Vaiko raidą atskleidžiantį testą jau atlieka ir Kėdainių PSPC

Pirmąsyk išvydę savo naujagimį tėvai diena po dienos jį stebi tarsi per didinamąjį stiklą – fiksuoja pirmąjį šypsnį, apsivertimą ir kitus mažylio pasiekimus. Vis tik kai kada vaiko raida ima kelti klausimų, atvedančių į specialisto kabinetą. Lietuvoje vaiko iki 5-erių metų amžiaus raidai įvertinti atliekamas diagnostinis testas pagal DISC metodiką. Nuo praėjusių metų pabaigos šis tyrimas jau prieinamas ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre. Įstaigos Psichikos sveikatos skyriuje dirbanti medicinos psichologė Ieva Ragaliauskaitė paaiškino, kokie ryškiausi mažylio raidos signalai turėtų atkreipti tėvų dėmesį, kaip minėtasis diagnostinis testas atliekamas ir kokį šiuolaikinių vaikų kasdienio gyvenimo įprotį apribojus pastebimai pagerėtų jų elgesys bei emocinė savijauta.

Raida – individuali

„Pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikas itin sparčiai auga bei vystosi. Nors kiekvieno mažylio raida labai individuali ir unikali, tačiau tam tikriems amžiaus tarpsniams būdingi  savi fizinės, emocinės ir socialinės raidos etapai, – sako I. Ragaliauskaitė. – Vaikams augant, rūpestingų tėvų akys neretai nukrypsta į atžalų bendraamžius. Tėvai savo vaikus lygina su kitais.

Stebėti vaiką tikrai vertinga, o jei pamatėte ką nors keliančio nerimą, nepanikuokite – geriau kreipkitės į Kėdainių PSPC vaikų ir paauglių psichiatrą, kuris nukreips pas mane – medicinos psichologę vaiko raidai pagal DISC metodiką ištirti.“

Tiria ir vos 2 savaičių kūdikius

Pasak I. Ragaliauskaitės, vaiko raida pagal DISC metodiką vertinama pastebėjus, kad mažylio gebėjimai vėluoja arba siekiant pakartotinai įvertinti dinamiką ir raidos pokyčius.

„Šia metodika tiriame vaiko kalbą, judesius, socialinį bendravimą, pažintines funkcijas, atmintį, dėmesį bei savarankiškumą, – detaliau paaiškina medicinos psichologė. – Testas gali būti atliekamas vaikams jau maždaug nuo dviejų savaičių iki 5 metų amžiaus. Kūdikiai reaguoja į šviesą, išgirdę garsą pasuka galvą, ilgainiui pradeda šypsotis vadinamąja socialine šypsena, guguoti. Taigi pažintinėms funkcijoms tirti atkeliauja ir visai mažučiai vaikai.“

Vis tik, kaip apibendrina pašnekovė, dažniausiai tėvai kreipiasi prašydami įvertinti 4–5 metų amžiaus atžalų raidą.

„Būtent šiuo tarpsniu atskirtis tarp vaikų gebėjimų ir vėluojanti raida pasimato ryškiausiai. Kartais į tai tėvelių dėmesį atkreipia ir darželio auklėtojos“, – sako I. Ragaliauskaitė.

Nerimo ženklai

Medicinos psichologė įvardija vaiko raidos ženklus, kuriuos pastebėjus vertėtų apsilankyti pas specialistus.

„Jeigu vaikas vengia akių kontakto. Jeigu smarkiai vėluoja kalba: kai maždaug 3-ejų metų vaikas negeba aiškiai bent keletu žodžių išreikšti savo poreikio. Dar vienas nerimo signalas – jeigu vaikas nesistengia mėgdžioti tėvų. Pavyzdžiui, namie tvarkotės. Įprastai vaikams tokios socialinės situacijos kelia labai didelį susidomėjimą, tačiau jeigu mažylis nebando jūsų mėgdžioti – reikėtų susirūpinti, – paaiškina I. Ragaliauskaitė ir tęsia toliau. – Stebėkite vaiką atidžiau, jeigu jis nesiekia kontakto su kitais vaikais, bijo jų. Vienas iš signalų – ir apsunkinta adaptacija darželyje, kai vaikas labai intensyviai verkia, jam sunku atsiskirti, niekaip nepripranta prie darželio.

Vis tik net ir tokiais atvejais patariu neišsigąsti, nepanikuoti, o ateiti pasikalbėti – išsiaiškinsime, kaip yra iš tikrųjų.“

DISC metodika atliktas raidos vertinimas leidžia pastebėti, kiek vaiko gebėjimai atitinka to amžiaus tarpsnio vaikams būdingus gebėjimus. Tyrimo išvados specialistams padeda sudėlioti rekomendacijas, kaip vaiką lavinti toliau.

„Geriau žinoti, negu nežinoti, nes tada tampa aišku kuria kryptimi eiti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Vaikai – mažos jūsų kopijos. Tad padėkime telefonus į šalį – būkime čia ir dabar su savo vaikais. Pamatysite – jei vaiko elgesys buvo prieštaraujantis, keldavo rūpesčių, tai pradėjus leisti daugiau kokybiško laiko kartu kontaktas su vaiku tikrai ims keistis pozityvia linkme.

psichologė I. Ragaliauskaitė

Žaidimai suteikia reikiamų žinių

Nors žodžiai „tyrimas“ bei „testas“ vos nuskambėję išsyk kelia įtampą, tačiau medicinos psichologė I. Ragaliauskaitė ramina – tyrimas atliekamas taikant žaidimo elementus. Įžvalgiai parinktos užduotys specialistui suteikia iškalbingos informacijos apie vaiko raidą.

„Vos tėveliams su vaikučiu pravėrus kabineto duris, tikrai nepuolame iškart atlikti tyrimo, – supratingai nusišypso pašnekovė. – Pirmiausia, susipažįstame, paruošiame mažąjį pacientą. Paskatinu vaiką apžiūrėti, pačiupinėti žaisliukus, kuriuos naudosime užduotims. Kai matau, kad jau pavyko užmegzti kontaktą, pradedame darbą. Iš esmės aš kviečiu vaikus žaisti: pavyzdžiui, prašau pakartoti mano parodytus veiksmus, surasti dvi vienodas gyvūnų figūrėles, surikiuoti formas pagal dydį ir pan.

Jei kažko negaliu įvertinti esamu momentu, tada dar kalbamės su tėveliais, užduodu jiems klausimų.

Tyrimo trukmė su kiekvienu vaiku gana individuali, bet vidutiniškai testą atlikti užtrunka iki dviejų valandų. Po tyrimo jau maždaug matosi, kas vaikui pavyksta ir kas ne. Tėvelius išlydžiu su rekomendacijomis, kaip lavinti susirūpinimą keliančius vaiko gebėjimus. Vėliau su parengta tyrimo išvada šeima vėl grįžta pas vaikų ir paauglių psichiatrą.“

Tyrimui atlikti Kėdainių PSPC pacientai eilėje laukia apie mėnesį.

Tyrimo trukmė su kiekvienu vaiku gana individuali, bet vidutiniškai testą atlikti užtrunka iki dviejų valandų. Po tyrimo jau maždaug matosi, kas vaikui pavyksta ir kas ne.

psichologė I. Ragaliauskaitė

Ragina riboti laiką prie ekranų

Iš Kauno į Kėdainius dirbti atvykstanti medicinos psichologė I. Ragaliauskaitė viena rekomendacija dalijasi su visais tėvais – mažųjų laiką prie ekranų būtina riboti. Pasak specialistės, įtrauki virtualioji realybė pastebimai veikia ir vaikų elgesį, ir savijautą.

„Darbo praktikoje sutikau tėvų, išvis neribojančių laiko, kurį jų atžalos praleidžia prie ekranų. Tai nėra gerai, – griežtą verdiktą pateikia specialistė. – Nuo ekranų neatsitraukiantys vaikai ilgainiui praranda susidomėjimą tikru pasauliu. Jiems daugiau niekas nebūna įdomu. Jie nenori nei piešti, nei bendrauti su kitais vaikais.

Tai nestebina. Juk ekrane viskas labai ryšku, įdomu, greitai keičiasi. O tikrasis pasaulis kitoks – jis negeba kaskart taip greitai prikaustyti dėmesio. Taigi pasaulis, kurį vaikai randa ekrane, jiems tampa kur kas patrauklesnis.“

„Nors daugelis mano, jog kokybiškas laikas su vaiku yra pramogos, kinas, žaidimų kambariai ar pan., bet iš tiesų taip nėra. Kokybiškas laikas su vaiku yra ir dėmesingas pokalbis apie dienos įvykius. Prisėskite kartu piešti, pasidomėkite vaiko draugais, kalbėkitės apie tai, kas jūsų atžalai svarbu. Kokybiškam laikui drauge tikrai nėra būtini dideli finansiniai resursai.

psichologė I. Ragaliauskaitė

Vaikai mokosi iš tėvų

Kaip pastebi pašnekovė, tėvai užsibrėžę vaikus atitraukti nuo ekranų, vėliau labai džiaugiasi rezultatu. Šeima atranda daugiau kokybiško laiko kartu, į gera pasikeičia ir vaikų elgesys.

„Nors daugelis mano, jog kokybiškas laikas su vaiku yra pramogos, kinas, žaidimų kambariai ar pan., bet iš tiesų taip nėra, – akcentuoja I. Ragaliauskaitė. – Kokybiškas laikas su vaiku yra ir dėmesingas pokalbis apie dienos įvykius. Prisėskite kartu piešti, pasidomėkite vaiko draugais, kalbėkitės apie tai, kas jūsų atžalai svarbu. Kokybiškam laikui drauge tikrai nėra būtini dideli finansiniai resursai, – atverdama akis tėvus nuramina pašnekovė. – Taip pat nepamirškite, jog pradėti turime nuo savęs. Gal ir vaikai savo tėvus mato nuolat žvelgiančius į telefono ekraną?

Vaikai – mažos jūsų kopijos. Tad padėkime telefonus į šalį – būkime čia ir dabar su savo vaikais. Pamatysite – jei vaiko elgesys buvo prieštaraujantis, keldavo rūpesčių, tai pradėjus leisti daugiau kokybiško laiko kartu kontaktas su vaiku tikrai ims keistis pozityvia linkme.

Vaikas mokosi iš tėvų: jis supras, kad jam kur kas maloniau gauti tokio dėmesio nei krečiant išdaigas būti baramam. Tad pagalvokime, kokį pavyzdį savo vaikams rodome ir kokį atžalų elgesį tuo pavyzdžiu skatiname.“