8 požymiai, kad tuoj pratrūksite
Jums atrodo, kad jaučiatės gerai, einate į darbą, bendraujate su žmonėmis, bet kartą imate ir pratrūkstate. Iš tiesų pykčio protrūkis neįvyksta staiga ir be priežasties. Savyje gniaužiamas stresas ir nerimas kaupiasi ilgai, kol vieną dieną jus išprovokuoja koks nors mažytis menkniekis.
Štai keletas požymių, kurie rodo, kad turite pailsėti, o galbūt ir kreiptis emocinės pagalbos.
1. Nuolat fantazuojate.
Kiekvienas turime vidinį atsparumo stresui mechanizmą, kuris padeda išgyventi įvairias traumas, depresyvius bei nerimo laikotarpius.
Šio mechanizmo dalis yra ir jūsų gebėjimas fantazuoti. Tam tikra jūsų smegenų dalis gauna signalą, kad viena ar kita situacija kelia pavojų ir padeda nuo jo pabėgti į fantazijų pasaulį. Tačiau problemos neišsprendžia.
2. Atitolote nuo kitų žmonių.
Kai esame apsikrovę darbais ir pareigomis, natūraliai atitolstame nuo kitų, stengiamės išvengti įvairių dirgiklių ar to, kas reikalauja pastangų, – pavyzdžiui bendravimo. Tačiau tokia situacija gali tapti užburtu ratu. Kai jaučiamės prislėgti, į viską žiūrime neigiamai, todėl labai svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris į viską galėtų pažvelgti iš šalies.
Nevenkite susitikimų su draugais vien todėl, kad manote, jog sugadinsite jiems nuotaiką ar juos suerzinsite. Atvirai papasakokite draugams apie savo būseną, ir jie apsidžiaugs, kad jiems atsivėrėte.
3. Neturite laiko pailsėti.
Labai svarbu rasti laiko gerai pailsėti ir atsipalaiduoti, antraip nugalės įtampa.
Jeigu kasdien pasivaikščiosite bent 20 minučių ar skirsite tiek laiko kvėpavimo pratimams, pagerinsite savo smegenų darbą ir tai visapusiškai teigiamai paveiks jūsų organizmą.
4. Negalite priimti sprendimų.
Jeigu nesugebate apsispręsti net dėl tokių įprastų dalykų kaip, ką valgysite pusryčiams, tai gali būti ženklas, kad savyje sukaupėte nemažai įtampos. Kai mus užgriūva daugybė pareigų, patiriame stresą, todėl tampa sunku susitelkti. Taip atsisinka dėl baiminimosi, kad negalėsite įveikti užduočių, tuomet pradedame abejoti savimi ir savo sugebėjimais. Tokioje situacijoje reikia išlikti atlaidesniems sau.
Pamėginkite kai kuriais įsipareigojimais pasidalinti ir su savo artimaisiais. Greičiausiai nustebsite, kiek daug žmonių nori padėti, jei tik to jų paprašysite.
5. Negalite užmigti.
Kai ilgai neužmiegame ar ganėtinai neišsimiegame, organizmui nepavyksta natūraliai įveikti streso. Tuomet užtenka bent mažytės priežasties, kad ištiktų panika ar jastumėte nsivylimą. Svarbu nesukti galvos dėl to, kad neišsimiegame, o prisiminti, kad ir mažai miegojęs žmogus gali normaliai veikti.
Taip pat pabandykite užsiimti lengva fizine veikla, pavyzdžiui, eikite į darbą pėsčiomis arba pasivaikščiokite per pietų pertrauką. Viena tyrimas parodė, kad vos 30-ies minučių pasivaikščiojimas kasdien 71 proc. žmonių gerokai sumažino nerimo ir depresijos lygį.
6. Kyla panikos priepuoliai.
Jei nespręsite savo nuolat jaučiamo stipraus nerimo problemos, ilgainiui ims reikštis panikos priepuoliai.
Paprastai, pasireiškus pirmajai panikos atakai, žmogus ima bijoti kito priepuolio ir tai gali stipriai paveikti jo psichinę sveikatą.
Patiriant stiprų nerimą ar paniką, svarbu mokėti kontoliuoti kvėpavimą. Kai stipriai jaudinamės, anglies dvideginio išskiriame daugiau nei pagaminame ir tai sukelia pykinimą ir galvos svaigimą.
Sulėtinkite savo kvėpavimą – ilgiau iškvėpkite, trumpiau įkvėpkite. Ilgas iškvėpimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą ir skatina mūsų kūną atsipalaiduoti.
7. Įnikote į alkoholį ar saldumynus.
Nors žinome apie cukraus ir alkoholio daromą žalą, vis tiek dažnai taip bandome įveikti stresą. Kartais tai darome nesąmoningai tikėdamiesi pagalbos, galvodami, kad, jei į alkoholį ar skanumynus įniksime stipriai, kas nors tai tikrai pastebės ir mus sustabdys.
Iš tiesų, alkoholis ir saldumynai suteikia tik laikiną palengvėjimą, bet kenkia organizmui ir ypač – žarnyno mikroflorai, kuti, kaip rodo naujausi tyrimai, glaudžiai susijusi su patiriamo nerimo lygiu.
8. Žema savivertė.
Jei esate sąžiningas žmogus, jausmas, kad negalite pateisinti kieno nors lūkesčių ar negalite ko nors padaryti tinkamai, menkina jūsų savivertę.
Daugelis nuo vaikystės įsisąmoniname, kad privalome viską daryti gerai ir pagal šį kriterijų vertiname save patys. Tačiau situacijai pasikeitus ir pajutus, kad nebesusitvarkote, imsite jausti, kad nesate toks pajėgus kaip anksčiau.
Leiskite sau klysti, juk tai – žmogiška. Depresija verčia į viską žvelgti pr neigiamą prizmę, todėl gali būti sunku prisiminti tai, kas jums pavyko ar pasisekė.
Svarbu prisiminti, kad tokios – kritinės – situacijos gali pakeisti jūsų gyvenimą į gera. Dažnai tik ištikus krizei susimąstome, kas esame ir kaip turėtume keisti savo gyvenimą. Viskas vėl bus gerai, jei ką nors keisite savo aplinkoje arba darbe, taip pat, – jei keisite santykį su savimi pačiu. Pasinaudokite tuo kaip asmeninio tobulėjimo galimybe ir sunkias akimirkas tikrai keis teigiami gyvenimo pokyčiai.
Atpažinkite depresiją
Max‘o Planck‘o instituto bendradarbiai Berlyne sukūrė greitą depresijos nustatymo testą, kurį sudaro tik keturi paprasti klausimai:
- Ar šią savaitę teko verkti dažnia nei įprastai?
- Ar šią savaitę nsivylėte savimi, ar neapkentėte savęs?
- Ar šią savaitę pagalvojote, kad jūsų ateitis nekokia?
- Ar šią savaitę jautėtės nevykėliai?
Jeigu teigiamai atsakėte į visus klausimus, gali būti, kad sergate depresija.
Panašis klausimus psichologai uždoda savo pacientams, tik atsakymus dar reikia patvirtinti biocheminiais kraujo tyrimais.
Nervinis protrūkis nėra medicininė diagnozė, tačiau gali reikšti tiek nedidelę krizę, tiek ir tokią problemą, kaip depresija ar nerimas.
Parengta pagal žrnalą „Raktas“
