Žmogaus pasirinkimus ir galimybes suformuoja aplinkybių visuma

 Žmogaus pasirinkimus ir galimybes suformuoja aplinkybių visuma

Rima Atkucevičienė rašo eiles, o kasdienybėje saugo viltį, kad žmogui kad ir kas beatsitiktų, jis ras jėgų ir išminties tai įveikti./Renatos Vilkaitės nuotr.

Jorūnė LIUTKIENĖ

Likimo kirčiai būna sunkūs. Moterų ansamblyje dainuojanti ir savo dukterį 25 metus slauganti mama dar randa laiko kurti eiles ir įkvėpti kitus žmones. Darbinė Rimos karjera tetruko 15 metų. Baigusi mokslus dirbo prekyboje maisto ir pramoninių prekių žinove. Sukūrė šeimą. Paskui likimas, pamėtėjęs sunkų išbandymą, pridėjo dainas ir poeziją bei šiek tiek laiko pyragams, kuriuos ji kepa meistriškai. Rima Atkucevičienė į save gerte geria gyvenimą, sąžiningai suvartoja jo kartybės ir meilės piliules, yra dėkinga išbandymams bei savo mokytojams.

,,Žmogaus pasirinkimus ir galimybes suformuoja aplinkybių visuma“, − sako Rima.

Jos aplinka, kurioje augo mergaitė su broliu, buvo labai palanki ugdyti meninius ir muzikinius gebėjimus.

,,Visa mano vaikystė prabėgo name, apsuptame nuostabios gamtos“, − pradeda Rima.  

Namas, kuriame gyveno Ribačiauskų šeima, buvo dviejų dalių. Vos už sienos glaudėsi… kultūros namai. Šalia – mokykla ir bažnyčia. Bet visiškai šalia – kieme.

Sovietmečiu po tankiomis medžių lajomis mokykla ir bažnyčia buvo taip suaugusios į vieną darinį, kad nė nesimatė, kur baigiasi vienos kiemas, o kur prasideda religinės paslaptys. Čia pat Šušvės slėnis, draustinis, kiek tolėliau kūrėsi įstabus Kaltenio parkas.

Tuo metu į medinius kultūros namus už sienos atvažiuodavo estrados atlikėjai. Vykdavo koncertai,  spektakliai.

Naujos knygos ,,Kita diena“ išleidimo proga Rimą Atkucevičienę sveikino jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jadvyga Kvedaravičienė./Renatos Vilkaitės nuotr.

,,Net du kartus savaitėje buvo rodomi filmai. Aš nepraleidau nei vieno“, − prisimena R. Atkucevičienė. 

Rimos tėvai kultūriniame gyvenime dalyvavo aktyviai.

,,Visos šventės: Užgavėnės, Naujieji metai, tuo metu ir įvairios tarybinės šventės buvo vienas svarbiausių miestelio žmonių laisvalaikio praleidimo būdų, tačiau didžiausią įtaką mano pasaulėžiūrai, stebėjimui, išsilavinimui padarė puikios mokytojos, savo dalyko profesionalės,  lietuvių ir rusų kalbų bei literatūros mokytojos.

Labai mėgau skaityti, piešti, nerti, nuolat fantazuoti ir kažką kurti, tad lietuvių kalbos ir literatūros pamokos labiausiai atvėrė galimybes deklamuoti, rašyti rašinius, rašinėlius, temas. Nuostabi lietuvių kalbos mokytoja Jadvyga Kvedaravičienė skatino, drąsino, net siuntė mano miniatiūras į laikraščius“, − pasakoja R. Atkucevičienė.

Merginai iš Josvainių miestelio po vidurinės įstojus mokytis į tuometinį gana populiarųjį Vilniaus kooperacinį technikumą, pasisekė dar labiau. Jai dėstė poetas Henrikas Čigriejus.

,,Žavėjo jo paprastumas. Kalbėdavome su juo apie viską, skaitydavome savo eiles. Poetas su meile ir nostalgija pasakojo apie savo gimtinę Vidugirius, paprastus to kaimo žmonės, paukščius, girias, − studijų metus prisimena Rima. − Man jis paliko pėdsaką širdyje“.

Pirmoji lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja J. Kvedaravičienė Josvainių vidurinėje mokykloje, kurioje išdirbo 40 metų ir išugdė net kelias kartas, garsėjo kaip reikli ir griežta mokytoja. Tačiau J. Kvedaravičienė buvo išlaikyta moteris. Niekada nepakeldavo balso, turėjo puikų humoro jausmą ir vidinę eleganciją. Pamokose labai išsamiai išdėstydavo temas.

Rimai patiko pats dėstomas dalykas ir mokytojos pamokos. Ir, žinoma, stropi mokinė dar lankė ir literatūros būrelį, buvo skaitovė, gerai rašė rašinius ir todėl juodvi dažniau susitikdavo. Daugiau ir bendravo.

Lietuvių kalbos mokytoja J. Kvedaravičienė taip pat pakerėjo mokinę Rimą dėl atsidavimo savo pašaukimui ir meilės darbui.

Iš lietuvių kalbos mokytojos ji nuolat girdėjusi frazę, kurią įsidėmėjo: ,,Kad būtų geras rezultatas, reikia daug dirbti, nesvarbu, kad esi gabus“.

,,Būtent iš šios savo mokytojos išmokau atsakingai ir iki galo atlikti visas užduotis. Girdama, skatindama mano kūrybiškumą, šiltai ir draugiškai bendraudama, mokytoja išugdė stiprų pareigos jausmą ir išmokė laikytis duoto žodžio. Dabar, kai prisimenu, kaip ji tą darė – savo šypsena ir geru žodžiu – užplūsta nostalgiški prisiminimai“, − sako Rima.

Žiūrint į Rimą supranti, kaip plačiai išskleisti sparnus, kaip ilgai skristi ir kaip aukštai pakilti gali žmogus, beveik kaip paukštis. Ir kiek daug vienas žmogus gali turėti savyje talentų ir galimybių save reikšti.

Aut. past.

Tuometinės kartos mokytojai patys turėjo didelę atsakomybę prieš vaikus, kolegas ir visuomenę.

Tos mokytojos asmenybėje atrastos savybės − tolerancija, ramybė, duoto žodžio laikymasis, geras humoro jausmas, sąžiningumas − iki šiol sutampa su Rimos vertybėmis ir žavi ją.

Jau daug vėliau – brandoje – apmąstydama žmonių įtaką asmenybių gyvenimui, Rima sako radusi vieną genialią amerikiečių istoriko ir rašytojo H. B. Adamso frazę: ,,Mokytojas daro įtaką amžinybei – niekada nežinai, kur jo įtaka baigiasi“.

Nors ir gyvename viename miestelyje, tačiau dabar mokinė ir mokytoja susitinka nedažnai, tačiau mokytoja ateina į visus Rimos knygų pristatymus.

Naujausios knygos ,,Kita diena“ pristatyme sveikindama Rimą,  J. Kvedaravičienė įvertino kūrybą ir profesionaliu žvilgsniu.

,,Rima, nustebau. Labai daug tavo eilėraščiuose metaforų. Tu vis tobulėji“, − sakė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rimos kūrybai skirtame vakare.  

Vėliau susilaukusi dukros su negalia ir gyvenimui apsivertus, Rima suprato, kad mergaitė yra jos… mokytoja.

Renatos Vilkaitės nuotr.

,,Kartu nuėjome sudėtingą, pilną netikėtumų ir nenuspėjamų situacijų kelią, kuris tęsiasi iki šiol“, − pasakoja Rima, savo išminties ir gerumo negailinti niekam aplinkui.

Didžiausiu savo pasiekimu Rima ir vadina tai, kad ji padėjo ir tebepadeda savo dukrai. Šiuo metu Urtei jau 25 ir ji greit baigs VDU Anglų filologiją. Mergina savarankiškai dirba vertėja. Rima įsitikinusi, kad dukros dėka ji pati galėjo tobulėti ir ieškoti saviraiškos formų.

Žiūrint į Rimą supranti, kaip plačiai išskleisti sparnus, kaip ilgai skristi ir kaip aukštai pakilti gali žmogus, beveik kaip paukštis. Ir kiek daug vienas žmogus gali turėti savyje talentų ir galimybių save reikšti.

Pati Rima sako, kad žmogui augti ir tobulėti padeda knygos, muzika, sutikti žmonės, išbandymai ir nuolatinė viltis, kad ir kas beatsitiktų, rasi jėgų ir išminties tai įveikti.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video