Politikai nepritaria metano dujų gamyklai, bet verslininkų apie tai net nesiteikė informuoti
Kėdainių krašto gyventojai nenusileidžia – biometano dujų gamyklos Josvainių seniūnijos Šingalių kaime jie nenori./Asociatyvi pexels.com nuotr.
Ar verslininkai ruošiasi kovai su politikais ir gyventojais?
Kėdainių rajono tarybos nariai vieningai nubalsavo už rezoliuciją, kuria krašto valdžia nepritaria UAB „Savas metanas“ planams statyti biometano gamybos statinių šalia Josvainių esančiame sklype. Tiesa, paradoksas tas, kad apie tokį krašto politikų sprendimą verslininkai sužinojo tik… iš žiniasklaidos. Mat krašto valdžia apie savo vienbalsį nepritarimą įmonės statymui per dvi savaites verslo informuoti taip ir nesiteikė. Ar dabar verslininkai nuleis rankas ar kils į kovą su vietos politikais ir jų planams prieštaraujančiais gyventojais?
Viename susitikime nepritarė, planavo ir antrą
Prieš gerą mėnesį Josvainių gyventojai buvo supažindinti su UAB ,,Savas metanas“ planais statyti biometano gamybos statinius. Gyventojai aiškiai išsakė nesutinkantys su tokiais planais, savivaldybė taip pat teigė nesiruošianti išduoti leidimo statyboms.
Tiesa, buvo planuojamas ir antras susitikimas su projekto autoriais, tik neaišku, ar į jį buvo planuojama įleisti gyventojus, kuriems pirmojo susitikimo metu dėl didelių emocijų buvo labai sunku išlaikyti pagarbią ir turiningą diskusiją.
Tačiau kai projektuotojai sužinojo, kad rajono taryba priėmė rezoliuciją nepritarti įmonės statyboms, antrojo susitikimo planai pakibo ore. Dabar jau neaišku, ar tas susitikimas bus, ir kaip į tokį politikų sprendimą verslininkai atsakys.
„Net nežinojome, kad bus toks svarstymas, apie tokį sprendimą taip pat nežinojome iki pat dabar. Planas susitikti dar kartą su vietos valdžia buvo, bet dabar, sužinojus apie tokį tarybos sprendimą, savininkai turės galvoti ir priimti sprendimus“, – „Rinkos aikštei“ sakė projektuotojas Nerijus Lukaševičius.
Politikai nusprendė vienbalsiai – tokios įmonės nenori
Rajono meras Valentinas Tamulis teigė, kad savivaldybė tiek paviešinus projektinius planus, tiek po susitikimo su įmonės atstovais ir projektuotojais sulaukė labai daug gyventojų skundų ir prašymų užkirsti kelią įmonės statymui.
„Gyventojai pagrįstai baiminasi dėl įmonės statybos bei jos veiklos, kuri turės įtakos oro taršai, nemalonių kvapų sklaidai, gamykla ženkliai padidins sunkiasvorio transporto srautą ir triukšmo lygį, sunkiasvoris transportas taip pat pablogins valstybinės reikšmės kelių dangos būklę. Tokia ūkinė veikla gali pabloginti ne tik gyventojų sveikatą, bet ir nekilnojamojo turto vertę.
Savivaldybė nepritaria biodujų gamybos įrenginių atsiradimui šioje vietoje. Pagrindinis argumentas – žaliava bus vežama, o ne susidarys gamybos vietoje.
Atsižvelgiant į nuolatinius gyventojų skundus dėl jau iš esamų įmonių sklindančių kvapų, kurių koncentracija tik padidės, savivaldybė kreipėsi į projektuotojus, išreikšdama susirūpinimą dėl įmonės veiklos ir siūlydama paieškoti alternatyvių sprendimų parenkant gamyklos vietą“, – sakė meras.
Taip pat savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu, kad ministerija išsamiai išanalizuotų visus su įmonės statybomis ir jos būsima veikla susijusius klausimus. Ministerija atsakė, jog savivaldybės prašymą nagrinėja Aplinkos apsaugos agentūra.
„Net nežinojome, kad bus toks svarstymas, apie tokį sprendimą taip pat nežinojome iki pat dabar. Planas susitikti dar kartą su vietos valdžia buvo, bet dabar, sužinojus apie tokį tarybos sprendimą, savininkai turės galvoti ir priimti sprendimus“
N. Lukaševičius
Nenori blogų kvapų ir papildomo transporto srauto
Planuota, kad Šingalių kaime pastatytoje gamykloje vidutiniškai būtų pagaminama iki 486 Nm3 išvalytų biodujų per valandą. Per metus būtų planuojama pagaminti ir į dujų tinklus patiekti iki 4,26 mln. Nm3 išvalytų biodujų.
Paaiškėjo, kad darbo apimtys numatomos tokios, kad per dieną 9 kartus į gamyklą traktoriais ir cisternomis būtų vežamos žemės ūkio sektoriuje susidarančios atliekos, iš kurių biometano dujos ir būtų gaminamos.
Žaliavas biodujų gamyboje sudarytų žemės ūkyje susidarančios atliekos: gyvulių mėšlas (karvių mėšlas ir srutos, galima alternatyva kiaulių srutos), bioskaidžios augalinės kilmės atliekos (runkelių šaknelės, griežiniai), energetiniai augalai (šiaudai, atsijos).
Per metus šiai įmonei reikėtų apie 15 tonų mėšlo, 22 tonų runkelių šaknelių ir apie 11 tonų šiaudų.
