Nauji mokesčiai per piniginę kirs daugiau uždirbantiems

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų paketą, kuris palies daugelį šalies gyventojų – nuo samdomų darbuotojų ir tėvų iki smulkiųjų verslininkų./BNS Irmanto Gelūno nuotr.

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų paketą, kuris palies daugelį šalies gyventojų – nuo samdomų darbuotojų ir tėvų iki smulkiųjų verslininkų. Pakeitimai įsigalios jau po pusmečio – nuo 2026 m. sausio 1 dienos, bet jau dabar svarbu žinoti, kas keičiasi. Įstatymo pataisos priimtos 78 Seimo nariams balsavus už ir 46 – prieš. Tarp balsavusiųjų prieš buvo ir abu Kėdainių krašto atstovai Seime – Viktoras Fiodorovas ir Jurgita Sejonienė.

Pagrindinis pokytis samdomiems darbuotojams: naujas mokesčio tarifas

Didžiausia naujovė palies vidutines ir didesnes pajamas gaunančius darbuotojus.

Vietoj dabar galiojančios dviejų pakopų sistemos įvedama trijų pakopų progresinių mokesčių sistema.

– Metinė pajamų dalis iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (uždirbantiems apie 84 tūkst. eurų) bus apmokestinama 20 proc. tarifu (šis tarifas išlieka toks pat).

– Metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU, bet neviršijanti 60 VDU (uždirbantiems apie 140 tūkst. eurų), bus apmokestinama nauju 25 proc. tarifu.

– Pajamų dalis, viršijanti 60 VDU per metus, ir toliau bus apmokestinama 32 proc. tarifu.

Tai reiškia, kad gyventojai, kurių pajamos patenka į naujai sukurtą 25 proc. tarifo rėžį, mokės didesnius mokesčius nuo pajamų dalies, viršijančios 36 VDU.

Didesnis tarifas individualiai veiklai

Vienas kontroversiškiausių pakeitimų palies asmenis, dirbančius su individualios veiklos pažymėjimu.

Iki šiol jų pajamos buvo apmokestinamos progresiniu 5–15 proc. tarifu. Nuo 2026 m. įvedamas naujas tarifas, kai individualios veiklos pajamos iki 42,5 tūkst. eurų per metus bus apmokestinamos 20 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Nors įstatyme numatytas specialus pajamų mokesčio kreditas, kuris šiek tiek sumažins mokestinę naštą, daugeliui dirbančiųjų savarankiškai tai reikš ženkliai išaugsiančius mokesčius, ypač tiems, kurių pajamos mažesnės.

Viršijus 42,5 eurų ribą, pajamos bus apmokestinamos kaip ir samdomo darbo pajamos – taikant 20, 25, arba 32 proc. tarifus.

Vienas kontroversiškiausių pakeitimų palies asmenis, dirbančius su individualios veiklos pažymėjimu.
Aut. past

Ūkininkai išsireikalavo savo: jiems bus taikomas mažesnis GPM

Panašu, kad ūkininkų protestai atnešė vaisių, mat Seimas nusileido ir nusprendė, kad ūkininkams būtų taikomi mažesni gyventojų pajamų mokesčiai.

Nuspręsta, kad ūkininkams būtų taikomi du – 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifai, kurių pritaikymas būtų atsižvelgiant į 36 VDU ribą. Uždirbantieji iki šios ribos būtų apmokestinti mažesniu tarifu, o uždirbantieji daugiau – didesniu GPM tarifu.

Mažesnius GPM tarifus ūkininkams mažiausiai parėmė socialdemokratai: keturi balsavo už,

15 prieš, o 30 susilaikė. 11 konservatorių buvo už, o 17 susilaikė. Kitų valdančiųjų ir opozicijos frakcijų atstovai, taip pat ir kėdainiečiai Seimo nariai, balsavo už mažesnius tarifus ūkininkams.

Didėja bendrasis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Jis didinamas iki 747 eurų per mėnesį (šiuo metu – 747 eurai, bet su kita formule). Tai reiškia, kad mažiau uždirbantys gyventojai į rankas gaus šiek tiek daugiau pinigų.
Aut. past.

Geros žinios tėvams ir mažiau uždirbantiems: didesnis NPD

Siekiant palengvinti naštą mažesnes pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms, įstatyme numatyti du svarbūs pokyčiai.

Didėja bendrasis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Jis didinamas iki 747 eurų per mėnesį (šiuo metu – 747 eurai, bet su kita formule). Tai reiškia, kad mažiau uždirbantys gyventojai į rankas gaus šiek tiek daugiau pinigų.

Įvedamas papildomas NPD tėvams. Nuo 2027 m. tėvai (įtėviai, globėjai), auginantys vaikus iki 18 metų (arba iki 23 metų, jei jie mokosi), galės pasinaudoti 1044 eurų metiniu papildomu NPD už kiekvieną vaiką. Šia lengvata bus galima pasinaudoti teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Tačiau šis siūlymas buvo sukritikuotas buvusios premjerės, konservatorės Ingridos Šimonytės.

„Prieš šešerius metus ugningai Seimas atsisakė tos sistemos, perėjo prie vaiko pinigų, o dabar kažkodėl nusprendė, kad reikia ir prie to grįžti. Siūlyčiau į tą vandenį, kuris nubėgo, nebegrįžti“, – kalbėjo ji.

Naujoji mokesčių tvarka yra nevienareikšmiška, mat bus palankesnė mažiau uždirbantiems ir šeimoms su vaikais dėl didesnio NPD, tačiau didina mokestinę naštą vidutines pajamas gaunantiems samdomiems darbuotojams ir ypač – savarankiškai dirbantiems asmenims.

Aut. past.

V. Fiodorovo siūlymui seimūnai nepritarė

Kraštietis V. Fiodorovas taip pat teikė įstatymo pataisą, kuria siūlė pakeisti neapmokestinamojo dydžio apskaičiavimą nuo privataus gyventojo sveikatos draudimo sumos. Jo teigimu, siūlymas būtų logiškesnis, nei buvo siūlytas pirminiame įstatymo pakeitimų pakete.

„Jei jau galvojame, kad rūpintis papildomai gyventojų sveikata yra vienas iš valstybės prioritetų, siūlau vietoj dabar siūlomo 350 eurų neapmokestinamo dydžio draudžiant sveikatą, taikyti 0,25 VDU dydį.

Ministerija grindė, kad 350 eurų yra privataus sveikatos draudimo sumos vidurkis. Vis dėlto tai nėra visiška tiesa, nes šiuo metu yra 120 mln. eurų surinkta, o apdrausta yra 40 tūkst. darbuotojų. Taigi vidurkis yra didesnis nei 350 eurų.

Mano pasiūlymas atitinka ministerijos nuomonę, o prisirišimas prie VDU ateityje išspręs problemą, kai reikės perskaičiuoti neapmokestinamąjį dydį, nes tiek kainos, tiek atlyginimai ateityje augs“, – kalbėjo parlamentaras.

Vis dėlto jo siūlymui nebuvo pritarta, tačiau už kraštiečio siūlymą balsavo ir jo kolegė J. Sejonienė.

Kiti svarbūs pakeitimai

Ir toliau išliks galimybė mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas su verslo liudijimu, taip pat už nekilnojamojo turto nuomą, jei metinės pajamos iš šios veiklos neviršija 50 tūkst. eurų.

15 proc. tarifas išliks ir bus taikomas pajamoms iš dividendų, ligos ir motinystės išmokoms, taip pat tam tikroms investicinėms pajamoms.

Naujoji mokesčių tvarka yra nevienareikšmiška, mat bus palankesnė mažiau uždirbantiems ir šeimoms su vaikais dėl didesnio NPD, tačiau didina mokestinę naštą vidutines pajamas gaunantiems samdomiems darbuotojams ir ypač – savarankiškai dirbantiems asmenims.

Vidutinį darbo užmokestį šalyje uždirba apie trečdalis darbuotojų ir paprastai šis darbuotojų sektorius yra vadinamas tuo, kuris neša didžiausią mokestinę naštą, vertinant uždarbio ir mokesčių santykį. Būtent dėl šių priežasčių pataisos susilaukė didelio pasipriešinimo iš dalies Seimo narių, įskaitant kraštiečius.

886