Kokia nauda iš viešų susitikimų su profesionaliais menininkais?
Dažnai paprasti žmonės menininkus laiko keistuoliais, atitrūkusiais nuo gyvenimo tikrovės. Esama ir tokių, kurie menininkams suteikia vos ne mistines galias. Treti juos kaltina pačiomis didžiausiomis nuodėmėmis ir laiko beviltiškais nusidėjėliais. Tačiau kartais užtenka meno vartotojams susitikti su kūrėjais akis į akį, bent valandėlę pabūti jų draugijoje, ir ankstesnės nuostatos kaip mat išsisklaido lyg rytinis rūkas saulėkaitoje.
Ko kartais užtenka, kad jaunieji menininkai įgytų vyresniosios kartos atstovų palankumą?
Pagrindinis tokių susitikimų klausimas yra apie tai, ar paprastiems žmonėms įmanoma susikalbėti su menininkais taip, kad abi pusės liktų patenkintos. Šis klausimas yra itin aktualus susitikimuose, į kuriuos jaunieji šiuolaikiniai kūrėjai kviečia ateiti vyresniosios kartos atstovus. Tokius susitikimus noriai organizuoja trečiojo universiteto lankytojų bendruomenės. Jos ne tik kalbasi su jaunaisiais muzikais, dailininkais ir rašytojais, bet ir lanko jų koncertus, parodas, susipažįsta su naujausiomis knygomis. Tada ir paaiškėja, kad įmanomas visiškas abiejų pusių savitarpio supratimas.
Kokie klausimai dažniausiai yra užduodami susitikimų su menininkais metu?
Susitikimuose su profesionaliais menininkais žmonės dažniausiai teiraujasi, koks buvo jų kelias į profesionalųjį meną ir kokią svarbą jis turi visuomenės gyvenime. Taip pat domisi, ar menininkai be valstybės paramos gali išgyventi iš savojo meno. Lankytojams rūpi ir tai, kas įkvepia kūrėjus imtis konkretaus kūrinio, kaip vyksta pats kūrimo procesas, ar jie yra patenkinti savo pasirinkimu, ar jaučiasi laimingi. Labai daug informacijos apie profesionalųjį meną ir jo kūrėjus rasite interneto svetainėje: Pickvibe.lt.
Ar verta mokyklose organizuoti mokinių susitikimus su menininkais?
Skeptikai pasakytų, jog iš tokių susitikimų nedaug naudos, nes vartotojiškoje visuomenėje augantys vaikai negali domėtis menais, jiems svarbiausia materialioji gyvenimo pusė. Optimistai teigtų priešingai, jie įtikinėtų, jog tokie susitikimai tampa akstinu atsirasti naujiems menininkams iš dabartinių mokinių tarpo.
O realistai užsimintų, jog tikriausiai didžioji dalis mokinių per tokį susitikimą vėpsotų pro langą į varnas, tačiau atsirastų ir vienas kitas vaikas, kuris įdėmiau klausytųsi pokalbio su besisvečiuojančiu menininku, pajutęs giliai sieloje ryšio su menine pasaulio puse užuomazgą. Tai reiškia, jog vis dėlto tokie susitikimai su menininkais moksleiviams gali būti naudingi?
