Ukrainietis karo sanitaras į frontą vyksta su Lietuvos vėliava
Dima su bičiuliais sanitarais.
Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Ukrainos
„Po fronto sužeidimų 2016 metais nuskraidintas reabilituotis į Lietuvą supratau, kodėl jūs labiausiai iš visų mus remiate, nes patyrėte Rusijos agresiją 1991 metais gindami televizijos bokštą ir įsisąmoninote, jog Maskva yra bendras mūsų priešas“, – sako 31 metų karo sanitaras Dima Sobota.
Žodis „sobota“ tiek ukrainietiškai, tiek rusiškai reiškia „šeštadienį“, tad dauguma Dimos fronto bičiulių mano, kad tai jo slapyvardis, o ne pavardė, mat fronte kovotojai prisistato slapyvardžiu.
„Man pasisekė, nes pasakius pavardę dar prieš karą stadione visi manė, kad prisistatau slapyvardžiu“, – prisiminė Dima.
Apie stadioną Dimą užsiminė ne atsitiktinai, nes nuo paauglystės buvo aistringas Charkovo „Metalisto“ futbolo klubo fanas ir net dalyvaudavo muštynėse su kitų komandų sirgaliais.
„Dalis visuomenės dėl tų muštynių į mus žiūrėjo kreivai, bet požiūris pasikeitė 2014 metais, kai Rytų Ukrainos miestuose kilo Rusijos KGB išprovokuoti Maskvos ir Kijevo šalininkų susirėmimai, o fanai tapo Ukrainos gynėjais“, – prisiminė vaikinas.
Jis neslepia, kad ilgiausias jaunystės laikmetis, pastarieji devyneri metai yra susiję su karu. Jaunuoliui buvo 22 metai, kai per žiemos sesijos egzaminus universitete 2014 metais išgirdo, jog sostinėje kyla „euromaidano“ barikados, ir jis viską metęs išvyko padėti opozicijai.
Tuometiniam šalies prezidentui Viktorui Janukovyčiui nusprendus nutraukti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES bei labiau suartėti su Rusija, į gatves protestuoti išėjo masės žmonių, o jaunuoliai ėmė statyti barikadas.
„Policija nepraleido į Kijevą organizuotai autobusais vykstančių opozicijos šalininkų, bet mes, futbolo fanai, prasiveržėme po kelis autostopu, padėjome sostinėje statyti barikadas, kovojome ir nugalėjome“, – džiugiai pasakojo vaikinas.
Tačiau džiaugsmas buvo trumpas, nes Maskvos remiami V. Janukovyčiaus šalininkai užgrobė Krymą ir panoro prijungti kitus Rytų Ukrainos regionus prie Rusijos.
Kijeve Dima įstojo į „Dešinio sektoriaus“ partijos gretas, o grįžęs į Charkovą kelis mėnesius dalyvavo kruvinose grumtynėse su Maskvos šalininkais, ši kova baigėsi opozicijos pergale. Tačiau Donecko bei Luhansko regionuose įsitvirtino Kremliaus pasiuntiniai, į kovą su kuriais Kijevas ėmė ne tik siųsti karius, bet ir pradėjo telkti savanorių būrius.
„Aš su draugais veržiausi į frontą, norėjome ginklu kovoti su priešu, tačiau mūsų, netarnavusių armijoje, ten nesiuntė, o ragino vykti į karinio parengimo stovyklas“, – prisiminė Dima.
Vaikinas manė, kad sanitarų darbą gerbia abi kariaujančios pusės, tačiau buvo šokiruotas supratęs, kad priešas ne tik šaudo į juos, bet ir rengia pasalas, taiko į mašinas su nupieštu raudonu kryžiumi.
Aut. past.
Būdamas „Karinio rytų korpuso“ apmokymų stovykloje iš bičiulio išgirdo, jog į frontą lengviau galima patekti tapus „gospitalieriais“ vadinamais karo sanitarais.
Nes Donecke ir Luhanske konfliktui peraugus į atvirą karą paaiškėjo, kad trūksta sanitarų, kurie iš kovos lauko išneštų sužeistus kovotojus ir nugabentų šiuos į ligonines. Dima įstojo į „Dešinio sektoriaus“ suformuoto Penkto karo bataliono sanitarų būrį ir jam, turinčiam vairuotojo teises, buvo patikėta vairuoti mašiną.
„Tada jokių rimtų apmokymų nebuvo, teko vietoje mokytis iš kitų savanorių ir klausytis medikų patarimų. Mūsų uždavinys buvo surasti sužeistus karius, sustabdyti kraujavimą iš žaizdų ir gyvus nuvežti iki už kelių ar keliolikos kilometrų esančios lauko ligoninės, kur medikai ir nusprendžia, ar operuos ir gydys vietoje, ar siųs į tolimesnę stacionarią ligoninę“, – pasakojo sanitaras.
Vairuoti teko ne specialiai pritaikytą mašiną, bet paprastą pikapą, tad sužeistus karius kartais tekdavo guldyti vienus ant kitų.
„Per kai kuriuos mūšius sužeistųjų būna tiek daug, jog į mašiną sutelpa septyni. Teoriškai turime gabenti tuos, kurie išgyvens, bet dažnai į mašiną keliame ir akivaizdžiai mirtinai sužeistus ir net žuvusius, nes širdis neleidžia palikti jų mūšio lauke“, – pasakojo Dima.
Dirbti tenka lekiant kulkoms ir šalia sprogstant bomboms, nes laukiant, kol viskas nurims sužeistieji nukraujuotų. Liūdniausias momentas tokiame darbe esą yra tas, kai praneša, jog keli iš atvežtųjų neišgyveno – mirė po dienos ar savaitės.
„Mūsų darbas svarbus, tačiau nėra romantiškas – ne visi savanoriai atlaiko sužalotų kūnų vaizdus ir apšaudymų įtampą. Pamenu, darbo pradžioje aš irgi patyriau savotišką šoką, kai vežant sužeistą karį teko iš skeveldros prakirsto pilvo krentančias žarnas sudėti į kario šalmą, kad nesimėtytų ant mašinos grindų“, – kalbėjo Dima.
Vaikinui kartą nutiko ir džiugus momentas, kai vežant į frontą maisto krovinį patikrinimo poste buvo paprašytas pavėžėti vieną karį. Jis atpažino, kad tai jo iš mūšio lauko išneštas asmuo, o šis jį apkabinęs ilgai dėkojo už išgelbėtą gyvybę.
„Kelio meniską susiknežinau pats, kai netoli sprogus bombai skubiai kritau ant žemės ir nepastebėjau akmens. Bombos skeveldra prakirto vien blauzdą, tačiau kelis nuėjo velniop. Šiaip mane kol kas lydi sėkmė, nes keliolika kolegų jau teko palaidoti“, – teigė Dima.
Mūšiuose žuvo ir daugybė futbolo fanų, jaunų vaikinų iš įvairių Ukrainos miestų, kurie kilus karui nustojo peštis vieni su kitais, bet sutarė eiti ginti tėvynės.
„Nepatikėsite, bet kai 2014 metais nuvykau į paruošiamąją „Karinio rytų korpuso“ stovyklą, tai joje pamačiau ne tik aštuoniasdešimtmečius senolius, bet ir dvylikamečius paauglius, atvykusius kartu su tėvu ar broliu ir norėjusius vykti į frontą, ir dauguma jų buvo futbolo gerbėjai“, – pasakojo Dima.
Vaikinas manė, kad sanitarų darbą gerbia abi kariaujančios pusės, tačiau buvo šokiruotas supratęs, kad priešas ne tik šaudo į juos, bet ir rengia pasalas, taiko į mašinas su nupieštu raudonu kryžiumi.
„Okupantai nesilaiko jokių taisyklių, siekdami palaužti ukrainiečių valią žudo net civilius, o fronte pribaigia sužeistus ir šaudo į mus, tad sanitarai neretai yra priversti į darbą vykti su automatais, nors pagal tarptautinę konvenciją turime būti be ginklų“, – apgailestavo Dima.
Dirbti tenka lekiant kulkoms ir šalia sprogstant bomboms, nes laukiant, kol viskas nurims sužeistieji nukraujuotų. Liūdniausias momentas tokiame darbe esą yra tas, kai praneša, jog keli iš atvežtųjų neišgyveno – mirė po dienos ar savaitės.
D. Sobota
Po operacijos gulint karinėje Mečnikovo ligoninėje Dniepre joje apsilankė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pažadėjo sužeistiesiems, kad suorganizuos reabilitaciją Lietuvoje. Prezidentė savo žodį tesėjo ir į Druskininkus imta trims savaitėms gabenti po šešis sužeistus karius.
„Ten priežiūra buvo aukšto lygio, procedūros nuo ryto iki vakaro, baseinas, psichologas, ekskursijos, geras maistas, apsilankėme Seime, Gynybos ministerijoje, o per susitikimą su studentais kadetais gavau pasakoti apie veiklą fronte ir karo realijas“, – pasakojo sanitaras.
Dima iš Lietuvos parsivežė padovanotą raudoną vėliavą su Vyčiu ir nuo to laiko su ja vyksta į frontą. Tiesa, po sužeidimo vaikinas į misijas vyksta rečiau, bet fronte lankosi kas savaitę, nes kariams veža maistą, techniką, įrangą. Kitomis dienomis pina armijai maskuojantį tinklą, talkina savanoriškai organizacijai „Save the People“.
Žmonai Karinai pažadėjo, kad po karo visų pirma nusiveš ją ir dvejų metų sūnelį Jaroslavą į Lietuvą, į kraštą, kuris padėjo jam pasveikti po sužeidimo ir kuris esą geriausiai supranta Ukrainos kovą bei ištikimai ją remia.
„Karina labai pergyvena, kai išvykstu į frontą, tačiau kitaip neišeina, mūsų kova dar nesibaigė, turime užbaigti tai, ką pradėjome „euromaidano“ barikadose – galutinai atsikratyti Maskvos jungo“, – taip pašnekesį užbaigė savanoris.
13 Komentarai
Tikrai realistiškas ir jautrus straipsnis.Ypač graudina žodžiai apie sužeistųjų gelbėjimo teoriją ir širdies skausmą mūšio vietoje nepaliekant ir žuvusiųjų.Amžina šlovė šalies gynėjams,amžina atmintis žuvusiems už jos laisvę!
Atsirado vienas, kuris be galo susigraudino, kaip ukronaciai ir banderininkai jau 2014 m. žudydami savo kitaminčius gyventojus gavo atkirtį nuo savų, o pas mus jau nuo 2014 m. veltui vartaliojosi sanatorijose ir ėdė mūsų duoną bei valkiojosi tatuiruoti fašistų svastikomis ir ožiais!
Apie kokį frontą 2014 m. tu čia paistai, sumautas ukronacių garbintojau?
„Nepatikėsite, bet kai 2014 metais nuvykau į paruošiamąją „Karinio rytų korpuso“ stovyklą, tai joje pamačiau ne tik aštuoniasdešimtmečius senolius, bet ir dvylikamečius paauglius, atvykusius kartu su tėvu ar broliu ir norėjusius vykti į frontą, ir dauguma jų buvo futbolo gerbėjai“
Garbindamas ukronacius ir banderininkus, visgi tuo pripažįsti galų gale, kad nuo 2014 m. buvo bombarduojamas Donbasas, kankinami ir žudomi ten gyvenantys savi žmonės, suaugę ir jų vaikai.
Vieno neparašei – kokie instruktoriai ten mokino ukronacius ir banderininkus žudyti savus žmones!
Na ir kokį čia kotletą iškepei faršą su musėmis sumaišęs?Neduok Dieve,atėjus bėdai į Lietuvą,ar taip pat pavarysi ant tų,kurie ją nepailsdami vis šaukiasi?
Tu, putlerjugende, negali nurimti? Pateisini rusofašistų- rusonacių sukeltą karą, sugriautus miestus ir kaimus, nužudytus žmones, vaikus…Prakeikti kacapai užpuolė suverenią šalį, išprotėjęs putleris nužudė daugybę žmonių, o tu vis kaltini ir įžeidinėji savo šalį ginančius ukrainiečius. Esi stribo palikuonis, kacapyno liubitelis/ė, kremlinis botas , neišmėžtas iš Lietuvos kacapiško šūdo gabalas…
Tas pastoviai rašantis rinkoje komentarus kacapas tik ir laukia savų, kad jo ateitų čia išvaduoti, jis tikisi prisipėšti iš kaimynų butų visokio palikto gėrio. Už pinigus jis kacapams siųs Lietuvos kariuomenės buvimo koordinates. Tokius kaip jis būtina greitai įdentifikuoti ir utilizuoti.
O iš tikrųjų tai tavęs jau seniai utilizacija laukia!
kad yra didelė dalis adekvačiai mąstančių pačių ukrainiečių, kurie priešinasi ir kovoja, kad jų šalis iš tikrųjų būtų laisva nuo fašizmo, nacizmo, amerikonų ir Nato diktato?
Mums visą laiką dar ir į rajoninį laikraštį kišami rusofobiški, kurstantys neapykantą tarp žmonių šito atseit ukrainos žinovo š…ni šedevrai!
Mums ką, savų problemų neužtenka?
Ukraina – ne pasaulio bamba, kad apie ją visa Lietuva suktusi, kaip pametusi savo galvą, ir neatsiklausus būtų taškomi mūsų prakaitu uždirbti pinigai karo ir jų korupcijos reikmėms!
Galų gale jau įgriso ilgalaikis per prievartą visuose kampuose kišamas ukrainietiškas negatyvas, vienpusė iškraipyta ir melaginga propaganda!
Gal nereikia laikyti mus debilais ir su tokiais straipsniais bandyti mums įteigti, kokie angelai ten kovoja ir už ką kovoja kartu su angliškais, prancūziškais, lenkiškais ir kitais visokio plauko samdiniais, kuriems taip pat ukrainiečių tik kitaip mąstančių žudymą mokami ir mūsų jiems padovanoti milijonai.
Norėčiau lyg ir palaikyt tas mintis,bet bijauAdolfo.
Ukrainoje kaip ir Lietuvoje yra 5-ji kolona. Yra išdavikų ir koloborantų, jų yra visur, net Ra komentaruose. Ra kacapyno propaganda liejasi laisvai. Kažkodėl patys ivanai iš savo kacapyno bėga į JAV ir ES, o ir iš Lietuvos niekas nesiveržia į ruskyną. Ruskiai negali be karo, grobimų ir žudymų. Karas jiems yra šventė, tai yra jų laukiniuose mongolų genuose. Orkostanas yra teroristinė, fašistinė ir nacistinė šalis.
O save prie kokių priskyri – debylu ar subingalviu?
O čia prancūzų 5-ji kolona:
Albert Aymeric, gimimo data – 1999-12-22;
Alexis Drion (Alexis Drion, 1986-06-13);
Berengeris Guillaume’as Alainas Minnaudas, 1978-12-30;
Charlesas Bertinas Rousselis (1996-09-01);
Emmanuelis Tanguy Kennethas Delange’as Grandalas (1998-09-26);
Gilles Bernard Sylvain (1980-10-27);
Jacques-Pierre’as Gabrielis Evrardas Philippe’as (1987-09-29);
Jean-Pierre Bonnot Chrisas Heraidas, 1999-07-17;
Marcelin Demon (2002-05-23);
Maris Andre Dubois Clement (1995-09-28);
Sabastienne’as Claude’as Remy Benardas (1974-04-04);
Thomas Jeremy Nathan Gourier, 1996-02-24; Valentin Dupoy Mel (1994-02-01).
Paklaukit makrono, ką jie veikė pas ukrus ir kur jie dabar.
Ir aš prisidedu prie to ,,rašytojo“,kuris kažkada buvo siūlęs,,utelizuot“ tuos kenkėjus.Adolfas komentaruose ugdo savo literatūrinius sugebėjimus ir, ko gero , tekste atmetus keiksmažodžius ,tiks Mugės sienlaikraščiui korespondentu.
Ukrainoje jis jau,,gelbėja“ ten gyvenančius rusakalbius ir kalba apie Pabaltyjyje ,,skriaudžiamus“ten gyvenančius ir tų tautų kalbos taip ir neišmokusius tautų draugystės propagandininkus.Kur pirštu žemėlapin bedurtum,ten kaip žvirblių rasi rusų.Tai Putinas ir juos ims vaduoti negavęs laiku per letenas?O kad rusai šovinistai,tai ir pats jų Leninas savo raštuose yra pasakęs.