Žmonių pasaulyje daugėja, o dirbti nėra kam. Kodėl?

 Žmonių pasaulyje daugėja, o dirbti nėra kam. Kodėl?

BNS nuotr.

D. Arlauskas: „Gyvename kultūrinės revoliucijos laikotarpyje“

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Oro linijų bendrovės dėl darbuotojų trūkumo atšaukia tūkstančius skrydžių, JAV jau kalbama apie slaugos personalo trūkumo krizę – beveik 98 proc. slaugos namų patiria sunkumų samdydami darbuotojus, o 73 proc. slaugos namų nurodo, kad nerimauja, jog dėl personalo trūkumo gali tekti juos uždaryti. Su slaugos personalo problemomis susiduria ir Lietuvos gydymo bei globos įstaigos. Tai vos pora garsiai nuskambėjusių ir aptariamų problemų. Tačiau panašių galima rasti ir daugiau.

Regis, žmonių pasaulyje daugėja, tačiau, išgirdus apie tokias situacijas, tampa neaišku, kodėl trūksta darbuotojų, kaip tai veikia Lietuvos ir pasaulio ekonomiką ir prie ko galiausiai toks nenorinčiųjų dirbti elgesys gali privesti.

„Rinkos aikštės“ kalbintas Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas didelės tragedijos čia nemato ir yra įsitikinęs, kad, prabėgus tam tikram laikui, viskas vėl stos į savo vietas.

Tuo metu UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad yra daug įvairių procesų, kurie veikia darbo rinką ir ją šiek tiek iškraipo.

Kelios priežastys

„Visų pirma, įtakos norui įsidarbinti turi darbo užmokesčio tendencijos: iš vienos pusės, minimali mėnesinė alga (MMA), kuri didina žmonių perkamąją galią ir galimybes oriai gyventi, iš kitos pusės, kai kuriems verslams MMA daro labai rimtą meškos paslaugą, nes tam tikrose srityse pakankamai aukšto darbo užmokesčio įmonės nebeišgali mokėti už nekvalifikuotą darbą ir yra priverstos užsidaryti arba stabdyti veiklą.

Danas Arlauskas: „Aš pasakysiu taip: sunku yra dabar, sunku gyventi revoliucijos epicentre. Kai tu esi dalyvis, daug ko nesupranti, tau trūksta galbūt žinių apie tai, kas vyksta. Žmonėse vienas iš stipriausių instinktų yra baimė, kuri mus dabar valdo. Bet viskas bus gerai, jau ne vieną revoliuciją žmonija pergyveno: viena iš jų technologijų. Prisiminkime luditus Anglijoje, kai daužė audimo stakles, nes bijojo, kad liks žmonės be darbo, o, pasirodo, bet kuri technologinė revoliucija sukuria dar daugiau darbo vietų“./BNS nuotr.

Tad kiekvienas rinkos reguliavimas, net ir geriausių paskatų vedamas, kuria ir tam tikrų rinkos neefektyvumų, nes atsiranda galbūt norinčių įdarbinti už mažesnį atlyginimą, tačiau kuomet MMA yra užbrėžta aukštesnė, ne visi verslai išgali išlikti ir mokėti šitos sumos, – aiškino ekonomistė. – Kitas aspektas – įvairios socialinės išmokos, kurios, kai yra pernelyg didelės ir patrauklios, demotyvuoja gyventojus ieškotis darbo ir save išlaikyti patiems, nes yra gerokai palankiau nieko neveikiant gauti tam tikras pajamas negu, sakykim, ne iš itin patrauklios nekvalifikuoto darbo veiklos.“

Dar kitas dalykas, skatinantis dirbtinį nedarbą, anot I. Genytės-Pikčienės, – šešėlis.

„Iš vienos pusės galima identifikuoti bedarbių skaičių, kad jis yra gana didelis, bet reikia suvokti, kad ne visi bedarbių gretas pildantys ir besiregistruojantys gyventojai neturi darbo, nors tai ir itin nepalanku, vis dar turime nemažą šešėlį ekonomikoje ir natūralu, kad jis iškraipo tiek darbo apskaitos rodiklius, tiek ir apskritai suvokimą“, – sakė specialistė.

Kultūrinė revoliucija

Tuo metu D. Arlauskas žvelgia giliau ir problemą, dėl ko žmonės nenori dirbti, apibrėžia kiek kitaip.

„Daug yra įvairiausių versijų, kas atsitiko su žmonėmis, kokios priežastys lėmė jų nenorą dirbti, bet turime suprasti, kad ta tendencija, kai po pandemijos žmonės nori būti mažiau prisirišę prie darbo, neturėtų labai stebinti. Aš ieškočiau priežasčių tam tikroje kultūrinėje revoliucijoje socialine prasme, kuri vyksta žmonių sąmonėje, – įžvalgomis dalijosi Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas. – Kai ilgiau nei dvejus metus žmonės daugiau laiko praleido su šeima, artimoje aplinkoje, jie pamatė, kad technologijos suteikia dideles galimybes, nes jos taip išsivysčiusios, kad žmonės net ir būdami toli fiziškai, gali būti labai arti vienas kito.

Kitas dalykas, jiems net nereikia labai artimo kontakto, užtenka tik tiek, kad apskritai yra kontakte per kažkokias priemones.

Taip pat pažiūrėkime, kaip ilsisi jaunimas – kažkokioj kavinukėj sėdi visą vakarą su arbatos puodeliu ir kokiu sausainiu. Mano kartos metais tai būtų buvęs neįsivaizduojamas dalykas, kad tu galėtum keturias valandas išsėdėti su arbatos puodeliu. O ką jie ten daro? Jie bendrauja.“

„Visų pirma, įtakos norui įsidarbinti turi darbo užmokesčio tendencijos: iš vienos pusės, minimali mėnesinė alga (MMA), kuri didina žmonių perkamąją galią ir galimybes oriai gyventi, iš kitos pusės, kai kuriems verslams MMA daro labai rimtą meškos paslaugą, nes tam tikrose srityse pakankamai aukšto darbo užmokesčio įmonės nebeišgali mokėti už nekvalifikuotą darbą ir yra priverstos užsidaryti arba stabdyti veiklą.

I. Genytė-Pikčienė

Mažėja vartojimas

Kitas dalykas, D. Arlausko nuomone, darantis įtaką mažesniam norui dirbti – mažėjantis vartojimas: „Žiūrėkime, kaip išpopuliarėjo platformos, kuriose parduodami daiktai, rūbai iš antrų rankų arba jie nuomojami. Vis dažniau girdime pasakymų, kad man nereikia nuosavybės, aš viską nuomoju, nes nežinau, kur rytoj būsiu, kuriame pasaulio krašte.

Ta kultūrinė revoliucija ir taip vyko per įmonių socialinę atsakomybę, per mylėkime ir tausokime gamtą, žaliasis kursas ir pan. – visi šie dalykai susiėjo į vieną visumą, o COVID-19 pandemija tiesiog aktyvavo visa tai ir per labai trumpą laiką išryškino kultūrinės revoliucijos bruožus.

Taigi, aš taip vadinu tai, kas dabar vyksta, ir todėl sakau, kad manęs tai nestebina. Žmonės nebenori vartojimo, jiems jau užtenka, nes pasaulis jau pakankamai sugeneravo viešas paslaugas ir gana pigiai gali patenkinti savo socialinius, kultūrinius ar ekonominius poreikius“.

Pašnekovas prisimena pats buvęs 1970 metų kultūrinės revoliucijos liudininkas ir dalyvis.

„Mes hipavome, roką grojome, atmetėme tai, kas tuo metu buvo sustabarėję ir ieškojome naujų formų, ką dabar daro jaunimas ir į tai įsitraukia ir vidurinioji karta tiek pagal amžių, tiek pagal turtinę padėtį.

Mes pergyvenome prekių deficitą, kai prekės buvo statuso įtvirtinimas: jeigu tu kažko neturi, tai kaip čia taip gali būti, reikia naujo, išlyginto rūbo. Dabar važinėdamas po Europą aš nematau, kad moterys daug dažytųsi, vaikščiotų gatvėmis su šukuosenomis, tarsi ką tik išėjusios iš kirpyklos – viskas tapo labai paprasta, t. y. pasikeitė kultūrinės vertybės ir dirbti tam, kad įsigytum daugiau daiktų, tiesiog nebereikia. O tai, ko tau reikia tam momentui, tu gali tiesiog išsinuomoti: dviratį, rūbus, batelius – beveik viską.“

Nespėjo persiorientuoti

Kalbant apie oro linijų bendroves, kurios pastaruoju metu masiškai atšaukinėja skrydžius dėl darbuotojų trūkumo, ekonomistės teigimu, reikia suprasti, kad tokia situacija yra pandemijos šoko įtakos liekamasis reiškinys, nes labai daug bendrovių mažino darbuotojų skaičių per pandemiją dėl sustojusių skrydžių ir išlaikyti darbuotojus įmonėms buvo gana sudėtinga.

„Tad situacijai normalizavusis, tiesiog nespėta atsitiesti ir prisitaikyti prie įprastų, nepandeminių, aplinkybių. Žinoma, tam reikia laiko. Gali būti, kad žmonės, kurie buvo atleisti, buvo priversti pakeisti sritį, pasirinkti visai kitokią profesiją ir nebegrįžti į šitą rinką. O paruošti naujus specialistus užima laiko. Todėl ir turime tokią išsibalansavusią situaciją, kuomet trūksta specialistų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tačiau Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento nuomone, tokia situacija ilgai trukti neturėtų.

„Pažiūrėkite, kaip pasikeitė gyvenimas per 15 metų, kad ir žiūrint į oro uostus. Anksčiau ateidavai su bilietu ir eini per visokias patikras. Dabar moderniuose oro uostuose vienintelis patikrinimas, kurį turi pereiti – apsauga. Visa kita nieko daryti nebereikia: internetu užsiregistruoji, gauni įlaipinimo kortelę – tai tik laiko klausimas, kada ir per apsaugą nebereikės eiti. Taigi, žmogiškojo faktoriaus mažėja ir mažės, – į ateitį žvelgė D. Arlauskas. –

Robotai labai sėkmingai perima kai kuriuos žmonių darbus.

Aš žmogiškąjį faktorių daugiau matau kūrybinėje sferoje. Visi mes turime Dievo dovaną būti kūrybingi. Seniai įrodyta, kad žmonės iki 7 metų daugmaž visi yra panašaus kūrybingumo, tik paskui švietimo sistema, auklėjimas šeimoje ir kitos aplinkybės vienus iškelia į viršų, kitus nusodina į primityvų darbą. Visą primityvų darbą atliks robotai ir tai neturėtų stebinti. Tai jokia fantastika. Žmonės daugiau dirbs paslaugų sektoriuje, socialinėje sferoje, psichologiniuose kontaktuose.“

„Daug yra įvairiausių versijų, kas atsitiko su žmonėmis, kokios priežastys lėmė jų nenorą dirbti, bet turime suprasti, kad ta tendencija, kai po pandemijos žmonės nori būti mažiau prisirišę prie darbo, neturėtų labai stebinti. Aš ieškočiau priežasčių tam tikroje kultūrinėje revoliucijoje socialine prasme, kuri vyksta žmonių sąmonėje.

D. Arlauskas

Palankios ekonominės sąlygos leido sustiprėti

Ateitis ateitim, bet reikia gyventi ir turėti pajamų čia ir dabar, o stebint žmonių elgesį, kuomet jau rudenį ar žiemą prognozuojamas ekonominis nuosmukis, rodos, jog jie tuo netiki arba gyvena labai gerai ir artėjančių sunkesnių laikų nejaučia. Vis tik I. Genytė-Pikčienė nėra linkusi būti tokia kategoriška ir visko taip suabsoliutinti.

„Situacijų yra įvairių: vieni yra sunerimę ir ieškosi darbo, kiti – investuoja į pokyčius, mokosi, stengiasi pagerinti savo įgūdžius, bet reikia pripažinti, kad Lietuva pastaruosius penketą metų iš tiesų išgyveno labai palankias ekonomines tendencijas ir net ir pandemijos trumpalaikis ekonominis susitraukimas buvo neskausmingas, ekonomika labai greitai atsigavo ir tęsė gana sparčią plėtrą.

Šią ekonominę sėkmę galima buvo matyti ir darbo rinkoje, nes atlyginimai kilo labai sparčiai pastaruosius keletą metų, ne vien tik aukštesnes pajamas gaunantiems dirbantiesiems, pernai sparčiau atlyginimai kilo būtent mažesnes pajamas uždirbantiems gyventojams, kilo ir socialinės išmokos.

Visos šios aplinkybės, matyt, mus finansiškai paruošė tam neapibrėžtumui ir nerimo, matyt, žmonės nejaučia, – svarstė ekonomistė. – Iš vienos pusės, tai yra gerai, kad ekonomika vystėsi labai palankiai ir galime tikrai akcentuoti, kad šitą numatomą vangesnį ekonominį laikotarpį pasitinkame itin gera makroekonomine ir finansine būkle, iš kitos pusės, aišku, norėtųsi, kad po palankios, šiltos vasaros, kuomet tų pagundų išleisti pinigus yra tikrai nemažai, neateitų šaltas ir nepalankus ne tik šiaip, bet ir finansinis ruduo. Būtų gerai, kad žmonės atsakingai su savo finansais elgtųsi.“

Apibendrindama I. Genytė-Pikčienė gyrė lietuvių būdą ir elgesį: „Lietuvių sugebėjimas demonstruoti tokius rezultatus, kokius mums pavyko pastaraisiais metais, neatsiranda iš niekur. Tai yra mūsų darbštumo, sumanumo ir gebėjimo atrasti nišas net ir nepalankiomis aplinkybėmis“.

Pokytis įvyks per 15–20 metų

Vis tik D. Arlauskas išlieka optimistas ir teigia net neabejojantis, kad laikui bėgant viskas susitvarkys, stos į savo vietas.

„Dievas sutvėrė žmogų, kuris turi labai gerai išugdytus instinktus prisitaikyti, skirtingai nuo kitų gyvūnijos rūšių, kurios išnyksta pasikeitus klimatui. Kiek kartų keitėsi klimatas, kiek visokių kataklizmų vyko, – priminė konfederacijos prezidentas. – Aš pasakysiu taip: sunku yra dabar, sunku gyventi revoliucijos epicentre. Kai tu esi dalyvis, daug ko nesupranti, tau trūksta galbūt žinių apie tai, kas vyksta.

Žmonėse vienas iš stipriausių instinktų yra baimė, kuri mus dabar valdo. Bet viskas bus gerai, jau ne vieną revoliuciją žmonija pergyveno: viena iš jų technologijų. Prisiminkime luditus Anglijoje, kai daužė audimo stakles, nes bijojo, kad liks žmonės be darbo, o, pasirodo, bet kuri technologinė revoliucija sukuria dar daugiau darbo vietų.“

Pasiteiravus, kiek laiko, jo nuomone, vyks kultūrinė revoliucija, D. Arlauskas sakė: „Mozė savo tautą keturiasdešimt metų kultūrino dykumoje, bet dabar visi procesai vyksta greičiau. Manau, kad nauja karta, kuri ateis, ji ir formuos ateitį. Per dešimt metų vargu ar mes čia susitvarkysime, bet per 15–20 metų, manau, pavyks.

Kai kas sako, kad per 10 metų pavyks, bet nepavyks, nes kultūriniai dalykai formuojasi labai lėtai: yra kultūra, nuostatos, kurias mes atsinešame iš vaikystės, paauglystės. Pagalvokite, kaip patys keičiatės, keičiate savo senas nuostatas, kurios transformuojasi į kitas vertes.

Galų gale 1970 metų revoliucija su hipiais, nauja kultūra, požiūriu į emancipaciją, kitą lytį, seksualinę orientaciją prigijo visai neseniai. Nors tuo metu lyg ir viskas buvo aišku, kad tai yra meilė ir reikia mylėti visus, nepriklausomai nuo lytinės orientacijos, rasės, bet realiai gyvenime užtruko gana ilgai“.

3 Komentarai

  • To vemalo slebezones , jis tusčiais, kaip ir jo galva, loch.. investuokit i technologijas ir žmoniu kompenencija

  • Tai mokekit pinigus o ne vergu arbatpinigius,tada ir žmones dirbti nores!!!!!

  • dux, MELAS, pisi prota

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video