Unikalią meno parodą įgarsins amerikiečio muzika
Parodos atmosferą papildys unikalus muzikinis takelis, kurį skyrė tarpdisciplininis menininkas iš JAV, Portlando miesto – Michaelas Toddas Horne’as, geriausiai žinomas kūrybiniu slapyvardžiu BIJIJOO./Parodos organizatorių ir kūrinių autorių asmeninio archyvo nuotr.
Aurika Merkienė
Paskutinę sausio dieną meno gerbėjai kviečiami į Kėdainius – Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje atidaroma unikali paroda „Fantastinė planeta“, kurioje dalyvauja skirtingų sričių menininkai iš Lietuvos ir užsienio.
Vienoje parodoje susitinka skirtingų sričių autoriai
„Fantastinė planeta“ – menininkės ir parodos kuratorės Jurgitos Rancevienės projektas, nagrinėjantis kūrybinių pasaulių įvairovę ir jų tarpusavio ryšius. Šioje parodoje susitinka skirtingų sričių autoriai – tapybos, skulptūros, keramikos, tarpdisciplininių projektų ir juvelyrikos atstovai.
Parodos svečiai turės išskirtinę galimybę ekspozicijoje pamatyti toli nuo tėvynės gyvenusio ir kūrusio dailininko Kazimiero Leonardo Žoromskio (1913–2004), taip pat menininkų Tado Gutausko, Vidmanto Jusionio, Andriaus Makarevičiaus, Audronės Petrašiūnaitės, Raimondo Gailiūno, Eglės Colucci, Lauros Marijos Šalkauskienės, Egidijaus Darulio, Danieliaus Rusio, Emilijos Balas, Martyno Aužbikavičiaus, Vaido Žvirblio, juvelyro Arvydo Rancevo, Andriaus Janulio, Konstancijos Dzimidavičienės, Severijos Bružaitės bei parodos kuratorės Jurgitos Rancevienės kūrinius.
Unikalus muzikinis takelis
Parodos atmosferą papildys unikalus muzikinis takelis, kurį skyrė tarpdisciplininis menininkas iš JAV, Portlando miesto – Michaelas Toddas Horne’as, geriausiai žinomas kūrybiniu slapyvardžiu BIJIJOO.
„Fantastinės planetos“ idėją įkvėpė J. Monkutės-Marks kūryba, kurioje persipina modernizmo tradicijos, ryški simbolika ir asmeninių patirčių pasakojimai. Anot meno kritiko Igno Kazakevičiaus, J. Monkutės-Marks darbai, tyrinėjantys formos, spalvos ir erdvės sąveikas, perteikia universalias žmogaus patirties temas ir įkūnija ryšį tarp individo ir pasaulio.
„Fantastinės planetos“ idėją įkvėpė J. Monkutės-Marks kūryba, kurioje persipina modernizmo tradicijos, ryški simbolika ir asmeninių patirčių pasakojimai.
Aut. past.
Kiekvienas kūrinys – tai savotiška maža visata
Kuratorė J. Rancevienė parodą regi kaip meninę kūrybinių vizijų interpretaciją. Tai vizualinė kelionė po utopinę meninės įvairovės visatą, kurioje susitinka vaizduotė, kultūra ir gaivališka žmogaus prigimtis. Paroda tampa J. Monkutės-Marks kūrybos filosofijos tąsa, kviečiančia lankytojus tyrinėti meno ir savęs pažinimo galimybes.
Kiekvienas kūrinys – tai savotiška maža visata, kurioje atsispindi menininko asmenybė, jo santykis su aplinka ir kultūra. Parodos kolekcija suformuota remiantis estetinės įvairovės ir kūrybinio autentiškumo principais. Kviestinių dailininkų ratas jungia tradiciją ir eksperimentą, introspekciją ir socialines temas. Atrinkti darbai pasižymi skirtingomis formomis, medžiagomis ir temomis, tačiau visi drauge formuoja vientisą naratyvą, kuris atskleidžia daugiasluoksnį žmogaus ir realybės santykį.
Menininko intencija, estetinė kūrinio vertė ir žiūrovo interpretacija
„Parodos pavadinimas simbolizuoja utopinį meninės įvairovės pasaulį, kuriame dera estetika, ironija, gili refleksija ir intelektuali provokacija. Pirmiausia, tai menininko kuriamo kūrinio prasmė – idėjos, emocijos ir naratyvai, kuriuos menininkas siekia perteikti per savo kūrybą. Antra, kūriniu perpasakojama autoriaus idėja per formas, spalvas, kompoziciją, simboliką, kurios rezonuoja su žiūrovu.
Galiausiai, tai ir subjektyvi žiūrovo nuomonė – kiekvieno individo interpretacija ir asmeninis santykis su kūriniu, kuris priklauso nuo jo patirties, jausmų ir suvokimo. Šie trys lygmenys – menininko intencija, estetinė kūrinio vertė ir žiūrovo interpretacija – susijungia į vieningą visumą, suteikiančią kultūros utopijai gyvybę ir universalumą,“ – samprotauja meno kritikas I. Kazakevičius.
„Noriu, kad „Fantastinė planeta“ paliktų įspūdį kaip kelionė, iš kurios neišeiname tokie patys – praturtėję ne tik estetiškai, bet ir emociškai. Tai kvietimas kiekvienam atrasti sau artimą meną“, – teigia kuratorė ir džiaugiasi, kad Kėdainių krašto muziejus-galerija didžiuosis ne tik garsių Lietuvos, bet ir užsienio menininkų kūriniais. J. Rancevienei į „Fantastinę planetą“ pavyko atskraidinti ir vieno garsiausių išeivijos menininkų Kazimiero Leonardo Žoromskio kūrinių.
Neprarado emocinio ryšio su Lietuva
Daugelį metų gyvendamas ir kurdamas priverstinėje tremtyje, toli nuo Tėvynės – Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kolumbijoje ir JAV, dailininkas K. L. Žoromskis niekuomet neprarado emocinio ryšio su Lietuva. Pažinęs Europos muziejų šedevrus, vėliau – moderniojo meno paskatintas naujiems ieškojimams ir atradimams, savo kūryboje išsaugojo lietuvių puoselėjamas dvasines vertybes.
Sujungęs geriausias europietiškos tapybos mokyklos ir savos tautos estetikos tradicijas su Niujorko meno įkvėptomis naujovėmis, dailininkas tyrinėjo optines šviesos sklaidos spalvoje ir erdvėje, sukuriant giluminės perspektyvos iliuziją. Jis išplėtė op arto koncepciją, sukūręs originalią op arto meno atšaką – unikalų optinio impresionizmo stilių.
Šviesos žaismas spalvoje paveikslo plokštumoje įgijo trečią dimensiją, kurią dailininkas sutrumpintai pavadino TDS. K. L. Žoromskio unikalūs optinio impresionizmo stiliaus paveikslai pelnė tarptautinį pripažinimą prestižinių muziejų ir galerijų parodose Europoje, JAV ir pasaulyje. Lietuvių dailininko tapyba buvo eksponuojama greta Marco Shagalo, Karelo Appelio, Salvadoro Dali, Maxo Ernsto ir kitų žymių XX a. menininkų kūrinių.
Parodos „Fantastinė paroda“ atidarymas – 2025 m. sausio 31 d. 17 val. Paroda Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje Kėdainiuose veiks iki kovo 15 d.
