Žmonės suskubo keisti vardų ir pavardžių rašybą

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Nuo gegužės 1-osios visiems, norintiems pasikeisti vardo ar pavardės rašybą originaliais, ne lietuviškais, bet lotyniškais rašmenimis (t.y. kuriuose yra raidės w, x, q) atsivėrė tokia galimybė. Regis, žmonės jos labai laukė ir vos tik buvo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, Civiliniuose metrikacijos skyriuose apsilankė pirmieji interesantai. Kėdainių civiliniame metrikacijos ir archyvo skyriuje kol kas tokių buvo tik du, tačiau skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė net neabejoja, kad jų tikrai bus žymiai daugiau. Be to, kartu su minėtu įstatymu atnaujintas leidimas ir pasikeisti tautybę. Tačiau šiuo pakeitimu Kėdainiuose dar niekas nesusidomėjo.

Dažniausiai kreipiasi iš JK ir Vokietijos

„Per dvi savaites (gegužės 13-osios duomenimis, – red.) jau sulaukėme dviejų prašymų dėl pavardės rašybos pakeitimo. Vienas prašymas, kad keičiame vaiko dokumente gimimo įrašą, kai vienas iš tėvų yra būtent su tokia pavarde, kurioje yra w, o kitas pakeitimas – moters, esančios santuokoje su užsieniečiu, pageidavimas pakeisti jos pavardės rašybą. Joje taip pat yra raidė w. Tai nėra ta pati šeima, tai – du atskiri žmonės ir dvi atskiros bylos“, – pirmuosius besikreipusius asmenis dėl pavardžių rašybos pakeitimų apibūdino G. Petrauskienė.

Jos teigimu, šie du atvejai yra susiję su Jungtine Karalyste: „Lenkų tautybės žmonių pas mus būna nedaug, galbūt ne tas kraštas. Dažniausiai į mus kreipiasi žmonės, susiję su Jungtine Karalyste, Vokietija, esame turėję atvejį ir iš Turkijos“.

Pagal anksčiau galiojusią tvarką žmonės taip pat turėdavo galimybę pasikeisti vardo ar pavardės rašybą, tačiau tai užtrukdavo gerokai ilgiau, o procedūros būdavo sudėtingesnės.

„Yra buvę atvejų, kai dvi moterys kreipėsi į teismą, kadangi negalėjo į dokumentus įrašyti tokių pavardžių, kokias jos norėjo. Todėl jos teismo keliu gavo leidimą, kad mes jų pavardes įrašytume tokias, kokios jos turi iš tiesų būti, t.y. su raide w, x ar q“, – paaiškino skyriaus vedėja.

Kalbėdama apie vaiko atvejį, kuomet tėvai prašo pakeisti pavardę, kurioje yra raidė w, G. Petrauskienė prisiminė, kad jo tėvai į Civilinį metrikacijos ir archyvo skyrių kreipėsi dar rudenį: „Bet aš jiems patariau palaukti, neskubėti kreiptis į teismą. Štai jie ir sulaukė tos dienos, kai galima daryti tai ir be teismo leidimo“.

Nors procedūros tapo paprastesnės žmonėms, tačiau skyriaus darbuotojams jos išliko tokios pat.

„Mes vis tiek formuojame tokias pat bylas, kaip ir anksčiau, renkame duomenis ir jas turime siųsti į Teisingumo ministeriją. Išvadas rašo skyriaus vedėjas, bet tvirtina Teisingumo ministerijos atstovas. Tada tas bylas grąžina mums. Jeigu leidžia keisti, tai mes atitinkamuose dokumentuose atliekame pakeitimus ir informuojame žmogų“, – išsamiai apie vardų ir pavardžių rašybos pakeitimus paaiškino G. Petrauskienė.

Kas gali pasikeisti?

Vis tik bet kuris, panoręs pakeisti pavardę ar vardą ir juose įrašyti lotyniškas raides w, x ar q, to padaryti negalės – galioja tam tikros taisyklės.

„Lengviausiai yra pasikeisti, kai imama sutuoktinio pavardė, taip pat, kai vaikai nori turėti vieno iš tėvų pavardę. Dar gali būti, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir nori tarptautinio raidyno rašmenimis užrašyti savo vardą ar pavardę pagal tos tautinės rašybos ir darybos taisykles.

Dar gali būti tokių variantų, kad pavardę pasikeitė užsienio valstybėje, pavyzdžiui, iš lietuviškos pavardės į užsienietišką. Buvo ir anksčiau ta galimybė, tik be naujai įteisintų raidžių w, x, ir q.

Jeigu nori turėti senelių ar prosenelių pavardę, kurioje yra minėtos naujai įteisintos raidės, tuomet jau ir mes turime padirbėti, paieškoti tų duomenų ir, aišku, jei mes jų surasti negalime, tuomet patys žmonės turi pateikti duomenis (gimimo ar santuokos dokumentą, t.y. kur tie duomenys buvo nurodyti) apie buvusią senelių ar prosenelių pavardę ir atnešti mums į skyrių, kad formuojant bylą galėtume juos pateikti“, – pavardžių ir vardų rašybos keitimo subtilybes aiškino G. Petrauskienė, kuri įsitikinusi, kad tikrai bus daugiau žmonių, kurie kreipsis dėl teisingos pavardės įrašymo: „Galbūt yra žmonių, kurie specialiai laukė šio įstatymo pakeitimo, kiti – per karantiną gal net ir nebuvo grįžę iš užsienio į Lietuvą“.

Nuo ko pradėti?

„Norintys pakeisti vardo ar pavardės rašybą, turėtų tiesiog mums paskambinti arba ateiti ir viską išsiaiškinti – kokių dokumentų reikia, ką reikia toliau daryti. Tačiau pradžia turėtų būti nuo Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus, kur geriausiai viską išaiškintų, o ne klausti kaimyno ar draugo, nes kiekvienas atvejis yra labai individualus“, – patarė G. Petrauskienė.

Norint pasikeisti pavardės ar vardo rašybą, pasak skyriaus vedėjos, tai labai ilgai trukti neturėtų.

„Tokie veiksmai ir bylos visada tvirtinamos Teisingumo ministerijoje. Kadangi yra terminai, ilgiau nei du mėnesius tai užtrukti neturėtų. Išskirtiniais atvejais, jeigu reikia laukti atsiunčiant dokumentų iš istorijos ar iš užsienio archyvo, tuomet tą terminą skyriaus vedėjas turi teisę pratęsti iki keturių mėnesių. Tačiau čia, Lietuvoje, dažniausiai bylas atgal gauname greičiau nei per du mėnesius“, – sakė skyriaus vedėja.

Paklausta, ar apskritai pritaria tokiems pakeitimams ir ar reikia keisti vardų ir pavardžių rašybą, G. Petrauskienė įsitikinusi: „Jeigu, rašome, tarkim, raidę w, mes Lietuvoje galbūt dar galime suprasti, kad tai ta pati pavardė, bet, jeigu žmogus gyvena užsienyje, ten yra visiškai skirtingos pavardės, jei ji bus parašyta su w ar v. Todėl, aš manau, kad yra teisinga tas pavardes suvienodinti. Lygiai taip pat ir vaikams – anksčiau negalėjome rašyti minėtų raidžių, o dabar jau galime.

Žmonėms kyla problemų, nes užsienyje nesupranta, kodėl mes nerašome w, x ar q raidžių. Todėl, mano nuomone, gerai, kad žmonėms leido pasirinkti. Juk yra ir klaviatūroje tos raidės, ir jokių problemų nesudaro jų rašyba. Žinoma, jei būtų umliautai ar kiti diakritiniai ženklai, kurių pas mus nėra, tada būtų sudėtingiau ir mes jų nerašytume“.

Užsienietiškuose dokumentuose – lietuviškos raidės

Skyriaus vedėja taip pat pažymėjo, kad netgi iš užsienio valstybių į Lietuvą atkeliaujančiuose kai kuriuose lietuvių dokumentuose rašomos lietuviškos raidės.

„Pastebėjome, kad anksčiau Vokietija ar Jungtinė Karalystė tikrai nerašydavo nei ė, nei š, nei ž, o dabar jau gauname dokumentus, kuriuose yra ir mūsų raidės. Pase jie nerašo, bet gimimo dokumente, kuriuos mes gauname, tikrai būna ir lietuviškos raidės. Aišku, ne iš visų, bet iš kai kurių metrikacijos įstaigų jau ne pirmus metus tikrai gauname. Iš pradžių stebėjomės, bet paskui pripratome. Vadinasi, tobulėjame ir darome, kad visiems būtų lengviau“, – šypsojosi pašnekovė ir pridūrė, kad „reikia kažkiek laiko apsiprasti ir pažiūrėti, kaip mums sekasi. Dar praėjo labai nedaug laiko, bet, aš manau, kad tikrai žmonės dėl šių pakeitimų kreipsis“.

Galima pasikeisti tautybę

G. Petrauskienė akcentavo, kad atsirado ir dar viena svarbi naujovė, kurios nebuvo jau dešimtmetį.

„Su jau minėtais naujais pakeitimais atsirado galimybė pasikeisti ir tautybę. Anksčiau to padaryti nebuvo galima todėl, kad nebuvo įstatymo. 2010 metais neteko galios Tautinių mažumų įstatymas, nuo to laiko negalėjo žmogus pasikeisti tautybės. Tarkim, jeigu vienas iš tėvų buvo lenkas ir gimimo įraše jo tautybė įrašyta kaip lenko, o norėjo būti lietuvis, jis galimybės pasikeisti tautybę negalėjo, o dabar ji jau atsirado“, – teigė skyriaus vedėja.

Anot jos, kol kas besikreipiančių su tokiu prašymu dar nebuvo, bet yra įsitikinusi, kad tikrai sulauks.

„Nors pas mus tautybė jau nebėra tokia aktuali, dabar labiau akcentuojama pilietybė. Pavyzdžiui, dokumentuose iš užsienio valstybių tautybė labai mažai kur rašoma. Netgi ne visi pas mus atėję užsieniečiai žino, kas tai yra tautybė, mes jiems turime tai paaiškinti“, – atrodo, neįtikėtinus dalykus pasakojo G. Petrauskienė.

Jos teigimu, tautybė labiau aktuali yra Rytų Europos valstybėms, nors kalbėti, jog tai yra tarybinis palikimas ji nėra linkusi.

„Negalėčiau pasakyti, jog tai yra kažkoks palikimas iš tarybinių laikų, nes net ir vartant senąsias bažnytines knygas tenka pamatyti, jog tautybė buvo įrašoma ir senovėje, pavyzdžiui, „susituokia lietuvaitė tokia ir tokia ir lietuvaitis toks ir toks“, – sakė G. Petrauskienė.