Kėdainių valdžia niekingai „išdūrė“ ir gyventojus, ir politikus

Taryba skyrė 150 tūkst., o savivaldybė auksiniam dviračių takui savavališkai išleido net 192 tūkst. eurų

Auksiniu vadinamas Kėdainių dviračių-pėsčiųjų takas tarp J. Basanavičiaus ir Josvainių gatvių nuo šiol galės būti vadinamas ne tik bene trumpiausiu, brangiausiu ir realiai dviratininkams nepanaudojamu taku šalyje, bet ir tokiu, į kurį rajono valdžia sukišo pinigus savavališkai, nė neatsiklausdama rajono tarybos leidimo. Šimtatūkstantines europines lėšas „užtrinkelizavusi“ ir keistais metaliniais „zigzagais“ pavertusi bei dar krūvą vietinių mokesčių mokėtojų pinigų pridėjusi į nevykusį projektą, pasirodo, Kėdainių savivaldybė išdūrė ne tik gyventojus, bet net ir pačius politikus – rajono tarybą. Rajono taryba dviračių-pėsčiųjų takui tarp J. Basanavičiaus ir Josvainių gatvių buvo skyrusi 150 tūkst. eurų, o Kėdainių valdžia ėmė ir įrengė jį už 192 tūkst. eurų! Be jokio rajono tarybos leidimo ėmė ir pasirašė brangesnę sutartį su rangovu ir savavališkai pasiėmė pinigus, kurie liko iš kito projekto, nors prieš tai niekaip nesukrapštė vos 10 tūkst. eurų neįgaliesiems skirtam keltuvui…

Du kartus konkursai neįvyko

Atkarpa nuo J. Basanavičiaus iki Josvainių gatvės buvo planuojama sutvarkyti jau seniai. Buvo kviestasi deryboms ir dviratininkų bendruomenė – juk takas teoriškai turėjo būti dviračių.

Žinoma, dabar matant, kaip projektas buvo įgyvendintas, akivaizdu, kad dviratininkai savivaldybės kėdes trynė visai be reikalo.

Naujasis dviračių-pėsčiųjų takas tinkamas tik pėstiesiems, kurie mėgsta lipti laiptais. Tuo tarpu dviratininkai jau raižo šalia tako augančią žolę, mat tiesiai kalnu nusileisti žemyn atrodo praktiškiau nei dviratį tempti žemyn laiptais arba akį rėžiančiu raudonu zigzagu.

Tačiau šį kartą – ne apie kurioziškus dviračių tako projekto sprendinius, o apie pinigus. Savivaldybė šiam takui buvo numačiusi apie 150 tūkst. eurų lėšų. Tačiau jau ne vienerius metus skelbti ir neįgyvendinti konkursai ne kartą parodė, kad tiek pinigų, kiek numatė savivaldybė – per mažai.

„Konkursas vyko tris kartus. Pirmas konkursas vyko dar 2022 metais. Tada buvo gauti du rangovų pasiūlymai – vieno vertė siekė apie 186 tūkst. eurų, kito – apie 204 tūkst. eurų.

Kadangi rangovų pasiūlytos sumos buvo didesnės ir viršijo pirkimo vertę, nugalėtojas nebuvo išrinktas, konkursas buvo nutrauktas.

Antras konkursas vyko 2023 metų pradžioje, jame dalyvavo viena įmonė, kuri taip pat  pasiūlė gerokai finansavimą viršijančią darbų kainą, todėl konkursas neįvyko.

Į repliką meras atsakė demonstratyviai uostydamas orą ir teigdamas, kad jokio teisinio nihilizmo jis neužuodžia.

Aut. past.

Trečiasis konkursas įvyko šiemet“, – aiškino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas.

Tiesa, ir šiemet vykęs konkursas iš esmės būtų neįvykęs, tačiau buvo nuspręsta kažkiek pakeisti projekto sprendinius – tarkime, vietoje asfalto rinktis trinkeles. Nors konkurse dalyvavęs rangovas ir vėl pasiūlė didesnę kainą nei savivaldybė buvo numačiusi, šį kartą buvo sumanyta su rangovu derėtis.

Pinigus paėmė iš kito projekto, bet tarybos leidimo neprašė

G. Muznikas teigė, kad savivaldybė sutarties su UAB „Doresta“ nebūtų pasirašiusi ir į derybas nebūtų ėjusi, jei nebūtų žinojusi, kad turės reikiamą pinigų sumą.

Su įmone buvo suderėta, kaip žinia, 192 tūkst. eurų suma, o savivaldybė, tarybos pritarimu, takui buvo numačiusi skirti tik apie 150 tūkst. eurų.

Tokia vežimo prieš arklį statymo praktika Kėdainiuose matyti pernelyg
dažnai.

L. Šlamienė

O tie papildomi 42,3 tūkst. eurų, pasirodo, atliko nuo kito dviračių tako, kurį įrengti pavyko pigiau, nei planuota.

„Buvo priimtas sprendimas derėtis su rangovu dėl kainos ir sudaryti sutartį, nes buvo sutaupyta lėšų nuo kito dviračių tako rengimo. Pinigai nebuvo paimti iš kitų eilučių, pasirašydami sutartį mes matėme, kad sutaupytus pinigus iš kito dviračių tako bus galima panaudoti šitam takui“, – sakė G. Muznikas.

Sutartį savivaldybė su UAB „Doresta“ pasirašė dar šių metų balandį. Vadinasi, jau tada ji žinojo, kad paims 42,3 tūkst. eurų iš kito projekto. Tačiau rajono tarybos leidimo šiuos pinigus imti ir naudoti paprašė tik rugsėjo mėnesį – praėjus mėnesiui po to, kai darbai buvo baigti, ir praėjus 5 mėnesiams po to, kai pasirašė sutartį, jau žinodama, kad naujasis dviračių-pėsčiųjų takas kainuos 42,3 tūkst. eurų daugiau, nei jam skyrė rajono taryba.

Galima pagalvoti – o kas čia tokio? Dviračių tako reikia, tad kodėl gi negalima paimti ir panaudoti nuo kito projekto atlikusių pinigų?

Tačiau savivaldybė ir jos disponuojami pinigai – ne kokie asmeniniai ar privataus verslo finansai. Jų naudojimas, skyrimas ir perkėlimas turi būti atliekamas su rajono tarybos žinia.

LR Vietos savivaldos įstatymo 15 str. 2 d. 12, 13, 32 punktais savivaldybės biudžeto tikslinimas bei papildomų lėšų paskirstymas, taip pat strateginių plėtros ir veiklos planų bei programų tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, į kurią savivaldybės administracija su meru Valentinu Tamuliu priešaky tiesiog nusispjovė.

Kam Kėdainiams reikalinga taryba, jei iš jos atimamos įstatymuose nustatytos teisės ir pareigos?

P. Aukštikalnis

Teisinį nihilizmą matė visi, tik ne meras

Apie šią situaciją tarybos posėdyje prabilęs demokratas Paulius Aukštikalnis, nenuostabu, sulaukė mero nepasitenkinimo ir burbėjimo, kad yra apkaltintas vienasmeniškai priimantis sprendimus. Vis dėlto valdantiesiems teko tylėti suglaudus ausis tada, kai nepasitenkinimą tokiu elgesiu išreiškė ir daugiau tarybos narių.

„Kai susiplanavote 150 tūkst. eurų skirti dviračių takui ir pamatėte, kad jų neužtenka, reikėjo kviesti tarybą ir prašyti patvirtinti didesnę pinigų sumą.

Dabar 42 tūkst. eurų reikia paskirstyti jau baigtam projektui.

Kažkaip kai Indrė Fiodorova prašė skirti 10 tūkst. eurų neįgaliųjų keltuvui, buvo ilgiausios diskusijos ir tam nepritarta, o čia 42 tūkst. eurų galima, pasirodo, ir be tarybos sprendimo, savavališkai paskirti“, – atkreipė dėmesį P. Aukštikalnis ir retoriškai klausė, kam tada Kėdainiams reikalinga taryba, jei iš jos atimamos įstatymuose nustatytos teisės ir pareigos.

„Antrindamas Pauliui noriu paklausti, ar rangos sutartis buvo pasirašyta iš karto žinant, kad už tą sumą nebus galima padaryti darbų iki galo?

Nekaip atrodo, kad pasirašai rangos sutartį žinodamas, kad už tą sumą nebus įmanoma įgyvendint projekto“, – sakė ir konservatorius Kęstas Šlama.

„Antrinu Pauliui ir Kęstui – ar tai nekvepia teisiniu nihilizmu? Tvarkose nurodyta, kaip ką  daryti, o post factum prašyti tarybos pinigų yra mažų mažiausia neetiška“, – sakė ir Dangiras  Kačinskas, į kurio repliką meras atsakė demonstratyviai uostydamas orą ir teigdamas, kad jokio teisinio nihilizmo jis neužuodžia.

„Šitoj situacijoj Paulius visiškai teisus, sakydamas, kad neįvyko taip, kaip turėjo.

Prieš pasirašant sutartį turėjo būti tarybos pritarimas.

Manau, tarybos nariai rastų laiko ateiti ir į neeilinį tarybos posėdį“, – sakė ir Lina Šlamienė pridurdama, kad tokia vežimo prieš arklį statymo praktika Kėdainiuose matyti pernelyg  dažnai.

Nekaip atrodo, kad pasirašai rangos sutartį žinodamas, kad už tą sumą nebus įmanoma įgyvendint projekto.

K. Šlama

Kreipėsi į Kontrolės komitetą

Rajono tarybos narys P. Aukštikalnis įsitikinęs, kad savivaldybės administracija, savavališkai skirdama trūkstamus pinigus pėsčiųjų-dviračių tako tarp J. Basanavičiaus ir Josvainių gatvių įrengimui, pažeidė net kelis LR vietos savivaldos įstatymo punktus, todėl raštu kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės Kontrolės komitetą ir savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą bei įteikė šioms institucijoms prašymą patikrinti šį atvejį. Jis paprašė patikrinimą įtraukti į Kontrolės ir audito tarnybos veiklos planą ir nustatyti, ar teisėtai buvo pasirašytos sutartys bei vykdomi ir finansuojami darbai minėtame objekte.

„Pagal turimą informaciją pėsčiųjų-dviračių tako tarp J. Basanavičiaus ir Josvainių gatvių įrengimui buvo panaudota 42,3 tūkst. Eur daugiau, negu buvo patvirtinta rajono tarybos strateginiame plane. Šioms papildomoms lėšoms planuojama gauti tarybos pritarimą tik rugsėjo 27 d. vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje.

Šio objekto konkursas darbų rangai buvo skelbiamas dar anksčiau ir, jeigu jau tada konkursas neįvyko dėl per mažo tarybos suplanuoto biudžeto, manau, buvo galimi tik du variantai: arba teikti sprendimo projektą rajono tarybai dėl biudžeto ir strateginio plano koregavimo prieš skelbiant pakartotinį konkursą, arba teikti sprendimo projektą rajono tarybai kol dar objektas nebuvo baigtas ir priduotas.

Šiuo atveju, manau, padarytas pažeidimas: objektas priduotas, nors pinigai šiam objektui rajono tarybos buvo dar net nepatvirtinti, tačiau kontrolieriai tegul iki galo viską išsiaiškina ir nepalieka jokių abejonių“, – sako P. Aukštikalnis.