aktuose vartojamas terminas „planuojama ūkinė veikla“ (PŪV) paprastam piliečiui dažniausiai asocijuojasi su kažkuo nauju, kas dar tik bus statoma. Šiuo atveju viešas supažindinimas su PVSV ataskaita buvo suprastas kaip pasiruošimas naujoms statyboms Šiaurinėje gatvėje.

Realybė yra kitokia, mat įmonė „Baltic Recycling“ Kėdainiuose, adresu Šiaurinė g. 4, veiklą vykdo jau ne vienerius metus. PVSV procedūros buvo atliekamos ne dėl naujos gamyklos statybų, o siekiant įteisinti esamą veiklą pagal pasikeitusius įstatyminius reikalavimus bei suformuoti sanitarinę apsaugos zoną.

Įmonė „Baltic Recycling“ Kėdainiuose veiklą vykdo jau ne vienerius metus. PVSV procedūros buvo atliekamos siekiant įteisinti esamą veiklą pagal pasikeitusius įstatyminius reikalavimus bei suformuoti sanitarinę apsaugos zoną./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Informacija buvo viešinama

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Gintarė Kundrotaitė-Kozins akcentuoja, kad nei nauji pastatai nekyla, nei savivaldybė čia šioje vietoje gali kažką nuspręsti. Savivaldybė apskritai šiuo atveju veikia tik kaip institucija, sudaranti sąlygas viešam supažindinimui su naujienomis, o ne kaip projekto iniciatorė.

„Informacija apie Plastiko atliekų perdirbimo cecho veiklą Šiaurinės g. 4, Kėdainiuose, kurios organizatorius – UAB „Baltic Recycling“, buvo viešinama teisės aktų nustatyta tvarka, vykdant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūrą, o ne kaip savivaldybės projektas ar plėtros iniciatyva“, – pabrėžė G. Kundrotaitė-Kozins.

Savivaldybės atstovė patikslino, kad įmonė Kėdainiuose veikia pagal dar 2018 m. birželio 11 d. išduotą taršos leidimą. Nors 2023 metais įmonė iš tiesų svarstė apie plėtrą ir buvo pradėjusi poveikio aplinkai vertinimo atranką, tie planai buvo sustabdyti.

„Naujausiame leidime numatytas iki 6 tūkst. tonų per metus plastiko atliekų perdirbimas. Ši veikla vykdoma esamose, anksčiau naudotose patalpose, nes 2023 m. planuota įmonės plėtra buvo sustabdyta“, – teigiama savivaldybės atsakyme.

Pagal teisės aktus bet kokia ūkinė veikla, galinti turėti įtakos aplinkai, privalo būti viešinama spaudoje, seniūnijų skelbimų lentose bei interneto svetainėse. Būtent šis privalomas viešumas ir tapo priežastimi, kodėl gyventojai pamatė skelbimus, tačiau interpretavo juos kaip pranešimą apie „naują gamyklą“.

G. Kundrotaitė-Kozins taip pat priminė, kad galutinį sprendimą dėl ūkinės veiklos galimybių priima ne savivaldybė, o NVSC ekspertai, vertinantys ataskaitas itin griežtai.

„Naujausiame leidime numatytas iki 6 tūkst. tonų per metus plastiko atliekų perdirbimas. Ši veikla vykdoma esamose, anksčiau naudotose patalpose, nes 2023 m. planuota įmonės plėtra buvo sustabdyta“.

Savivaldybė

Ką iš tiesų veikia „Baltic Recycling“?

Gyventojams labiausiai rūpimas klausimas – ar įmonėje plastikas yra deginamas, lydomas ar kitaip termiškai apdorojamas, nes būtent tokie procesai skleidžia specifinius kvapus ir pavojingus dūmus.

Įmonė „Baltic Recycling“ramina gyventojus, nes nieko panašaus įmonės patalpose nevyksta. Plastikas nėra kaitinamas, todėl ir nuodingos medžiagos į orą nepatenka.

„Plastikas su vandens pagalba rūšiuojamas pagal tankį, atskiriant tinkamas ir netinkamas frakcijas. Tinkamas plastikas mechaniškai smulkinamas iki nustatyto dydžio ir paruošiamas pakartotiniam panaudojimui. Svarbu pabrėžti, kad šiame procese nenaudojamos cheminės medžiagos, nevykdomas plastiko kaitinimas ar kiti procesai, galintys sukelti kvapų emisijas. Visa veikla vykdoma uždarose patalpose, todėl kvapų ar reikšmingos oro taršos susidarymas yra minimalus. Taip pat nėra reikšmingos garsinės taršos, viršijančios nustatytas normas“, – aiškina įmonės atstovė Erika Karaciejienė.

Taip pat į plastiko perdirbimo veiklą buvo nemažai investuota, siekiant užtikrinti efektyvų ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį procesą, o šiuo metu ceche sukurta 10 darbo vietų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pernai gruodį išdavė įmonei patikslintą leidimą, patvirtinantį, kad veikla atitinka visus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Aut. past.

Ar reikia baimintis dėl sveikatos ir oro kokybės?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pernai gruodį išdavė įmonei patikslintą leidimą, patvirtinantį, kad veikla atitinka visus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

„Prieš nustatant sanitarinę apsaugos zoną buvo atlikti kvapų ir triukšmo matavimai bei galimos taršos sklaidos vertinimas. Nustatyta, kad teisės aktuose numatyti normatyvai neviršijami jau ties sklypo ribomis“, – patikino E. Karaciejienė.

Tai reiškia, kad net ir stovint prie pat gamyklos tvoros, oro tarša ar triukšmas neviršija leistinų saugių ribų, o gyvenamųjų rajonų, esančių beveik už dviejų kilometrų, poveikis apskritai nepasiekia.

Nors pramonė visada kelia klausimų, svarbu suprasti ir plastiko perdirbimo prasmę. „Baltic Recycling“ perdirba plastiką, kuris susidaro apdorojant elektros ir elektroninės įrangos atliekas (pačios elektronikos atliekos Kėdainiuose nėra tvarkomos – tai daroma Širvintų padalinyje).

Užuot tapęs šiukšlynų dalimi ar buvęs eksportuotas į trečiąsias šalis, plastikas Kėdainiuose paverčiamas žaliava (dribsniais), iš kurios vėliau gaminami nauji produktai. Tai yra žiedinės ekonomikos dalis, leidžianti mažinti gamtos išteklių naudojimą. Įmonės investicijos į efektyvų ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį procesą rodo atsakingą požiūrį į verslą.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content