Švietimo darbuotojų konferencijoje aptartos visos dienos mokyklų kūrimo patirtys
Balandžio 26 dieną Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijoje vyko respublikinė konferencija „Visos dienos mokykla – ugdymo sėkmei“. Juozo Paukštelio progimnazija – viena iš 38 Lietuvos mokyklų, nuo šių mokslo metų pradžios dalyvaujančių visos dienos mokyklos (VDM) modelių taikymo projekte, kurį inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Visos dienos mokyklos tikslas – gerinti mokinių pasiekimus, mažinti socialinę atskirtį, sieti formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Mokykloje po pamokų pasiliekantys vaikai dalyvauja neformaliojo švietimo užsiėmimuose, paruošia namų darbus, gauna švietimo pagalbos specialistų pagalbą, lankosi kultūriniuose renginiuose, aktyviai ir turiningai ilsisi.
Kėdainiuose vykusioje konferencijoje aptartos švietimo galimybės, kurias suteikia visos dienos mokyklos modelių taikymas. Renginyje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, ugdymo įstaigų vadovai, pedagogai, Kėdainių savivaldybės administracijos švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, kitų savivaldybių administracijų atstovai. Į konferenciją susirinkusius švietimo darbuotojus pasveikino Kėdainių meras Valentinas Tamulis.
Konferencijoje patirtimi kuriant visos dienos mokyklą dalinosi Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos, Ukmergės „Pašilės“ progimnazijos direktorės. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Alina Kovalevskaja aptarė, koks gali būti mokyklų steigėjo – savivaldybės administracijos – indėlis bei pagalba visos dienos mokykloms. Vykusioje diskusijoje savo požiūrį į tokio tipo mokyklas pristatė Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos direktorės pavaduotojos ugdymui Jolita Gaučienė ir Lina Adomaitienė, mokinių tėvų atstovas Vaidas Banys, Kauno technologijos universiteto docentės bei kiti konferencijos dalyviai.
Mokyklų atstovai darbo grupėse įsivertino, kaip visos dienos mokykla padeda užtikrinti kiekvieno mokinio pažangą ir gerinti pasiekimus, teikti reikalingą pagalbą įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, mažinti socialinę atskirtį, stiprinti formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo dermę, skatinti mokyklų atvirumą ir socialinę partnerystę.
Darbo grupių įsivertinimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyresniosios specialistės Astos Dilytės pristatyta apklausa dėl visos dienos mokyklos įgyvendinimo atskleidė pagrindinius pokyčius ugdymo įstaigose taikant visos dienos mokyklos modelius: gerėja mokinių pasiekimai ir mokymosi motyvacija, mokiniai gali rinktis įvairesnius ugdymo metodus, efektyviau teikiama švietimo ir mokymosi pagalba, ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius, daugiau laiko skiriama mokinių fiziniam aktyvumui, sveikatos įgūdžių ugdymui, gerėja mikroklimatas mokykloje, formuojamas patrauklus mokyklos įvaizdis, sudaromos sąlygos tėvams dirbti, nes mokykloje vaiku pasirūpinama visą darbo dieną. Konferencijos dalyviai aptarė ir iššūkius, su kuriais teko susidurti kuriant visos dienos mokyklą, – tai finansavimas, mokinių maitinimas, pavėžėjimas, personalo trūkumas, socialinių partnerių paieška, mokinių užimtumo tvarkaraščių derinimas, patalpų trūkumas ir kt.
Apibendrindama visos dienos mokyklos įgyvendinimo patirtį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė pastebėjo, kad vaiko užimtumo po pamokų paslaugas teikia ir dienos centrai, daugiafunkciai centrai, neformaliojo ugdymo įstaigos, tačiau kiekviena šių įstaigų turi savo funkcijas, tikslus. Visos dienos mokykla, integruodama edukacines, socialines, kultūrines veiklas, pirmiausia orientuojasi į sėkmingą vaiko ugdymą. Ministerijos specialistės keltas klausimas „Kas toliau?“ buvo retoriškas – konferencijos dalyviai, kartu ir Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos bendruomenė, tiki, kad visos dienos mokykla turi ateitį.
Jolita Mickienė, Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos mokytoja
