Užmojai naikinti sąvartynus gyventojams gali brangiai kainuoti

Lina Putrimaitė

Į sąvartynus dar gabenama nemažai neišrūšiuotų atliekų, todėl Vyriausybės užmojai penkis kartus kilstelėti sąvartyno mokestį gyventojams gali būti finansiškai skaudūs. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis sako, kad tai turės įtakos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio augimui.

Vysimės Europos Sąjungą

Aplinkos ministerijos siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos leistų mažinti aplinkos taršą ir skatintų pereiti prie žiedinės ekonomikos.

Įgyvendinus numatytas priemones, mūsų šalyje nuo 2030 metų atliekos iš viso nebūtų šalinamos sąvartynuose, išskyrus tas, kurių negalima kitaip panaudoti.

„Lietuva 3 kartus atsilieka nuo ES atliekų perdirbimo intensyvumo.

Mes vis dar gyvename linijinėje ekonomikoje. Iškasame žaliavas, pagaminame produktus ir juos išmetame, užuot žaliavas sugrąžinę į pramonę ir gamybą.

Dabar žengiame tvirtus žingsnius žiedinės ekonomikos ir sveikatai saugios aplinkos link. Didesnis sąvartyno mokestis ir platesnis apmokestinamų teršalų mokėtojų sąrašas – tai veiksmai, kuriuos turėjome padaryti seniai.

Atliekų perdirbimas ir mažiau aplinkai žalingų junginių paieškos turi tapti kiekvieno gyventojo ir įmonės prioritetu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Įstatymo pakeitimai padėtų įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ir Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas Lietuvai laipsniškai didinti ekonomikos augimo nestabdančius aplinkosauginius mokesčius, tarp jų – ir mokestį už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose.

Penkis kartus didesnis tarifas

Pataisomis numatoma nuo 2023 metų didinti mokestį už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne. Tokiu atveju šis atliekų tvarkymo būdas taptų brangiausiu.

Dabar sąvartyne šalinamos nepavojingos atliekos apmokestinamos vienu mažiausių Europoje tarifų – 10 eurų už toną. Todėl šalinimas sąvartyne išlieka patraukliu atliekų tvarkymo pasirinkimu.

Pavyzdžiui, aplinkos ministro teigimu, Klaipėdos regione toks mokesčio tarifas būtų taikomas tik 3,4 proc. visų komunalinių atliekų, kadangi gyventojai gerai rūšiuoja atliekas, sėkmingai veikia automatinė rūšiavimo sistema ir deginimo jėgainės, todėl sąvartynuose lieka vos keli procentai atliekų.

Tačiau ne visose savivaldybėse situacija tokia gera. Yra vietų, kuriose atliekų rūšiavimo sistema taip gerai neveikia, todėl į sąvartynus atvežama nemažai neišrūšiuotų atliekų.

Siekiant mažinti atliekų šalinimo kaip pigesnės atliekų tvarkymo alternatyvos patrauklumą, siūloma nuo 2023 metų mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifo dydį didinti iki 50 eurų už toną, kad šis tvarkymo būdas būtų brangesnis už kitus aukštesnį prioritetą turinčius atliekų tvarkymo būdus (įskaitant atliekų naudojimą energijai gauti).

Dar 2018 metais Regioninių atliekų sąvartynų asociacija raštu išreiškė sutikimą ir paramą tokiam padidinimui, kai veiklą pradės visos atliekų deginimo jėgainės. Be to, nebelaidojant atliekų sąvartynuose, nebebus užimamos tinkamos ir reikalingos kitoms veikloms vykdyti teritorijos.

Kiek gyventojams didėtų mokesčiai, dabar sunku spėlioti

E. Grigaitis sako, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracija pritaria Aplinkos ministerijai, jog reikia skatinti gyventojus pereiti prie žiedinės ekonomikos: išvengti komunalinių atliekų patekimo į sąvartyną, skatinti antrinį panaudojimą ir perdirbimą, tačiau tarifo dydžio kėlimas darys įtaką fizinių ir juridinių asmenų mokamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio augimui.

„Tarifo dydis turėtų būti keliamas palaipsniui siekiant išvengti didelio kainos augimo“, – sako E. Grigaitis.

Kiek galėtų brangti mokestis už komunalines atliekas, šiuo metu sunku pasakyti.

„Už sąvartyno mokesčio kainos perskaičiavimą atsakingas Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kainos kol kas negalime pasakyti, kadangi KRAC nepateikė skaičiavimų“, – situaciją aiškina Kėdainių rajono savivaldybės atstovas.

Išrūšiuoja daugiau, bet netvarkingai

Palyginus 2020 metų ir 2021 metų sausio–rugpjūčio mėn. Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai išrūšiavo 57,87 proc. daugiau pakuočių atliekų.

„Išrūšiuotų atliekų kiekiai auga, tačiau nedžiugina į pakuočių atliekų konteinerius patenkančių jiems neskirtų atliekų kiekiai. Šiandien gyventojai aprūpinti rūšiavimo priemonėmis, dabar tik trūksta įgūdžių jais tinkamai naudotis“, – sako E. Grigaitis.

Anot jo, pirmas žingsnis turėtų būti, kad gyventojai, kurie gavo individualius rūšiavimo konteinerius (stiklo pakuočių ir kitų pakuočių) turi įdėmiai perskaityti informacinius lipdukus, užklijuotus ant jų, ir į minėtus konteinerius mesti tik tam skirtas atliekas.

Šiuo metu išrūšiuotų atliekų užterštumas siekia net 30 proc.

Taip pat, anot E. Grigaičio, labai svarbu, kad specifines atliekas gyventojai išneštų pagal grafiką (grafikai skelbiami www.kedainiai.lt – gyventojui – atliekų tvarkymas).

„O jeigu minėtomis atliekomis nori atsikratyti greičiau – vežtų jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę“, – sako savivaldybės atstovas.

Palyginus tekstilės atliekų išrūšiavimą šiais metais su 2020-aisiais, tai net 89 proc. surinkta daugiau.

„Džiugina išrūšiuotų atliekų kiekiai ir tikimės mažėjančių komunalinių atliekų srauto. Gyventojai sąmoningai rūšiuoja, dabar belieka tik siekti mažesnio vartotojiškumo, iš kur ir gimsta visų rūšių atliekos“, – kaip sekasi rajono gyventojams rūšiuoti atliekas pasakoja E. Grigaitis.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija vykdė savivaldybių apklausą (duomenys perduoti Aplinkos ministerijai), kurioje reikėjo nurodyti maisto atliekų konteinerių poreikį. Kėdainių rajono savivaldybėje maisto atliekų bendro naudojimo konteinerių poreikis 151 vnt. kolektyvinių konteinerių ir 8 179 individualūs maisto atliekų konteineriai.

Maisto atliekų surinkimą įdiegti planuojama iki 2023 metų.

Atsirastų daugiau mokančių ir už aplinkos teršimą

Aplinkos ministerijos pateiktame siūlyme apmokestinamųjų teršalų tarifai nebus keičiami, siūloma tik išplėsti mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojų sąrašą – į jį įtraukti ir tuos, kurie eksploatuoja organinius tirpiklius naudojančius įrenginius (OTNĮ).

Dabar naudojant šiuos įrenginius veiklai juos reikia tik įregistruoti, bet nėra prievolės gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir mokėti mokestį už išmetamus teršalus.

Veiklos vykdytojus, eksploatuojančius OTNĮ, įtraukus į privalančiųjų mokėti mokestį už aplinkos teršimą sąrašą, jie būtų skatinami investuoti į taršą mažinančias technologijas, ieškoti aplinkai ir žmonių sveikatai mažiau kenksmingų medžiagų ir būdų, pavyzdžiui, naudoti mažiau nemetaninius lakiuosius organinius junginius (NMLOJ) išskiriančių žaliavų, jas tinkamai laikyti ir tvarkyti, taikyti kitus taršos mažinimo būdus.

Siūlomos pataisos padėtų įgyvendinti ir tarptautinius įsipareigojimus mažinti tam tikrų teršalų, išmetamų į aplinkos orą, kiekį 2020–2029 m. ir nuo 2030 m.

Rengiant įstatymo pakeitimus atsižvelgta ir į visuomenės nuomonę. Gyventojai aktyviai ją reiškia ir reikalauja imtis papildomų priemonių oro taršai mažinti, ypač miestuose ir ypač nemalonius kvapus skleidžiančiais teršalais, o tokie dažniausiai yra NMLOJ.

Laikantis nuoseklios mokestinės politikos ir suteikiant galimybę eksploatuojantiems OTNĮ ūkio subjektams planuoti veiklos pakeitimus ir diegti taršą mažinančias priemones, siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.