Kėdainiečių sveikata: mažėja skiepijamų vaikų, daugėja cukrinio diabeto atvejų
Kraštiečių mirtingumas 2023 metais buvo mažiausias per paskutinį dešimtmetį, tačiau nerimą kelią sparčiai mažėjantys gimstamumo skaičiai./ Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Kraštiečiams pristatyta Kėdainių rajono savivaldybės 2023 metų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita. Jos išvados yra įvairialypės – yra kuo pasidžiaugti, tačiau yra ir liūdnų tendencijų. Tarkime, kraštiečių mirtingumas 2023 metais buvo mažiausias per paskutinį dešimtmetį, tačiau nerimą kelia sparčiai mažėjantys gimstamumo skaičiai. Maža to, išaugo nutukusių vaikų skaičius, o tėvai vis dažniau pasirenka neskiepyti savo vaikų.
Mažiausias gimusių vaikų skaičius per penkmetį
Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 2023 m. pradžioje Kėdainių rajono savivaldybėje gyveno kone 46 tūkst. gyventojų, iš jų kiek daugiau (53,6 proc.) moterų, nei vyrų.
2023 m. Kėdainių rajone gimė 266 kūdikių (2022 m. – 314). Tai mažiausias per pastaruosius
penkerius metus fiksuotas gyvų gimusiųjų skaičius. Gimstamumo rodiklis rajone siekė 5,8/1000 gyv., kai Lietuvos vidurkis – 7,2/1000 gyv.
Tačiau palanki naujiena ta, kad Kėdainių rajone 2023 m. mirė 656 gyventojai (2022 m. – 826). Tai mažiausias fiksuotas mirties atvejų skaičius pastarąjį dešimtmetį. Kėdainių rajone vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pastaruosius trejus metus siekia 77 metus, panašiai, kiek visoje Lietuvoje, kur bendras vidurkis siekia 78 metus.
Nors mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2023 m. sumažėjo, mirties atvejų skaičius sudaro daugiau kaip pusę (54 proc.) bendro mirčių skaičiaus Kėdainių rajone.
Aut. past.
Išaugęs su psichikos sveikata susijęs mirtingumas
Pastaraisiais metais savivaldybėje išaugo mirtingumas nuo endokrininės, psichikos, virškinimo sistemos ligų ir traumų. Na, o ką reiškia mirtis, susijusi su psichikos sutrikimais, turbūt nesunku suprasti – dažniausiai tai yra atvejai, kai žmonės patys pakelia ranką prieš save, nes nebesusitvarko su juos užklupusiomis negandomis.
2023 m. Kėdainių rajone sumažėjo mirtingumas nuo piktybinių navikų, nervų, kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligų.
Nepaisant to, rajone padidėjo ligotumas infekcinėmis, kraujo, psichikos ir elgesio sutrikimų, akių, ausų, odos, jungiamojo audinio, piktybinių navikų, endokrininės, nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo ir urogenitalinės sistemos ligomis.
Kėdainių rajono savivaldybėje sumažėjo vaikų skiepijimo apimtys bei padidėjo nutukusių vaikų dalis.
Nustatyta per 300 naujų cukrinio diabeto atvejų
2023 m. Kėdainių rajone nustatyti nauji 339 II tipo cukrinio diabeto (CD) ligos atvejai. Tiesa, jų mažiau, nei 2022 metais, kai buvo nustatyti nauji 381 CD atvejai.
Iki 2020 m. II tipo CD sergamumo rodiklis Kėdainių rajone mažėjo, o 2022 m. išaugo daugiau nei 14 proc., lyginant su praėjusiais metais. Šia liga Kėdainių rajone 2023 m. sirgo kone 3 tūkst. gyventojų, o sergamumas šio tipo diabetu per pastaruosius penkerius metus didėjo, viršydama Lietuvos vidurkį, o 2023 m. pasiekė piką.
Dažniausiai II tipo CD atvejų nustatoma 45-64 m. ir 65+ m. amžiaus grupėse. Daugiau sergančiųjų yra mieste, nei kaime, ir ši liga labiau kamuoja moteris, nei vyrus.
Kraujotakos ligos vis dažnesnės
Nuo 2014 m. Kėdainių rajone širdies ir kraujagyslių sistemos ligos išlieka aktualia problema.
Nors mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2023 m. sumažėjo, mirties atvejų skaičius sudaro daugiau kaip pusę (54 proc.) bendro mirčių skaičiaus Kėdainių rajone.
Tarp dažniausiai diagnozuojamų ligų Kėdainių rajone 2023 m. buvo hipertenzinės, cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos, laidumo sutrikimai ir širdies aritmijos, nepakankamumas bei kojų venų varikozė.
Kraujotakos sistemos ligos labiau aktualios moterims, nei vyrams, sergančiųjų jomis daugiau mieste, nei kaime.
- 2023 m. pradžioje Kėdainių rajone gyveno 45 997 gyventojai, iš jų 53,6 % – moterys, 46,4 % – vyrai.
- Gyventojų pasiskirstymas: 50,7 % – mieste, 49,3 % – kaime.
- Gimstamumas rajone – 5,8/1000 gyv., žemesnis nei Lietuvos vidurkis (7,2).
- Mirtingumas – 14,3/1000 gyv., viršija šalies vidurkį (12,9), tačiau fiksuotas mažiausias per dešimtmetį.
- Natūrali kaita išliko neigiama – -390 gyv.
- Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 77 metai (Lietuvos vidurkis – 78).
- Sumažėjo vaikų skiepijimo apimtys ir padaugėjo nutukusių vaikų.
- Geresni nei Lietuvos vidurkis: nedarbo lygis, mokyklos nelankymas, mirtingumas nuo alkoholio, narkotikų, apsilankymai pas gydytojus, dalyvavimas prevencinėse programose.
- Vienintelis reikšmingai prastesnis rodiklis – kūdikių mirtingumas.
