Trumpiausia metų naktis ne už kalnų: kur švęsti Jonines?
Šventės laužas yra labai svarbus dalykas. Per visą šventę, nuo vakaro iki ryto, reikia kūrenti ugnelę, neleisti jai užgesti. Laužas skirtas ne tik deivei Gabijai./BNS Pauliaus Peleckio nuotr.
Birželio 24-ąją, pirmadienį, minėsime Jonines. Kaip įprasta, naktį iki vidurvasario lietuvaičiai mėgsta atšvęsti kaip reikiant. Taigi, ką Kėdainiai siūlys savo gyventojams Joninių proga? O gal verta nuvykti ir į Joninių sostinę Jonavą, kuri kasmet šią šventę mini itin skambiai? Galų gale, kaip atšvęsti Jonines tiems, kurie nenori miesto šurmulio, o mieliau laiką leistų šeimos ir draugų būryje?
Koncertas bibliotekos kiemelyje
Birželio 23 dienos vakare, nuo 20 iki 24 val., M. Daukšos viešosios bibliotekos kiemelyje koncertuos Rasa Serra su grupe, taip pat dainuos Kėdainių kultūros centro mėgėjų kolektyvai.
Vyks ir naktišokiai su folklorinių šokių kolektyvu „Gintarai“ bei jaunimui labiau orientuoti šokiai su Jokūbu Jankausku ir grupe.
Saulės palydėtuves muzika palydės Kėdainių kultūros centro folkloro grupės „Jorija“ ir „Radasta“.
Taip pat vyks ir smilkalų kūrybos dirbtuvės.
Joninės Pajieslyje
16 val. Pajieslio Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje vyks atlaidai. 17.30 val. prasidės koncertas – jame gros ir dainuos Akademijos kultūros centro ansamblis „Seklyčia“, grupės „Rokas ir Laurynas“ bei „Nerija“.
Vaikams šventėje bus pastatytas nemokamas batutas, vyks lauko prekyba, taip pat rankų darbo lauko žaidimai.
Minės ir kituose Kėdainių kampeliuose
Užupės kaime ir Surviliškio miestelyje vyks teatralizuota viešnagė Jonų ir Janinų sodybose.
Prie Žalesio upelio užtvankos Vilainių seniūnijoje vyks Rasų šventė „Mėnuo rado, saulė surinko“.
Joninės Jonavoje – visą dieną
Na, o norintieji daugiau veiksmo gali patraukti į Jonavą, kuri ne veltui laikoma Joninių sostine. Visą sekmadienį miestas švęs, vyks mugė, koncertai ir Joninėms skirta programa, o vakarą vainikuos „Žalvarinis“, „The Roop“ ir Justino Jaručio koncertas, fejerverkai, ugnies, šviesų ir pirotechnikos šou.
Joninės, be abejo, yra senoji lietuviška pagoniška šventė, anksčiau vadinta Rasa arba Kupolinėmis. Vieni Jonines švenčia vakarodami prie laužo ir vidurnaktį, jei pajėgia, eina paieškoti paparčio žiedo.
Aut. past.
Kaip kilo Joninės?
Joninės, be abejo, yra senoji lietuviška pagoniška šventė, anksčiau vadinta Rasa arba Kupolinėmis. Vieni Jonines švenčia vakarodami prie laužo ir vidurnaktį, jei pajėgia, eina paieškoti paparčio žiedo.
O tie, kurie nori susikurti sau ypatingą šventę su tikromis tradicijomis – gali pasisemti idėjų iš baltų religinės bendruomenės „Romuvos“ krivės Inijos Trinkūnienės, kuri noriai pasakoja apie šią išties ypatingą šventę.
Kupolinių metu yra dėkojama net trims senosioms lietuvių tikėjimo deivėms – Žemynai, Saulei ir Gabijai.
„Šventės pavadinimas yra kilęs nuo žodžio „kupėti“, reiškiančio skleistis, bujoti. Kupoliavimas yra žolynų rinkimas. Kupolinių šventė yra susijusi su deive Žemyna, su jos kupėjimu, žolynų skleidimusi. Šventės papročiai simbolizuoja mūsų žemės galias, Žemynos gyvybines galias.
Taip pat šventės metu pagerbiamas deivės Saulės ratas, mat per Kupolines Saulė pasiekia savo aukščiausią tašką. Tuomet diena ilgiausia, o naktis trumpiausia. Dalis šventės apeigų yra skirtos Saulei pagerbti.
Dar viena deivė, kurią garbiname šventės metu – deivė Gabija, ugnies dievybė. Ji simbolizuoja ne tik aukuro ugnį, bet ir meilės, šeimos židinį. Dėl to nepaprastai svarbu per visą Kupolinių naktį kūrenti ugnelę, neleisti jai užgesti.
Ankstų Kupolinių rytą žmonės prausdavosi ryto rasa. Jie tikėdavo, kad ta rasa nusiprausę žmonės įgaus jėgos, stiprybės, atnaujins savo gyvybines galias. Tai labai senas paprotys“ , – pasakoja Krivė.
Kupolinių metu yra dėkojama net trims senosioms lietuvių tikėjimo deivėms – Žemynai, Saulei ir Gabijai.
Aut. past.
Reikės aukštų vartų ir didelio laužo
Svarbus šventės akcentas – aukšti vartai, kurie turi būti apkaišyti žolėmis. Į šventės vietą žmonės turi patekti būtent pro tuos vartus. Svečius pasitikti reikia su ąsočiu vandens ir rankšluosčiu – kad Dievų garbinti svečiai ateitų simboliškai nusiprausę ir apsivalę. Šventės vietoje turėtų stovėti kupolė – ar žolynų puokštė, užkelta ant karties, ar kiek apdžiūvęs, kiek apkapotomis šakelėmis medis. Jo reikės apeigoms.
Kupoliauti gali visi norintys. Tiesa, iš surinktos žalumynų puokštės ar nupinto vainiko kažkokios mistiškos naudos turėti galėtų tik jaunos merginos…
Kupoliavimas vyksta paprastai: pasirinkta kryptimi reikia žengti devynis žingsnius, nusiskinti žolyną. Žingsniavimą ir skynimą reikia kartoti devynis kartus, o vėliau puokštelę nunešti gebančiam burti.
Merginos, vaikščiodamos po pievą, renka žolynus ir pina sau vainikus. Vainikas turi būti nupintas iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų.
Vėliau susirenkama aplink ugnį, dainuojamos tradicinės baltų dainos, šokama.
„Šventės laužas yra labai svarbus dalykas. Per visą šventę, nuo vakaro iki ryto, reikia kūrenti ugnelę, neleisti jai užgesti. Laužas skirtas ne tik deivei Gabijai – jis turi ir praktišką funkciją. Sutemus prie ugnies yra šilčiau, šviesiau. Rasos šventės metu yra šokama. Tai nėra kažkokie išskirtiniai šokiai, nors tiesa, būdavo apeiginių šokių.
Vienas iš apeiginių – šokis apie Rasos šventės vartus. Du rateliai – vyrų ir moterų – sukasi apie vartų stulpus ir prasilenkdami sveikinasi vieni su kitais. Dainuojama vartų sutartinė.
Kitas šokis, o kartu ir burtas – jaunos, netekėjusios mergaitės, nusipynusios žolelių vainikus, turi šokti aplink kupolę ir, nusisukusios nuo jos, bandyti užmesti savo vainiką. Iš kelinto karto vainiką pavyksta užmesti – po tiek metų mergina ištekės“, – pasakoja Krivė.
Joninių metu ieškomas paparčio žiedas – taip pat sena tradicija. Tiesa, ji buvo itin išpopuliarinta, tad ir yra geriausiai žinoma iki šių dienų. Švenčiant Rasos šventę taip pat galima eiti ieškoti paparčio žiedo, tačiau tai – asmeniškas, o ne bendruomeniškas paprotys.
Jeigu kartais kiek primiršote – rastas paparčio žiedas suteikia žmogui aiškiaregystės galių…
Joninių burtai ir žaidimai
– Kupolinių vidurnaktį merginos į upę ar ežerą leisdavo po du savo nupintus vainikus. Tikėta, kad jei vainikai išsiskirs – mergina išsiskirs su savo mylimuoju, jei susiglaus – ištekės už jo.
– Buvo leidžiama ir po vieną vainikėlį su žvakute. Manyta, kad jei vainikėlis plaukia, tai mergina ištekės. O jei vainikėlis sustoja, dar šiais metais nesusiras vyro.
– Merginos naktį burdavosi ir iš žolynų. Skaičiuodavo ramunės žiedlapius, žiedus puokštėje ir spėdavo, ar myli jas, ar ne, ar susiras porą, ar ne.
– Per Jonines lietuviai spėdavo orą: jeigu Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos, jeigu Joninių naktis debesuota – Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos, o jeigu lietinga – per Kalėdas galima tikėtis didelių pūgų.
– Teigiama, kad paparčio žiedo galima ieškoti tik po vieną, o einant gilyn į mišką jokiu būdu negrįžčioti atgal. Atėjus į miško gilumą ir suradus papartį po juo reikia patiesti nosinaitę ar skarelę, apsibrėžti aplink papartį šermukšnine lazda, pasidėti indą su vandeniu, užsidegti žvakę ir melstis. Tuomet suspindės švytintis žiedas ir nukris ant patiestos skarelės. Taip žmogus gaus aiškiaregystės dovaną.
– Birželio 24 dienos išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš surinktų žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki.
– Kupolinių ryto rasa prausdavosi ne tik žmonės. Tikėta, kad ji – stebuklinga. Ją surinkus duodavo karvėms, kad būtų pieningos, pabarstydavo daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Net buvo tikima, kad jei ūkininkas naktį nuogas apibėgs savo laukus ir pasivolios rasoje, jo derlius bus ypač geras.
