Švietimo sistemai – kardinalūs pokyčiai

Šviesiojoje gimnazijoje lankėsi Seimo narys Eugenijus Jovaiša. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas susitiko su gimnazijos moksleiviais, o vėliau ir su rajono švietimo bendruomene.

Gimnazistams istorikas ir mokslininkas E. Jovaiša pristatė naujausią savo knygą „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Knygos leidybai lėšų skyrė labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“. Su rajono švietimo įstaigų vadovais bei savivaldybės administracijos atstovais Seimo narys aptarė švietimo sistemai žadamą radikalią pertvarką.

Susitikimą organizavo ir jame taip pat dalyvavo kraštietis Seimo narys Darius Kaminskas.

Dabar nafta – tada gintaras

Istorikas E. Jovaiša išleido ne vieną skaitmeninę istorijos knygą moksleiviams, taip pat parašė trijų dalių knygą apie aisčius – baltus. Naujausią knygą „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ profesorius ruošė būtent vyresniųjų klasių moksleiviams.

„Rašiau šią knygą taip, kad ji būtų suprantama gimnazinių klasių moksleiviams. Kiti mano darbai yra klasikiniai moksliniai veikalai, o naujausia savo knyga siekiu populiarinti istorijos mokslą“, – paaiškino E. Jovaiša.

Leidinyje istorikas pateikia įdomių detalių. Viena iš jų – intriguojantis palyginimas, jog gintaro turėję kraštai anksčiau buvo tokie turtingi, kaip dabar turintys naftos šaltinių. Gintaro aisčiams netrūko ir būtent dėl šio Baltijos šalių aukso apie aisčius sužinojo tuometinis pasaulis.

Pasak istoriko, Kėdainių kraštas yra labai vertingas mūsų senovei pažinti. Čia rasta daug praeities laikų dirbinių, bylojančių apie senąjį žmonių gyvenimą.

Istorikas be duonos nelieka

E. Jovaišos nuomone, net kai dabar jaunimui lengvai prieinama informacija apie bet kurį egzotiškiausią pasaulio kraštą, jiems vis tiek įdomi ir Lietuvos istorija.

„Aišku, jaunimui įdomi kitų šalių istorija, tačiau neabejoju, kad jie domisi ir gimtojo krašto istorija. Žinodami savo tėvynės istoriją jaunuoliai daug geriau jaučiasi bendraudami su kitų šalių bendraamžiais, nes šie savo istoriją, karalius, lūžinius momentus išmano ir kai to paties paklausia lietuvio, mūsų jaunuolį apima didelis nepatogumo jausmas, jei apie savo šalį to papasakoti jis negali. Jau vien tai turėtų būti paskata pažinti gimtojo krašto istoriją.

Be to, istorija – komunikabilus dalykas. Universitetai istorikų paruošia daug ir jie vis tiek įsidarbina. Netgi nebūtinai istorijos srityje. Šiuos darbuotojus vertina dėl žinių, kultūros pažinimo, gebėjimo komunikuoti“, – akcentavo E. Jovaiša.

Pertvarkys iš pagrindų

Esminius švietimo sistemos pakeitimus Seimo narys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas aptarė ir su gimnazistais. Vėliau planuojamus pakeitimus E. Jovaiša rajono švietimo įstaigų vadovams bei savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovams pristatė išsamiai.

„Pristatau, kokią švietimo sistemą matau aš pats ir Valstiečių bei žaliųjų sąjungos frakcija Seime. Susitinkame su švietimo bendruomene, nes norime vieni kitus suprasti, kad permainos vyktų jautriai bei socialiai. Kiekvienas pasikeitimas sukelia įtampą, tad važinėdami po šalį ir, kol Seime dar neprasidėjo pavasario sesija, kalbamės su švietimo sistemos bendruomene, siekiame, kad tos pokyčių įtampos būtų kuo mažiau“, – sakė E. Jovaiša.

[quote author=“E. Jovaiša“]Didžiausias nesusipratimas, kai 19–20 m. jaunuolis, kuris jau turi teisę vartoti alkoholį, kurti šeimą, vis dar sėdi mokyklos suole. Taip mes sendiname Lietuvą. Turime ankstinti vaikų mokymo laiką, kad į pirmą klasę jie pradėtų eiti sulaukę ne septynerių, o šešerių metų. [/quote]

Švietimo sistemai numatomos kardinalios pertvarkos. Ypač radikaliai keistųsi bendrojo ugdymo sistema.

„Siūlysime kardinalią mokytojų rengimo pertvarką, ugdymo turinys bus peržiūrėtas. Vadovėliai turės sutapti su mokymo programų turiniu“, – aiškino E. Jovaiša.

Į mokyklą anksčiau

„Švietimas yra kompleksinis dalykas ir daugelį pokyčių čia reikia daryti vienu metu. Pavyzdžiui, jei norime, kad vaikai į pirmą klasę pradėtų eiti ne nuo septynerių, o nuo šešerių metų, tam turi būti parengti vadovėliai, mokytojai, infrastruktūra. Visi dalykai vienodai svarbūs“, – požiūrį pristatė E. Jovaiša.

Būtent Seimo nario siūlymas paankstinti vaikų mokymo laiką sukėlė karštų diskusijų ir tėvų, ir pedagogų bendruomenėje. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko nuomone, priešmokyklinis ugdymas turėtų prasidėti ne nuo šešerių kaip yra dabar, o nuo penkerių metų, atitinkamai vienais metais anksčiau vaikai pradėtų lankyti pirmą klasę.

„Mano giliausiu įsitikinimu ir niekas neprivers nuo to atsitraukti, didžiausias nesusipratimas, kai 19–20 m. jaunuolis, kuris jau turi teisę vartoti alkoholį, kurti šeimą, vis dar sėdi mokyklos suole, – argumentavo E. Jovaiša. – Mes sendiname Lietuvą. Tik keturiose Europos šalyse vaikai pirmąją klasę lankyti pradeda nuo septynerių. Visur kitur – nuo šešerių.

Turime suteikti jaunuoliams galimybę anksčiau pasirinkti pašaukimą ir eiti savo keliu. Tai absoliučiai reikalinga ir šis siūlymas bus teikiamas Seimui.“

Tiesa, yra išlygų. Jei tėvai matys ir specialistai patvirtins, kad vaikas nėra pasiruošęs anksčiau pradėti mokytis, tada galės metus palaukti.

Korepetitorių rojus

Valdžia nusitaikė ir į bendrojo lavinimo mokyklų mokymo programos kokybę. Pasak E. Jovaišos, 11–12 klasės pastaruoju metu tapo tikru korepetitorių rojumi.

„Taip, korepetitoriai reikalingi, bet ne tam, kad pastiprintų mokinio žinias laikinai – tik prieš egzaminus, o po jo didžioji dalis žinių išgaruotų.

Labai pritariu Šviesiosios gimnazijos direktorės Violetos Liutkienės žodžiams apie brandos egzaminus: esant dabartinei sistemai jaunuolis išlaiko egzaminą, tačiau neturi brandos. O ir dabartiniai egzaminai, jų turinys bei žinios, kurias tikrina, netenkina. Reikia keisti bendrojo ugdymo turinį bei kokybę taip, kad mokykla paruoštų žmogų, pasirengusį studijuoti kolegijoje ar universitete. Tik tada galima kalbėti apie kokybišką aukštąjį mokslą“, – tikina Seimo narys.

Pastaraisiais metais nuolatinius pokyčius išgyvenusi brandos egzaminų tvarka vėl gali keistis. Šiuo metu norėdamas gauti brandos atestatą abiturientas turi išlaikyti du egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros bei paties pasirinkto dalyko. Naujas siūlymas – privalomi trys egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei istorijos.

Daugiau reikšmės vidurkiui

„Norime jaunimui duoti naują motyvaciją mokytis. Siūlome aukščiau iškelti mokyklos baigimo pažymių vidurkį, – pateikia Seimo narys. – Dar neaišku, nuo kurios klasės vertėtų pradėti sekti pažymių, kurie pateks į brandos atestatą, vidurkius – nuo devintos ar dešimtos.

Tai sudarytų naują motyvaciją, nes mokinys žinotų, kad kiekvieno semestro mokslo rezultatai bus svarbūs ateityje.“

Keis finansavimo tvarką

E. Jovaiša pristatė siūlymą keisti finansavimo sistemą mokyklose. Nuo kritikuojamos mokinio krepšelio finansavimo tvarkos būtų pereita prie klasės krepšelio.

„Mokinio krepšelio apmokėjimas nepadeda išsilaikyti mokykloms regionuose. Būtent todėl mokyklos uždaromos. Kaimo švietimas, edukacija liko visai nesvarbūs. Tai turi pasikeisti“, – sakė Seimo narys.

[quote author=“E. Jovaiša“]Neabejoju, kad jaunimas domisi gimtojo krašto istorija. Žinodami savo tėvynės istoriją jaunuoliai daug geriau jaučiasi bendraudami su kitų šalių bendraamžiais. Mat šie savo istoriją, karalius, lūžinius momentus išmano[/quote]

Dar vienas svarbus pokytis – etatinis pedagogų darbo užmokestis. Per metus pedagogas turi išdirbti 1 404 valandas. „Mokytojo darbas nėra vien stovėjimas prie lentos. Mokytojas turi uždegti visuomenę“, – požiūrį dėstė Seimo narys.

Siekiant kokybiško darbo, pedagogo veiklą turėtų sudaryti tokios dalys. Pirma – pamokinė veikla (30–50 proc.). Tai kontaktinės valandos, mokinių vertinimas, konsultavimas. Antra – popamokinė veikla (30–40 proc.). Tai ugdymo veiklos planavimas, pasirengimas pamokoms, kvalifikacijos kėlimas seminaruose, kursuose bei mentorystė. Trečia – bendruomeninė. Tai tėvų konsultavimas, projektinė veikla, švietimo ir kultūros renginių organizavimas.

Tokiems švietimo sistemos pokyčiams reikės nemenkos valstybės biudžeto dalies. Štai vien etatiniam pedagogų apmokėjimui įgyvendinti papildomai reikės 70 mln. eurų.

„Tai ateinančio valstybės biudžeto iššūkis, tačiau finansų ministras pritaria, jog švietimas yra prioritetas ir šiuo požiūriu jis žadėjo vadovautis skirstant biudžetą“, – sakė E. Jovaiša.

Teleskopinė švietimo sistema

Kalbėdamas apie aukštojo mokslo pokyčius, parlamentaras akcentavo, jog pertvarka siūloma siekiant aukštojo mokslo kokybės. Todėl svarbu ne universitetų skaičius, o tai, kaip įstaigos sugeba kokybiškai dirbti su jaunimu ir suteikti jam reikiamas kompetencijas, kad šis be vargo įsidarbintų.

Pagrindinė naujovė, anot E. Jovaišos, yra siekis švietimo sistemą padaryti labai nuoseklią, kad besimokydamas bet kuriame lygmenyje ir save pozicionuodamas profesiniame ar akademiniame mokyme žmogus galėtų iš bet kurio lygio patekti į kitą. Tada būtų paprasčiau, pavyzdžiui, kolegiją baigusiam bakalaurui įstoti į magistro studijas universitete.

Profesinės mokyklos ir kolegijos

„Kolegijos turi tapti karaliais virš profesinio mokymo, – sakė E. Jovaiša. – Kolegijos turi vadovauti visam profesiniam mokymui. Neketiname siūlyti integruoti profesines mokyklas į kolegijas kaip juridinį asmenį. Kalbame apie profesinių mokyklų ir kolegijų siūlomų mokymo programų sąveiką.“

E. Jovaišos akimis, padėtis profesinėse mokyklose nėra gera. Mat čia, parlamentaro žiniomis, dubliuojamos mokymo programos, mokinių nėra tiek, kiek deklaruojama.

„Reikia daryti pertvarką. Profesinės mokyklos turi dirbti viena linkme su kolegijomis ir siekti kokybės. Šiuo metu kolegijos pažangios ir, jei imtųsi vadovauti profesinėms mokykloms, duotų apčiuopiamą rezultatą“, – mano Seimo narys.

Lengviau judėtų tarp mokslo laipsnių

„Lietuvoje turime profesinį ir akademinį bakalaurą. Baigusiesiems profesinį būna labai sunku patekti į magistro studijas universitete. Netgi sunku patekti į akademines bakalauro studijas. Mat reikia išlyginamųjų studijų. O tai reiškia prarastą laiką, pinigus ir lūkesčius, – problemą iškėlė E. Jovaiša. – Nėra vienovės. Tarp kolegijų ir universitetų turės būti tamprus ryšys, kad iš bet kurios mokslo pakopos būtų lengva keliauti į kitą. Siekiame sinergijos tarp profesinių mokyklų ir kolegijų bei tarp kolegijų ir universitetų.“

Valdžios siūlymuose ir galimybės profesiniam daktaro laipsniui.

Nacionalinis susitarimas

Keičiantis valdžioms tai į vieną, tai į kitą pusę stumdomos ir pertvarkos. O įgyvendinti tokioms, kurias pristatė E. Jovaiša, greičiausiai neužteks vienos kadencijos Seime. Tad norint užtikrinti nuoseklius švietimo sistemos pokyčius, Seimui bus siūloma dėl švietimo sistemos pertvarkos pasirašyti Nacionalinį susitarimą, kad ir kitos vyriausybės vadovautųsi priimtais pakeitimais.