Gyvenimo aukso puodas: per pustrečių metų 9 kraštiečiai sulaukė donorų inkstų

„Diaverum“ klinikoje Kėdainiuose – neįprastas reginys: inkstų veiklą žmogaus organizmui pakeičiantys dializių aparatai ramiai ilsisi, o prie vaišėmis nukrauto stalo aidi šventinis šurmulys. Minint Pasaulinę inkstų dieną, „Diaverum“ kolektyvą tarsi pavasarį sugrįžtantys paukščiai aplankė devyni kraštiečiai, per pastaruosius pustrečių metų savo gyvenime ištraukę po laimingą bilietą – sulaukę jiems tikusio donoro inksto ir užmaršty palikę varginančias dializių procedūras. „Šioms procedūroms tekdavo skirti po keturias valandas tris dienas per savaitę. Eidavome čia kaip į darbą, – skanaudami simboliškai – inkstų duetu – dekoruoto šventinio torto pasakoja buvę klinikos pacientai. – Taigi, daug laiko praleisdami su rūpestinga, profesionalia „Diaverum“ gydytojų ir specialistų komanda bei kitais pacientais tapome kaip tikra šeima, o kai kurių šilta bičiulystė iki šiol tęsiasi ir uždarius klinikos duris.“

Laimingasis devynetas

„Prieš metus minėdami Pasaulinę inkstų dieną dėmesį sutelkėme į visuomenės švietimą ir kvietėme kėdainiečius nemokamai išsitirti lėtinės inkstų ligos rizikas, o šiemet mūsų dėmesio akcentas – inkstų transplantacija. Tad labai džiaugiamės šiandienos svečiais – savo buvusiais pacientais, – šypsosi „Diaverum“ klinikos Kėdainiuose vadovė gydytoja nefrologė Vilma Balčiuvienė. – Sakome buvę pacientai, nes jiems nebereikia dializių. Visi devyni po atliktos transplantacijos sėkmingai gyvena su donoro inkstais.“

Inksto transplantacija yra viena iš pakaitinės inkstų terapijos rūšių. „Tai pirmo pasirinkimo gydymo būdas pacientams, sergantiems galutinės stadijos lėtine inkstų liga, – paaiškina V. Balčiuvienė. – Lyginant su dialize, transplantacija daug geriau atkuria paciento organizmo funkcijas ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.“

Gyvenimo metamorfozė

Visi devyni donorystės stebuklą savo kūnu patyrę kraštiečiai vienu balsu tikina, jog inksto donorystė tapo neįkainojama dovana, leidusia atversti naują, kur kas džiugesnį gyvenimo puslapį. Šiuos žodžius mediciniškais argumentais patvirtina ir gydytoja.

„Pacientams, kaip jie patys minėjo anksčiau, iki inksto persodinimo dėl dializių procedūrų gydymo įstaigose tenka praleisti labai daug laiko – po keturias valandas trissyk per savaitę. Tiek užtrunka, kol iš paciento kraujo specialių filtrų pagalba pašalinami medžiagų apykaitos produktai ir perteklinis skysčių kiekis, – detaliau paaiškina gydytoja V. Balčiuvienė. – Kai kuriems dializių procedūros neišvengiama gyvenimo rutina lieka ir kelerius metus. Žmones išvargina tiek nuolatinis važinėjimas, tiek pačios procedūros, tiek ir savijauta po jų. Taip pat pacientai turi riboti suvartojamų skysčių kiekį ir laikytis tam tikro mitybos režimo.

O persodintas ir sėkmingai funkcionuoti pradėjęs organas visiškai pakeičia inkstų liga sergančio žmogaus gyvenimą: jis gali grįžti prie mėgiamų veiklų – mokytis, dirbti, keliauti, nes dializių procedūros jam nebereikalingos, – apie pacientų kasdienybės metamorfozę pasakoja pašnekovė. – Žinoma, kol paciento kūne bus donoro inkstas, jis visą šį laiką turės griežtai vartoti imunosupresantus – vaistus, slopinančius imunitetą, kad organizmas neatmestų inksto. Taip pat pacientas turi reguliariai lankytis pas gydytoją nefrologą, kuris atlieka tyrimus, seka paciento būklę ir, jei reikia, koreguoja gydymą.“

Visi devyni donorystės stebuklą savo kūnu patyrę kraštiečiai vienu balsu tikina, jog inksto donorystė tapo neįkainojama dovana, leidusia atversti naują, kur kas džiugesnį gyvenimo puslapį. Šiuos žodžius mediciniškais argumentais patvirtina ir gydytoja.

Aut. past.

Transplantacijų daugėja

Ambulatorinis hemodializių centras „Diaverum“ Kėdainiuose veikia jau daugiau kaip 20 metų, o pastaruosius pustrečių – nebe ligoninės patalpose, bet kur kas patogesnėje vietoje miesto centre (Josvainių g. 36) itin šiuolaikiškai ir jaukiai įkurtose erdvėse.

„Per dvejus metus devyni sėkmingai transplantuoti pacientai tokio dydžio mieste kaip Kėdainiai yra išties daug, – sako V. Balčiuvienė. – Nuo tada, kai 1970 m. vasario 18 d. Lietuvoje buvo atlikta pirmoji inksto transplantacija, ši operacija labai patobulėjo, todėl ir inksto persodinimo procedūrų skaičius taip pat išaugo.“

Prieš pradedant pacientą ruošti inksto transplantacijai, pirmiausia reikia įvertinti jo sveikatos būklę ir turimas gretutines ligas. Jeigu įmanoma, šias ligas išgydyti.

„Kuo mažiau gretutinių ligų, tuo didesnė tikimybė, kad paciento organizmas neatmes donoro inksto, taip pat menkesnė ir infekcijų, komplikacijų tikimybė, – pasakoja V. Balčiuvienė. – Visų šiandien į mūsų kliniką šventinei popietei sugrįžusių buvusių pacientų istorijos labai skirtingos. Tarp jų buvo ir itin sudėtingų atvejų.“

Kiekviena istorija unikali

Gydytoja pasidalina, jog vieną pacientą paruošti transplantacijai užtruko dvejus metus – atradus keblių gretutinių ligų, teko aiškintis, ar inksto persodinimo operacija apskritai galima. Vis tik modernėjanti medicina viltį suteikia ir tada, kai Fortūnos šypsnis, regis, sunkiai tikėtinas – šiam pacientui inkstas galiausiai buvo transplantuotas.

„Labai džiaugiamės dėl kiekvieno savo paciento, nes iki inksto persodinimo operacijos jiems tenka įveikti nelengvą kelią. Retai pasitaiko tokių, kuriems prieš transplantaciją nereikia kitų operacijų. Pavyzdžiui, jei kartojasi lėtiniai tonzilitai, tada prieš transplantaciją būtinai turime pašalinti tonziles, nes po persodinimo operacijos pacientas vartoja imunitetą slopinančius vaistus, tad būtina vengti infekcijų rizikos, – pabrėžia su savo komanda jau daug kraštiečių į naują gyvenimą išlydėjusi gydytoja V. Balčiuvienė. – Kitas mūsų pacientas – jaunas vaikinas, kuris iki transplantacijos irgi įveikė daug iššūkių. Jam reikėjo atlikti sudėtingą urologinę operaciją, paskui laukti, kol viskas sugis, tačiau šiandien jo organizme irgi sėkmingai darbuojasi donoro inkstas.“

Dar vienos pacientės kelias – net pribloškia. Moteriai inkstas transplantuotas jau trečiąsyk.

„Pirmą inkstą jai padovanojo mama, – pasakoja V. Balčiuvienė. – Po septynerių metų inkstas nustojo funkcionuoti ir moteris turėjo grįžti į dializes. Mes ją vėl labai greitai įtraukėme į eilę transplantacijai ir praėjus vos dviem savaitėms ji gavo inkstą. Deja, po metų šis inkstas taip pat atsisakė. Moteris vėl grįžo pas mus. Mes ją darsyk paruošėme operacijai ir štai ji sėkmingai gyvena su transplantuotu inkstu.

Taigi, kiekvienas inksto persodinimo atvejis yra unikalus ir reikalauja individualaus patyrusio specialisto požiūrio bei gausios daugialypės komandos. Štai kodėl „Diaverum“ klinikos gydytojai glaudžiai bendradarbiauja su kitais specialistais – urologais, kardiologais, pulmonologais, hematologais ir kitais.“

„Labai džiaugiamės dėl kiekvieno savo paciento, nes iki inksto persodinimo operacijos jiems tenka įveikti nelengvą kelią. Retai pasitaiko tokių, kuriems prieš transplantaciją nereikia kitų operacijų.

gydytoja V. Balčiuvienė

10 metų su dializėmis

Prieš kelis mėnesius – gruodžio 6-ąją – ilgai lauktą naują gyvenimą su donoro inkstu pradėjo Kėdainių rajono sporto naujienų pulsą sekantiems kraštiečiams pažįstamas Modestas Tarasevičius. 33-ejų vyras – Paraplegikų asociacijos narys ir entuziastingas sportininkas, kone iš kiekvienų varžybų grįžtantis su laurais. Pelnyti skambių pasiekimų Modestui nesutrukdė net nuo gimimo lydintys sveikatos išbandymai.

„Gimiau su stuburo išvarža – spina bifida, nuo vaikystės vargino besikartojančios šlapimo takų infekcijos, – savo istorija dalijasi pajėgus paraplegikų varžybų sportininkas. – O vieną kartą infekcija persimetė į inkstus ir išsivystė lėtinis inkstų nepakankamumas. Į dializes važinėti pradėjau 2015 metais.“

Modestas pasakoja apie donoro inkstą svajojęs seniai, deja, prieš dešimtmetį medikų prognozės nedžiugino – kėdainiečio turėtos gretutinės ligos ir transplantacija tuomet buvo nesuderinama.

„Pirma reikėjo išgydyti gretutines ligas, o tik tada ruoštis persodinimo operacijai. Reikėjo laukti, kol medicina pažengs į priekį, kad išspręstų mano sveikatos problemas. O iki tol medikai transplantacijai šansų neteikė, – sudėtingą laiką prisimena jaunas vyras. – Taigi daug metų dializių grafiką derinau su paraplegikų asociacijos sporto, rankdarbių užsiėmimais, kitomis šios bendruomenės veiklomis.“

Buvo nuleidęs rankas

Modestas pripažįsta, jog po niūraus medikų verdikto buvo nuleidęs rankas ir greitu laiku atsisveikinti su dializėmis lūkesčių nebeturėjo. Vis tik jį padrąsino lemtingas pokalbis.

„Kai „Diaverum“ klinika Kėdainiuose persikėlė į naujas patalpas, per atidarymo šventę bendravome su tuometine asociacijos „Gyvastis“ Kauno skyriaus prezidente Irma Juodiene. Ji mane pastūmėjo darsyk pasidomėti, gal jau yra galimybė man atlikti transplantaciją. Labai noriu padėkoti I. Juodienei už padrąsinimą ir palaikymo žodžius, – sako Modestas, inksto persodinimo operacijos dieną vadinantis viena laimingiausių savo gyvenime. – Kad man būtų galima atlikti transplantaciją, pirmiausia reikėjo pašalinti pūslę ir ją pakeisti dirbtine. Tai nelengva operacija, bet ją ištvėriau ir pasiryžau eiti iki galo, nors gydytojai ir perspėjo, kad dėl dirbtinės pūslės didėja tikimybė, jog mano organizmas gali atmesti donoro inkstą.

Persodinimo operacija buvo sunki – truko apie šešias valandas, nes buvo pakilęs kalis. Po transplantacijos jau praėjo trys mėnesiai. Negaliu atsidžiaugti pasikeitusiu gyvenimu. Tas laisvės jausmas, kai po tiek metų nebeliko dializių… Sudėtinga apsakyti. Dabar jaučiuosi gerai, bet žinau, kad dėl mano gretutinių ligų visada išlieka infekcijų rizika. Ateitis nėra aiški, bet nesigailiu pasiryžęs operacijai.“

Smiginio, bočios ir šaudymo rungtis labiausiai mėgstantis Modestas kol kas intensyviai treniruotis dar negali, tačiau vasarą vyksiančiose varžybose dalyvauti jau tikisi.

„Kadangi inkstų ligas lydi ir kiti susirgimai, todėl labai svarbus visapusiškas kompleksinis pacientų gydymas. Čia pacientus reguliariai konsultuoja ir prižiūri patyrę gydytojai nefrologai – medicinos mokslų daktarai, docentai.

V. Balčiuvienė

Po diagnozės – šokas

Žvelgiant į energija trykštantį, plačiai besišypsantį, atvirą ir kalbų, atletiško sudėjimo 52-ejų kėdainietį Vitalijų Lukoševičių, sunku patikėti, kad jo gyvenimo istorijoje įrašyta jam pačiam iki tol tiesiog neįtikėtina atrodžiusi inksto transplantacijos patirtis.

„Visą gyvenimą dirbau ir jaučiausi puikiai. Darbovietėje per profilaktinius sveikatos patikrinimus pradėjo fiksuoti vis didesnį kraujo spaudimą. Kartą, atlikusi išsamesnius tyrimus, šeimos gydytoja aptiko padidėjusį kreatinino kiekį ir įtarė, kad gali būti sutrikusi inkstų veikla. Nusiuntė į Kauną pas nefrologą. Jis pareiškė – tau inkstų nepakankamumas. Buvo šokas! – prisimena Vitalijus. – Normaliai dirbau ir nieko nejaučiau, šeimoje taip pat niekas nesirgo inkstų ligomis.

Vis tik gyvenau ir dirbau toliau, kol kartą paguldė į ligoninę Kaune ir suformavo fistulę. Klausiau gydytojų, kam ji? Sako – dializėms. Net nesupratau, kas tai yra, nes savo aplinkoje nebuvau susidūręs.“

Vitalijus juokiasi, vos sužinojęs apie galimybę gauti donoro inkstą, operacijai pasiryžęs būtų tą pačią akimirką, nes niekas jam neatrodė baisiau už dializes.

„Draugas papasakojo apie savo garbaus amžiaus tėtį, kuris po dializių jautė didelį silpnumą, negalėjo užlipti į butą ketvirtame aukšte, dusdavo, jį kankino nemiga… – net dabar, kai viskas jau praeity, pasakodamas vis tiek atsidūsta pašnekovas. – Paklauskite šios klinikos slaugytojų, kokios buvo mano pirmosios dializės. Toje lovoje tiesiog drebėjau! – juokiasi vyras. – Adatos manęs nebaugino. Gąsdino pasekmės, kaip jausiuosi paskui – ar bus kaip draugo tėčiui.

Labai džiaugiuosi, kad transplantacijos sulaukiau neįtikėtinai greitai ir jau aštuonis mėnesius gyvenu su donoro inkstu. Vis tik, jei atvirai – širdy maniau, kad donoro inksto negausiu.“

Nors netrukus po transplantacijos Vitalijui teko įveikti dvi išvarginusias šlapimtakių infekcijas ir dar vieną operaciją, tačiau šiandien kėdainietis ir jaučiasi, ir atrodo lyg ant sparnų.

„Dializės labai pakeičia gyvenimą – negali nieko planuotis, eini kaip į darbą. O dabar viskas šviečia kitomis spalvomis, nebėra nerimo, emocinė būklė puiki, kraujo spaudimas irgi susireguliavo, apetitas atsirado. Jeigu sveikata ir toliau būtų tokia kaip dabar, būčiau labai laimingas“, – šypsosi kėdainietis.

Ne tik dializės

Kėdainiuose veikiančiame hemodializių centre „Diaverum“ atliekamos ne tik hemodializės procedūros. „Kadangi inkstų ligas lydi ir kiti susirgimai, todėl labai svarbus visapusiškas kompleksinis pacientų gydymas, – akcentuoja klinikos Kėdainiuose vadovė V. Balčiuvienė. – Čia pacientus reguliariai konsultuoja ir prižiūri patyrę gydytojai nefrologai – medicinos mokslų daktarai, docentai.

Taip pat klinikos pacientus reguliariai konsultuoja gydytojas reabilitologas, kuris paskiria ne tik kineziterapiją, bet ir minkštųjų audinių masažą bei transkutaninę elektrostimuliaciją (TENS), kuri yra pažangi skausmo malšinimo metodika. Mitybos klausimais konsultuoja gydytoja dietologė. Pacientams periodiškai atliekami visi būtini tyrimai, o prireikus jie siunčiami ir kitų specialistų konsultacijoms.

Siekiame, kad visi pacientai galėtų gyventi kokybišką gyvenimą net tada, kai atliekamos hemodializės, todėl procedūrų laiką lanksčiai deriname prie pacientų kasdienybės ritmo. Klinikoje dirbančių slaugytojų bei jų padėjėjų ilgametė profesinė patirtis leidžia užtikrinti ne tik kokybišką procedūrų atlikimą, bet ir kurti šiltą atmosferą, labai padedančią mūsų pacientams.“

V. Balčiuvienė priduria, jog „Diaverum“ klinikos išsidėsčiusios po visą Lietuvą, tad Kėdainių filialo pacientai, keliaudami po šalį, hemodializių procedūroms laukiami bet kuriame „Diaverum“ klinikos filiale.

Pasaulinę inkstų dieną gydytoja nefrologė V. Balčiuvienė kėdainiečius ragina skirti dėmesio savo inkstams ir reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus.

Aut. past.

Kaip pričiupti inkstų ligas?

Pasaulinę inkstų dieną gydytoja nefrologė V. Balčiuvienė kėdainiečius ragina skirti dėmesio savo inkstams ir reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus.

„Inkstų ligoms nėra būdingas skausmas. Simptomai dažniausiai būna visai nespecifiniai: silpnumas, pykinimas, didesnis kraujospūdis, – vardija pašnekovė. – Itin atidžiai inkstų būklę stebėti reikėtų tiems, kurie turi inkstų ligų rizikos veiksnių. Tai arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, vyresnis nei 60 metų amžius, o ypač – jeigu šeimoje buvo sergančiųjų inkstų ligomis. Šiems žmonėms patarčiau reguliariai atlikti tyrimus. Pagrindiniai – kreatinino tyrimas iš kraujo ir šlapimo tyrimas. Jei kurio nors tyrimo rodikliai neatitinka normos, vertėtų kreiptis į gydytoją nefrologą. Tad būkime dėmesingi savo sveikatai.“