Užmojis išnaikinti rusų mokyklas Kėdainių tiesiogiai nepalies, bet…

 Užmojis išnaikinti rusų mokyklas Kėdainių tiesiogiai nepalies, bet…

BNS Juliaus Kalinsko nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto užmojis išnaikinti Lietuvoje rusų mokyklas Kėdainių tiesiogiai nepalies, nes čia šešiolika metų egzistavusi savaitgalinė rusų mokykla, veikusi prie lopšelio-darželio „Aviliukas“, duris užvėrė prieš dvejus metus. Tačiau už švietimo politikos formavimą rajone atsakingi krašto politikai tokį ministro užmojį kritikuoja. Rajono tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Julius Lukoševičius neabejoja, kad minėtas ministro siekis sukurs naujus įtampos šaltinius, o šio komiteto pirmininko pavaduotojas Dalius Serafinas įsitikinęs, kad rusų mokyklų uždarymas problemos neišspręs, žmonių mąstymas ir kenkėjiškas mentalitetas nepasikeis.

Nori sumažinti atskirtį?

Ministras G. Jakštas sako, kad tokio žingsnio imasi todėl, kad vaikų, besimokančių tautinių mažumų mokyklose, integracija į Lietuvą yra sudėtingesnė, o vaikai auga atskirti. Esą tai parodė gruodžio pabaigoje Vilniuje įvykęs konfliktas tarp bendraklasių, kai Rusiją palaikantys paaugliai iš pneumatinio ginklo apšaudė Ukrainą palaikantį bendraklasį ir išvadino jį „banderovcu“.

Būtent šis įvykis ir paskatino ministrą prabilti apie rusiškų mokyklų uždarymą.

Buvęs ilgametis Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas, dabar Švietimo komiteto pirmininkas Julius Lukoševičius./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainiuose rusakalbių mokykla sunyko natūraliai

Paklausta, kaip vertina švietimo, mokslo ir sporto ministro siekį uždaryti visas šalyje veikiančias rusakalbes mokyklas, savaitgalinę rusakalbių mokyklėlę glaudusio lopšelio-darželio „Aviliukas“ direktorė Roma Mackevičienė akcentavo, jog pirmiausia reikia ištirti realų tokių mokyklų poreikį.

„Jeigu tikrai nėra tokių mokyklų poreikio, kodėl jų neuždarius? Nes skiriamas finansavimas tiek jų, tiek pedagogų išlaikymui. Galbūt didmiesčiuose, kur yra didesnė šios tautinės mažumos koncentracija, tokios mokyklos yra paklausesnės ir yra jų poreikis, tokiu atveju jokiu būdu jų uždaryti negalima“, – savo nuomonę išsakė pašnekovė.

Pasak jos, Kėdainiuose savaitgalinė rusų mokykla sunyko natūraliai: „Labai daug vaikų atsisakė ją lankyti, nors stengėmės įvairiais būdais pritraukti naujų mokinių – renginius organizavome, kvietėme tiek mes, tiek ir dirbusi mokytoja. Liko tik tos šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra rusakalbiai, vaikai mokosi lietuvių mokyklose ir tų vaikų prieš uždarymą buvo likę vos trys.

Taigi, nebuvo norinčių mokytis, nebuvo poreikio ir išlaikyti savaitgalinę rusų mokyklėlę. Be to, buvo tokia nuostata, kad tie, kas nori mokytis rusų kalbos, gali tai daryti Kėdainių kalbų mokykloje. Taigi, tie trys vaikučiai ir buvo ten nukreipti. Tad Kėdainių rajono tarybos sprendimu, savaitgalinė rusų mokykla buvo uždaryta.“

„Tarkime, ŠMSM ministro įsakymu nuo rugsėjo 1-osios uždaromos rusakalbės mokyklos ir mokiniai (apie 10 tūkst., dažnas jų – prastai kalba lietuviškai) paskirstomi po lietuviškas klases. Kas padės mokytojui perteikti žinias mišrioje klasėje? Reikės papildomų pastangų, bet ar bus skirtos papildomos lėšos? Ir t.t.

D. Serafinas

Ministerijai stinga nuoseklumo

Buvęs ilgametis Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas, dabar Švietimo komiteto pirmininkas Julius Lukoševičius, komentuodamas ministro užmojį, pažymėjo, kad rusakalbių (ar kitų) mokyklų uždarymas – tai įtampos šaltinių atsiradimas. Anot jo, reikėtų ne uždaryti, o reformuoti: spartinti integracijos procesus, stebėti, iš kokių vadovėlių mokomasi, skatinti laikytis šalies tradicijų, gerbti valstybinę kalbą.

„Kėdainiuose taip pat buvo rusakalbių „Vilties“ vidurinė mokykla. Jos pertvarkymas užtruko kelerius metus, nes buvo žengiama žingsnelis po žingsnelio: 2002 m. direktoriaus pareigas atlikti buvo pavesta kitos mokyklos direktorei, 2004 m. neatidaryta nauja vienuolikta klasė, mokiniai buvo pavežami į Jonavos rusakalbių mokyklą „Santarvė“ ir pan. Šie ir kiti žingsniai nesukėlė sunkių pasekmių“, – prisiminė J. Lukoševičius.

Anot jo, sprendžiant šį klausimą, ministerija turėtų būti nuoseklesnė, pirmiau išspręsdama Bendrųjų ugdymo planų problemą, nusprendžiant, ar išimti rusų kalbos pasirinkimą.

„Pagal pradinio ugdymo programą pradėtą mokytis pirmąją užsienio kalbą (anglų, vokiečių, prancūzų) mokinys tęsia pagrindinio ugdymo programoje kaip pirmąją užsienio kalbą iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos. Antrosios užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų, ukrainiečių, rusų) mokymas privalomas nuo 6 klasės, – pažymėjo Švietimo komiteto pirmininkas, atkreipdamas dėmesį į ministerijos nenuoseklumą. – Bet šį tėvų ir mokinių pasirinkimą turime gerbti.“

Vis tik Estijos ir Latvijos pavyzdžių sekimas, J. Lukoševičiaus nuomone, „yra geras, nes ten procesai pradedami nuo pačių mažiausiųjų darželiuose“.

Rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininko pavaduotojas Dalius Serafinas./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Diegia tik žinias, bet neugdo nuostatų

Rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininko pavaduotojas Dalius Serafinas įsitikinęs, kad net ir uždarius rusiškas mokyklas, žmonių mąstymas ir kenkėjiškas mentalitetas nepasikeis.

„Darant bet kokį reikšmingą pokytį (kalbama apie devynias dešimtis mokyklų), reikia atskirti politiką nuo politikavimo.

Švietimo politikos įgyvendinimas reiškia – išugdytas Lietuvos pilietis, gebantis suprasti, kas yra visavertis gyvenimas ir savarankiškai jo siekti. Taigi, jei moksleivis (nepriklausomai nuo tautybės) mokosi pagal valstybinę patvirtintą švietimo programą, bet nėra nusiteikęs būti šalies, kurioje gyvena, piliečiu, prisidėti prie jos kūrimo, o reikalui esant – gynimo, tai reiškia, kad švietimo politikos įgyvendinimas – šlubuoja.

Sisteminė spraga yra pačioje ministerijoje – parengta Pilietiškumo pagrindų bendroji programa. Tačiau pagal ją diegiamos ir vertinamos tik pilietiškumo žinios, bet ne išugdytos nuostatos, – įsitikinęs D. Serafinas. – Todėl už žinias moksleivis gali gauti gerą vertinimą, tačiau kenkti valstybei ar visuomenei. Ministro iniciatyva uždarius kokias nors mokyklas, jose buvę nepilietiškai nusiteikę asmenys pateks į kitas mokyklas ir toliau vykdys kenkėjišką veiklą, nes jos užkardymui sisteminių priemonių praktiškai nėra. Rimtos politikos uždavinys – pastebėti sistemines problemas, trukdančias pasiekti aiškiai užsibrėžtų tikslų ir jas spręsti.“

„Kėdainiuose taip pat buvo rusakalbių „Vilties“ vidurinė mokykla. Jos pertvarkymas užtruko kelerius metus, nes buvo žengiama žingsnelis po žingsnelio: 2002 m. direktoriaus pareigas atlikti buvo pavesta kitos mokyklos direktorei, 2004 m. neatidaryta nauja vienuolikta klasė, mokiniai pavežami į Jonavos rusakalbių mokyklą „Santarvė“ ir pan. Šie ir kiti žingsniai nesukėlė sunkių pasekmių.

J. Lukoševičius

Daug neatsakytų klausimų

Komiteto pirmininko pavaduotojas taip pat atkreipia dėmesį, jog noras kuo skubiau uždaryti rusiškas mokyklas gali sukelti daugiau žalos nei naudos.

„Politikavimas švietimo tema reiškia – pavienių „fiks“ idėjų viešinimas, šurmulio kėlimas, visuomenės kiršinimas nepasakant esmės – koks procentas mokyklą baigusių moksleivių ir studentų pasiruošę ginti tėvynę? Kaip šie procentai skiriasi tarp skirtingų tautybių moksleivių? Kokios bus kuriamos sisteminės priemonės, įtraukiant susijusias suinteresuotąsias šalis, įstaigas ir tarnybas?

Atsakymai į šiuos klausimus parodys problemos mastą ir tai, kad ji nesprendžiama metų metus, – įsitikinęs pašnekovas. – Tarkime, ŠMSM ministro įsakymu nuo rugsėjo 1-osios uždaromos rusakalbės mokyklos ir mokiniai (apie 10 tūkst., dažnas jų – prastai kalba lietuviškai) paskirstomi po lietuviškas klases. Kas padės mokytojui perteikti žinias mišrioje klasėje? Reikės papildomų pastangų, bet ar bus skirtos papildomos lėšos? Ir t.t.“

Kėdainiuose paskutinė savaitgalinė rusų mokykla, gyvavusi prie lopšelio darželio „Aviliukas“, nebeveikia nuo 2021 metų, kai tiesiog nebeliko jos poreikio./Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Baltijos sesės rusų mokyklas jau naikina

O kol lietuviai dar tik svarsto ir ieško teisinių būdų, kaip panaikinti rusakalbes mokyklas Lietuvoje, latviai ir estai jau imasi priemonių ir jas naikina.

Kaip praneša naujienų agentūra ELTA, Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.

Estija taip pat jau pradėjo rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.

12 Komentarai

  • Rusafobija pilnu te.pu nacistine karliku ižgalvotos pribaltu valstybes

  • Tai čia vadinasi taip vykdomas ŠVIETIMAS, kada „visos Baltijos sesės“ susirgo kenkėjišku mentalitetu saviems, tiksliau rusofobija, ir nori uždaryti savo jaunimą siauram mažam kiaute?
    Jau dabar didelėse įmonėse yra prioritetas rusų kalba.
    Po kokių dešimties metų tokiems veikėjams jaunimas primins kenkėjišką mentalitetą.

  • Laikraštys greit apsišiks beputodamas-kaip tokie išgamos atsiranda už žudikus pagatavi kelnes nusimaut?

    • tau patinka laižyti sušvinkusias jankių pederastų subines?
      Va tai jie, tikrų tikriausi žudykai, išžudę milijonus žmonių, grobdami gamtos išteklius valstybių Afrikos, Azijos žemynuose!

      • Uspaskich, čia tu rašai?

  • Labai čia seniai amerikonai už indėnų skalpus pinigus mokėjo?

  • Po kovo 11- tos turėjo būti uždarytos visos rusiškos mokyklos ir darželiai. Ugdymas Lietuvoje privalo vykti valstybine lietuvių kalba.

    • Tai gal ta pati ,,haholams,, pritakysit, ligonėi jus …

    • Tokia rusofobiška neapykanta net rusakalbiams vaikams sklinda iš purvasklaidos, kad atrodo greitai pas mus prasidės tokie dalykai, kaip su Breiviku iš Norvegijos, tik čia bus lietuviškas breivikas!
      Prieš rašydami tokius komentarus kiekvienas pagalvokite, ar iš tikrųjų tokiems saujelės rusofobų sprendimams pritaria bent 51 proc. gyventojų!
      Tikrai – nepritaria!

  • Siulau nuvaziuoti i Visagina, Nemencine ar i tapati Vilniu ir atsistoti ant backos viesai tai pasakyti, butum sudais uzmetytas ir imestas i kanalizacija, uzdarinetojau!

  • Senai sakiau,kad lanzbrrginius konservus supuvusius reikia naikinti,o ne švietimą!

  • Dundukai visai pašelo,gal jau laikas paskui celofaną i kaliuze??

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video