Ūkininkų pergalė buvo tik laikina – turės atkurti pievas
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų akcizą iki 41 euro už toną. Šiam sprendimui dar turi pritarti Seimas, tikėtina, kad jau kitą savaitę, mat projektas teikiamas svarstymui skubos tvarka./BNS Valdo Kopūsto nuotr.
Po ūkininkų protesto atrodė, kad pagaliau pasiekta pirmoji pergalė – valdžia atsitraukė ir sustabdė reikalavimą atkurti daugiametes pievas, kol bus sulaukta Europos Komisijos (EK) išaiškinimo. Tačiau viltis, kad pievų atkurti nereikės, ruseno neilgai. Penktadienį Žemės ūkio ministerija paskelbė jau gavusi atsakymą iš EK. Jame nurodoma, jog žolinė danga, kuri penkerius metus nebuvo nei ariama, nei dirbama ar pakeista kitomis kultūromis, nepriklausomai nuo to, buvo anksčiau sėjomainos dalis ar ne, po 5 metų deklaravimo privalo tapti daugiamete pieva. Vadinasi, protestas nepadėjo – daugiametes pievas ūkininkai privalės atkurti. Gali būti, kad kai kuriems iš jų teks net trauktis iš ūkininkavimo dėl milžiniškų dirbamosios žemės plotų praradimų.
Kaltina ūkių žlugdymu
„Manau, tai daugiau mažiau aktualu dažnam ūkininkui. Šiuo metu renkame tikslesnius duomenis, kam kiek reikės atkurti, bet yra ir tokių ūkininkų, kam reikia atkurti ir 30 ha plotus. Toje žemėje galėtų augti maisto produktai, kadangi tos žemės našumai yra didesni, o dabar sako, kad reikia atkurti daugiametes pievas. Ūkininkams – tai skaudi tema“, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Dainius Sabulis.
Tačiau, jo teigimu, ne tik Kėdainių krašto, bet ir visos šalies ūkininkai žada taip lengvai nepasiduoti ir už savo žemes kovoti.
„Ar tai bus privaloma [visiems atkurti daugiametes pievas], dar matysim. Kol kas daugiau nieko negaliu sakyti, bet kažką bandysim pakeisti. Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio taryba stipriai dirba šiuo klausimu, – sakė ūkininkų atstovas. – Mes, ūkininkai, laiškus jau gavome, kad reikės atsėti pievas, bet iki pavasario dar yra laiko, sėjomainos jau suplanuotos, mums žemės reikia kultūrom auginti, be to, šie metai ūkininkams ir taip buvo sudėtingi, o galiausiai pasako atkurkit pievą, kurios nežinia, kam reikia.
Kėdainiuose yra ūkininkų, kurie pasitraukė iš pienininkystės. Jie ir taip sunkiai gyvena, tai dar ir pievas sugalvojo, kad jiems reikia atkurti! Tai čia išeina ne pievų atkūrimas, o ūkių žlugdymas!“
Bus taikomos sankcijos
Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti daugiametes pievas. Reikalavimas išlaikyti daugiametes pievas nuo 2023 m. tapo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimu. Kitaip tariant, siekiant išlaikyti gamtos ir gyvūnijos įvairovę. Tačiau ūkininkų atstovas nesutinka, kad tai turi būti daroma jų sąskaita, kai yra kitų būdų.
„Buvo galima tuos daugiamečių pievų atkūrimo plotus perkelti į tas vietas, kurios yra iš viso nedeklaruojamos ir kurios tikrai yra daugiametės ir net gyvulių pašarui nenaudojamos. O čia mums skiria prievoles. Tai yra pasikėsinimas į nuosavybę, žemės naudojimo paskirtį, nes ta žemė, kurią ūkininkai dirba, yra žemės ūkio paskirties žemė.
D. Sabulis
„Koks čia gamtos išsaugojimas? Aš suprantu, kai yra Nemuno užliejamos pievos, tai ten tegul jos ir būna. O ką daryti ūkininkui su ta pieva, kuris turėjo kažkiek karvių, bet jų atsisakė? Jis tuos 30 ha pievos suarė, užsiima kita veikla ir jam dabar pasako, kad privaloma atsėti pievą arba mes tau sankcijas uždėsim. Tai sankcijas reikėtų Žemės ūkio ministerijai uždėti už tokius ūkių žlugdymus, – piktinosi D. Sabulis. – Buvo galima tuos daugiamečių pievų atkūrimo plotus perkelti į tas vietas, kurios yra iš viso nedeklaruojamos ir kurios tikrai yra daugiametės ir net gyvulių pašarui nenaudojamos. O čia mums skiria prievoles.
Tai yra pasikėsinimas į nuosavybę, žemės naudojimo paskirtį, nes ta žemė, kurią ūkininkai dirba, yra žemės ūkio paskirties žemė“.
Jei pareiškėjas nevykdo pareigos atkurti suartų daugiamečių pievų ploto, jam taikomos sankcijos už GAAB reikalavimų nesilaikymą, kaip tai numatyta Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodikoje. Taigi, pareiškėjui neatkūrus reikalaujamo atkurti daugiamečių pievų ploto, 2024 m. bus sumažintos visos išmokos (tiesioginės išmokos bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kaimo plėtros intervencinių priemonių kompensacinės išmokos), kurioms taikomi GAAB reikalavimai.
Ne tik Kėdainių krašto, bet ir visos šalies ūkininkai žada taip lengvai nepasiduoti ir už savo žemes kovoti.
Aut. past.
Ministras pažadėjo, kad problema bus išspręsta
Savo ruožtu ilgą laiką ūkininkų kantrybę bandęs ir problemas glaistęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tik prispaustas prie sienos susitiko su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Janusz Wojciechowski. Kaip skelbiama, ministras paprašė komisaro skubos tvarka peržiūrėti deleguotąjį reglamentą dėl GAAB1 (daugiamečių pievų), taip būtų siekiama rasti techninius sprendimus, kurie palengvintų reikalavimą Lietuvai išlaikyti daugiametes pievas.
Komisaras pažadėjo išsamiai išnagrinėti galimybes ir imtis veiksmų dėl deleguotojo reglamento pakeitimo, kad Lietuvos keliami klausimai dėl daugiamečių pievų būtų kuo geriau atliepti.
O kol kas ūkininkams belieka laukti stebuklo ir ruoštis naujiems pavasario darbams.
22 Komentarai
Sunaikinus dalį pieno ūkio ir žemdirbiams užsiėmus grūdinių kultūrų auginimu,iš jauropinių sukčių ateina nurodymas dirbamus plotus verst pievomis.Aha,kurios po pieno ūkių sužlugdymo niekam nereikalingos.Va ir atsirūgs ūkininkams Briukselio diktatas,kuris gal dar žiauresnis nei kukurūzinis maskviškis .Kinijoje kažkas panašaus buvo su lizingu prisipirktomis siuvimo mašinomis,kurias itin mažomis kainomis įvertinę bankai,jas susirinko atgal.O pas mus dar blogiau bus,nes traktoriaus nepalyginsi su siuvamąja…Ir ši technika pigia kaina suplauks tik į labai turtingų vietinių kiemus,o kas ten žino,gal ir į užsienį sugrįš.
Prašom nerašyti nesamonių apie europos sajungos diktata. Prisiminkite kaip po istojimo į europos sajunga pas ūkininkus ant garažu, angarų, daržinių duru netilpdavo lentelės apie gauta parama. Tose lentelėse buvo parašyta kad europos sajunga investuoja į ūkio modernizavima. O dabar atėjo laikas kad suteiktos investicijos neštu pelna. Tad ponai ūkininkai neverkite o eikite ir dirbkite taip kaip liepia ponas kuris davė pinigu. Čia tas pat kaip darbe jai nepatinka darbas ar alga, pasiūloma ieškotis kito darbo.
Sakai kad Jauropa kaip Maskva pačiam nediktuoja,o žemiau jau patari eit ir dirbt kaip ponas nurodė.Atseit ansai davė pinigų,todėl jo ir privalu klausyti…O su žemės ūkio darbais neišeina,kaip patari,daryt- ėmėi ir pametei,nuėjai kitą darbą dirbti.Čia tau,bratka,ne mieščionių mada,kad kur statyboj ar šoferiaut išeitumei.Sukišai banke skolintus pinigus į fermą ar traktorių ir ark ar karves ganyk-didelio pasirinkimo nėra.Ir čia tave užspaudžia direktyvos…Užsieno ūkininkams,žinai juk,buvo didesnės išmokos nei lietuviams,bet to nežiūrint anys štai kokius sabantujus su srutom ir mėšlu prie savų ministerijų antai provija.Nekalbėk taip,neteisink mūsiškius smaugiančių.Bene nuo sofos trynimo tau tokios mintys gimsta?
ir neva išmokų garbinimo stogą,šildymo sistemą su naujos mados pečiumi keičiausi niekur nesikreipdamas .Man gėda būtų buvusi ,kaip rašai,visus matomus plotus nuklijuot lentelėmis,kad ,girdi,štai kokia dosni ta Jauropa – mane aprengė,pagirdė ir pamaitino.Dar nežinai ar vėliau nepaprašys procentukų už tą,,dovaną“…
Matai aš pasiskolinau iš banko pinigus ir sukišau į nama. Namas man nei cento neatneš pajamu ar pelno nei po dešimt, nei po dvidešimt ar trisdšimt metu. Beto dar reikės į ji kišt pinigus kai ateis laikas remontuot. Tad dabar ariu kad bankas į gatve neišmestu. Kai nusiperku kastuva lizingu. Neskalambinu ant visos lietuvos kiek laiko man dabar reikės kast griovi kol kastuvas pradės pelna nešt.
Labai gerai, kad turtuoliams, ypač, valdantiesiems virš 500 ha, nebeleis naikinti pievų. Tegul šienauja pievas ir pagamintus pašarus parduoda gyvulininkystės ūkiams. Arba tegul pievas išnuomoja šiems ūkiams. Dabar karves išparduoda, pievas išdrasko ir sėdi, laukia kuo didesnių išmokų. Grūdų Lietuvai tiek nereikia (lieka mums tik penkta dalis-toliau eksportas) , o pieno trūksta-parsivežam iš kitų valstybių?!?! Valdžia turi nuspręsti ko mums reikia – pieno ar tokio Grūdų kiekio. Tegul valstybei gražina virš 500 ha turimą žemę. Įgyta neteisėtai- grąžinkite…
Norėtųsi, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Taip nebūna. Aš nesu matęs, girdėjęs ar skaitęs patenkinto ūkininko. O ūkininkų, patikėkit, ne tik dingo, bet ir atsirado. Manyčiau, dingo senieji, o atsirado europiniai pašalpiniai. Todėl ir nebus jiems gerai. Pažiūrėkit ir į daugiavaikes pašalpines mamas, kurios būdamos 16 m išskėtė kojas ir taip jų nesuglaudė. Manot, jos eis dirbti? Ne, jos rėks, kad valdžia mažai duoda. Man šiokių tokių panašumų turi.
Tai dabar išmokos apie 200€ uz ha pievos kurios dabar gauna,tai čia yra mazai.. tegu valstybė ar europa,jeigu jai reikia daugiamečių pievų.. uz 1 ha turėtu.moketi 300€, plius 50€ jei tu nupjausi vasaros pabaigoje, kai paukšteliai užauga ir t.t. O dabar valstybė.nori per prievartą laikyti tas pievas daugiametes.. ūkininkui nebelieka pasirinkimo privačioje žemėje.Jei ūkininkas neatnaujino pievos -ganyklos per 5 metus. Ji tampa daugiametė ganykla.. O jei ūkininkui nebeišeina verslauti su galvijais.. tai.ką daryti su su ta daugiamete , pieva ganykla.. duokit daugiau pinigų, pievas atkurs kažkiek ūkininkų savo noru, o ne prievarta kaip dabar.. Ir prioritetas turi būti atkuriamos tos pievos, kur deklaruojant buvo paukšteliai sužymeti., ten dazniausiai krūmai, šlapynės.. o dabar ten auginami javai.
Paukščiams, įvairiems gyvūnams reikalinga žolė, pievos kur gyvent, pasislėpti, Lietuvos rinkai nereikia tiek plotų kad visa Lietuva suart… Dar galėtų būti reikalavimas kad nesienaut, kad nekenktų gyvunams
Valio valio ir dar kartą valio. Užsėkime pievas, jų nedeklaruokime, ieikime iš vieno kito ūkio ir pievų nereikės šienauti. Tegul žiūri valdžia, nesvarbu kuri, ypas Skvernelis kurio vyriausybė šitaip padarė. O šiai srėbti ir su ūkininkais reikia pyktis dabar. Bet ką ateinanti valdžia darys, kai pievų žolė, dangų sieks?
ES komisaras aiškiai davė suprasti kad ES nedomina nedeklaruotų pievų ar durpynų plotai, kalba eina apie tarp suartu ir daugiamečių pievų plotų santykio sumažėjimą.
Gaila kad ŽŪM nerūpėjo ir nerūpi pieno supirkimo įstatymas ir jo nenoras pakeisti, tai gali ir turės įtakos likusiems ( kovojantiems už galimybę išsaugoti – išgyventi) mažiems ir vidutinio dydžio pienininkystės ūkiams, jų bankroto atveju problema tikrai taps dar aštresnė.
Situacija kažkiek pasikeistų jeigu ŽŪM leistų deklaruoti VŽ ir LF esančių žemių plotus, kuriuos dėl biurokratinių kliūčių kartais neįmanoma dokumentų susitvarkyti arba tai labai ilgai trunkantis procesas.
Plius, blogiausiu atveju, galima nevykdyti reikalavimų, pirmaisiais metais tai tik 1% nuo išmokų.
Faktas lieka faktu, mes ūkininkai vykdome ES ŽŪ politika kuri kardinaliai pasikeitė ir nėra palanki Lietuvoje esančių mažų ir vidutinių ūkių atžvilgiu , ES ŽŪ žaliasis kursas realiai tai žlugdimo silpnesnių politika.
Būkime visi kartu, visi už vieną ir vienas už visus.
Keista.Neliko gyvulininkystės ūkio.Neleidžia amžius.Pievos suartos.Žemės nuoma 180 -320 eur. Išmokos už pievas iš NMA 78 eu.Geras biznis.Sakysit atiduokit žemes savininkams.Pažeisim sutartį mokėsim neteisybes.
Pirmiausia naikino mažus pieno ūkius. Turėkit 5, paskui 10, 20, 50 ar šimtą karvių. Ok. Dabar ir tokie pieno ūkiai neišsilaiko. Čia tik verslas. Naikino sofos ūkininkus, kurie nušienaudavo pievas ir gaudavo išmokas. Padidino žemės mokestį 100 proc., sofos ūkininkai išnuomojo žemes augalininkyste besiverčiantiems. O kam tos daugiametės pievos, jei pieno ūkių su žiburiu ieškoti, o po pernykštės sausros iš viso didumą gyvulių teks išpjauti?
Atkurti daugiametės pievas visiems , kurie deklaruoja žemes naudmenas, ne tik tiems , kas suarė prieš 2 metus. Lietuvos mastu būtų visai mažas skaičius na pvz . Deklaruoja 100 ha atkurti 1 ha. Ir tai galėtų būti pvz griovių 3 m juostos. Visi patenkinti būtų ir valdžia ir ūkininkai. Man pačiam atkurti nereikia, tačiau šiemet deklaruosiu apie 4 ha. naujų daugiamečių pievų, kurios niekada nebuvo deklaruotos ir kurios dengtų ištartus plotus. Gal tokiems plotams ministerija galėtų finansavimo mechanizmą sugalvoti? Žodžiu variantų yra ir tikrai nuskriaustųjų nebūtų.
Prie Nevėžio Apytalaukio apylinkėse net buvusius keliukus suarė, tręsia o po to gausiai palijus Nevėžio žuvis herbicidais nuofijamos… Reikia min 10m. nuo upės, kad neartu. Norėtųsi ūkininkų brandos ir kažkiek supratimo, kad turim saugot gamta
Įdomu, kaip seksis tas pievas atkurti, kai pieva neša nuostolį, ypač kai pienininkystė žlugdoma dideliais žingsniais toliau, ūkininkai vėl sulaukė naujų laiškų iš perdirbėjų, kad pieno kaina mažinama ir toliau – iki 15ct už litrą… Klausimas kur dėti nušienautą žolę? Gyvulių mažėja, pievų daugėja, išmoka už ha mažėja, į kur veda situacija?
Kažkas toliau karksi, pasauly populiacija didėja, produktų trūksta, yra badaujančių šalių, o produkcijos auginti neleidžiama… Kažkoks žalias kursas brukamas ūkiams, nors mokslininkai kalba, kad ūkis CO2 sunaudoja daugiau nei išleidžia. „Žaliasis kursas“ – skatinti bearimę žemdirbystę, skatinant didesnėmis išmokomis neariančius, kad būtų išsaugomas dirvožemis, ar jums labai žalia atrodo, žemės dirbimas neariant, o apdirbinėjant žemę su chemija? Stebuklai nevyksta, piktžolės pačios savaime neišnyksta…
Reik pieva atseti y tuos plotus kur augalininkystė yra vykdoma 20 30 metu.
Šitas reikalas turėjo būt užkariautas stambiems zemkrusiams
Nesu ūkininkas,gal todėl sunku suprasti.Kas met,kai klausia ūkininko kokie buvo mętai,tai atsakymas yra ,kad blogi.Reiks kelti vėl kainas,nes buvo perdaug saulės,perdaug vėjo,lietaus ir t.t.ir taip jau 30 m.nesu girdėjęs,kad būtų geri mętai,ir kainų nekeltų.Niekas ūkininkų nesukontroliuos,ir dėl kūro,dėl užauginto kiekio produkcijos,ar vygdomos apskaitos.Manau,kad yra nemažai piktnaudžiaujama tokia padėtim ūkiuose.Aišku,iš dešimties karvių vargu kad praturtėsi,bet kas turi šimtais,gyvulių,tai laikosi neblogai.
Teisingai kazkas komentavo,kodel nereikalaujama atkurti daugiametes buvusias pievas suartas pries 20-30 metu,kurias valdo stambus ukininkai ir metu metais seja grudines chemijos,trasu pagalba
Ūkininkams nerūpi, kad paukšteliai, kita gyvastis suarus visas žemes neturi kur detis. Tik apie savo pelnus galvoja. Nieko neatsitiks, jei tik dalį nedidelę paliks gamtai, o ne pelnui.
Maksimas Gorkis(Peškovas) sako Leninui-O nenueit mums ,Vladimirai Iljičiau, pas bl**s kartais? Į ką revoliucijos vadas entuziastingai sureagavo:Būtent pas jas,o ne pas buhžuazines phostitutes!