Už namų sienų – margas pasaulis
Kalnuotas, akmenuotas ir įvairia augalija apaugęs kraštovaizdis, 365 dienos saulės, vandens sportui palankūs vėjai, įspūdingo grožio laukiniai paplūdimiai, kopos, lagūnos, kanjonai, oazes bei galimybė užsiimti visa galybe vandens sportų. Tai – Fuerteventūra, viena iš Kanarų salų Atlanto vandenyne, iš kurios su pačiais gražiausiais įspūdžiais sugrįžo kraštietė Agnė MICKEVIČIŪTĖ.
Fuerteventūra – nuo naujų patirčių iki vidinės laisvės
„Kadangi Kėdainių profesinio rengimo centre mokiausi kirpėjos specialybės, į Fuerteventūrą išvykau stažuotis, atlikti praktiką vienoje ten esančioje kirpykloje.
Praleidusi ten tris mėnesius namo grįžau su pačiais geriausiais įspūdžiais, pakeitusi mąstymą apie žmones ir gyvenimą – reikia mėgautis šia minute bei gyventi čia ir dabar – visai kaip ispanai, – šypsosi Agnė. – Šios išvykos metu sutikau daug naujų draugų, su kuriais lig šiol palaikome ryšį, taip pat pamačiau įspūdingo grožio laukinius paplūdimius – tuo ši sala taip garsėja. Tiesa, vulkaninės kilmės Fuerteventūrai taip pat būdingi kalnuoti, akmenuoti, augalija apaugę kraštovaizdžiai. Salos pavadinimo reikšmė yra „Strong Winds“ (stiprūs vėjai – aut. past.), nes ši sala yra vėjuočiausia iš visų Kanarų salų. Na, o kone pagrindinis šios salos privalumas – 365 dienos saulės per metus, taip pat šiltas vandenynas, smėlėti paplūdimiai bei galimybė užsiimti galybe vandens sportų.“
Sala – aktyvaus sporto entuziastams
Agnė pasakoja, jog Fuerteventūra ypač garsėja vandens sportu – nuo populiariausių, tokių kaip burlentės, banglentės, nardymas, jėgos aitvarai, vandens slidės iki vietinių, kurie kildinami būtent šios vėjų salos. Na, o vienas tų populiariausių užsiėmimų – surfingas, banglenčių su aitvarais sportas.
„Čia yra įsikūrę visa galybė surfingo mokyklų, stovyklų, nes vietiniai gyventojai yra tiesiog pakvaišę dėl šito sporto. Beje, man taip pat jį teko išbandyti. Turiu pripažinti, jog iš pradžių buvo baisu, didelės bangos, neramus vandenynas, baimė, jog galiu nuskęsti ir panašiai, bet kai tik pavyko atsistoti ant banglentės, nebesinorėjo sustoti, priešingai, norėjosi bandyti dar ir dar. Mane užvaldė nenusakomas laisvės jausmas, kai atsipalaiduoja visas kūnas, viską pamiršti, dingsta visos negatyvios mintys. Tai sunku nupasakoti žodžiais, reikia tai patirti“, – šypsosi Agnė.
[#gallery=1849#]
Gyvenimiškos pamokos
„Svečiuodamasi Fuerteventūroje teko šiek tiek susipažinti ir su tradiciniu maistu: Kanarų salos gyventojai patiekalus mėgsta paskaninti kukurūzais ar bananais, taip pat mėgsta jūros gėrybes, žuvį, batoną bei bulves, virtas labai sūriame vandenyje, kurios vadinamos papas augadas. Taip pat teko paragauti paelijos bei daug įvairios žuvies.
Dar vienas šios salos išskirtinumas – gyventojų pomėgis švęsti, organizuoti karnavalus bei kitus smagius renginius. Čia žmonės gyvena šia diena, džiaugiasi kiekviena akimirka, yra labai draugiški, paslaugūs, laisvi, nevaržantys savęs – mane tai labai sužavėjo. Pagyvenusi čia ir pati tapau laisvesnė, drąsesnė, išmokau visada išsakyti tai, ką galvoju, ir džiaugtis kiekviena diena, akimirka, nebešvaistyti laiko veltui. Taip pat supratau, jog gyventi reikia taip, kad vėliau netektų gailėtis, – pasakoja Agnė, tačiau paklausta, ką mano apie gyvenimą šioje saloje, susimąsto. – Paliekant šią salą, mane aplankė dviprasmiškas jausmas. Nors man čia išties patiko, tačiau viskas pamažu ėmė pabosti, nes, regis, jau viskas buvo aplankyta, išbandyta, pamatyta, tad norėjosi grįžti namo, į civilizaciją, nes čia atrodydavo, kad laikas sustoja, viskas vyksta lėčiau.
Kartą man vadovas pasakė, jog šioje saloje – lyg akmens amžiuje, nes žmonės čia nėra tokie išmanūs, netarnauja daiktams ir nesivaiko madų socialinėse erdvėse. Ar galėčiau joje gyventi? Nemanau. Manau, jog vėliau imčiau ilgėtis didelio miesto gyvenimo, šurmulio, teikiamų galimybių, kurios man patinka ir verčia tobulėti.“
Įsimylėjusi jaukiąją Prancūziją
Fuerteventūra, Egiptas, Austrija, Slovakija, Švedija, Norvegija, Italija, Vokietija, tačiau Agnės širdis ištikima jaukiajai Prancūzijai ir joje esančioms Alpėms, į kurias vykdavo slidinėti.
„Jaukus slidinėjimo kurortas, įsikūręs kalno viršūnėje, apsnigti namai, siauros gatvelės, gardūs blyneliai, kuo prancūzų virtuvė ir garsėja, neapsakomo grožio kalnai – viskas lig šiol įstrigę širdyje ir atmintyje. Tai vieta, kuri man niekada nepabos ir į kurią tikrai visuomet norėsis sugrįžti“, – sako Agnė ir priduria, jog keliauti apskritai neįtikėtinai įdomu ir vertinga. Kodėl?
„Nes kiekvieną kartą sutinki ir susipažįsti su naujais žmonėmis, praplėsti draugų ratą, pamatai kažką naujo ir įdomaus, patobulini užsienio kalbų žinias, įgauni daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi, atrandi save. Na, o man kelionės padeda suprasti, ko aš iš tikrųjų noriu iš gyvenimo, ir motyvuoja eiti pirmyn.“
