Tornadams, potvyniams ar viesulams ruoštis dar nereikėtų

 Tornadams, potvyniams ar viesulams ruoštis dar nereikėtų

Asociatyvi BNS/Eriko Ovčarenko nuotr.

Likusi vasara karščiu nebealins

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Likusi vasara karščiu nebealins, o su baime į gamtos stichijų siaubiamas valstybes žvelgiantys lietuviai pernelyg nerimauti neturėtų – čia dar nereikia ruoštis tornadams, viesulams ar potvyniams. Tuo įsitikinęs profesorius, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka, su kuriuo jau tradiciškai apžvelgiame likusios vasaros orų prognozes ir akies krašteliu žvilgtelsime į sparčiai artėjantį rudenį.

Apie kontrastus byloja ir istorinės kronikos

„Turėjome kontrastingą periodą: jeigu gegužė buvo labai drėgna ir šaltesnė negu įprasta, tai kiti mėnesiai – birželis ir liepa – buvo pernelyg karšti. Taigi, kontrastai buvo labai dideli.

Gal tai lėmė ir antropogeninės priežastys“, – apie staigias orų permainas svarsto dr. L. Klimka.

Tačiau, etnologo žiniomis, kontrastingų dalykų praeityje taip pat būdavo.

„Todėl nesakyčiau, jog tai yra kažkas baisaus ir išskirtinio, nors yra visokių nuomonių. Klimatologai vis gąsdina, kad padidėjęs CO2 kiekis atmosferoje labai keičia bendrą žemės klimatą, bet Lietuvoje yra ir anksčiau tokių dalykų buvę“, – kalba profesorius.

Anot jo, Lietuva yra vidutinėje klimato juostoje, tad visi tie pokyčiai, kurie gamtoje vyksta globaliai, mus liečia mažiausiai. O kad klimato svyravimai buvo praeityje, tai nenuostabu.

Dr. L. Klimka spėja, kad likusi vasara turėtų būti lietuviškesnė, įprastesnė – naktys jau yra vėsesnės, o dienos – 25–26 laipsniai. Tad kontrastai nurims ir antroji vasaros pusė bus ramesnė./Šarūno Mažeikos BFL/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Prisiminkime, kad Lietuva kažkada, prieš gerą dešimtį tūkstančių metų, buvo ledo kalnais apsidengusi. Vadinasi, būta labai kardinalių pokyčių, – žiniomis dalijasi dr. L. Klimka. – Istorinėse kronikose taip pat rašoma, kad buvo labai šaltų žiemų, bet buvo ir labai šiltų – jau istoriniais laikais, XIII–XV amžiuje, buvo labai kontrastingų dalykų.

Netgi minimi atvejai, kai užšaldavo Baltijos jūra ir žmonės galėdavo ja nueiti iš Danijos į Švediją, bet būta ir tokių atvejų, kai sausio ar vasario mėnesiais žydėjo gėlės.

Taip, Lietuvoje yra buvę tokių kontrastų ir karštų vasarų, bet gal kituose kraštuose – kaip Belgiją ar Vokietijos pietinę dalį nusiaubė didžiuliai potvyniai – tai yra retesnis dalykas, nors nesu visiškai dėl to tikras.“

„Istorinėse kronikose taip pat rašoma, kad buvo labai šaltų žiemų, bet buvo ir labai šiltų – jau istoriniais laikais, XIII–XV amžiuje, buvo labai kontrastingų dalykų. Netgi minimi atvejai, kai užšaldavo Baltijos jūra ir žmonės galėdavo ja nueiti iš Danijos į Švediją, bet būta ir tokių atvejų, kai sausio ar vasario mėnesiais žydėjo gėlės.  

dr. L. Klimka

Šiltėjančios vasaros – Lietuvai pliusas

Profesoriaus manymu, kol kas ruoštis kataklizmams – tornadams, potvyniams, viesulams ir panašioms gamtos stichijoms – mums nereikėtų. Ir į šiltėjančias vasaras jis žvelgia labiau optimistiškai.

„Kaip tik mes dar turėsime geresnes sąlygas žemdirbystei, jeigu truputį pašiltės mūsų kraštas – vėl galėsime auginti linus. Jau dabar žmonės pradeda vynuoges auginti.

Žemdirbystei mūsų kraštas buvo truputį per šaltas, daug būdavo tiek pavasarinių, tiek rudeninių šalnų. Tai klimato pašiltėjimas mums suteikia naudos“, – šiltėjančio klimato naudą įžvelgia etnologas.

Tiesa, jis sutinka, kad sausros protrūkiai nėra gerai ir kas neturėjo įsirengę laistymo sistemų, tam buvo sunkoka ūkininkauti.

„Nors vietomis kraštą skalavo liūtys, bet jos buvo labai lokalios – kam kliuvo, kam nekliuvo. Pavyzdžiui, aš dabar esu Aukštaitijoje, tai pas mus beveik nebuvo pakankamai lietaus – per pusantro mėnesio gal tik vieną kartą geriau palijo. Toks lietus paviršiuje atgaivino šiek tiek daržus, bet tai truputį per mažai.

Kai kur Žemaitijoje, visai gerai palijo. Aišku, tokie lokaliniai audros debesys, kai užlieja gatves miestuose, pridaro bėdų, bet žemės ūkiui nieko tokio“, – sako dr. L. Klimka.

Šią vasarą besimaudantieji gali džiaugtis ir ypatingai šilta Baltijos jūra bei kitais vandens telkiniais. Tačiau ir čia L. Klimka neįžvelgia nieko blogo, bet perspėja: „Tiek Baltijos jūrą, tiek ežerus ir kitus vandens telkinius reikia saugoti nuo taršos. Ypatingai – tausoti jos išteklius.

Reikia būti rūpestingais savo Žemės šeimininkais, o ne prašalaičiais ir naudotojais. Tada viskas bus gerai.“

Laukia lietuviška vasaros pabaiga

Pagal gamtos ženklus dr. L. Klimka spėja ir likusios vasaros orus: „Antroji vasaros pusė turėtų būti lietuviškesnė, įprastesnė – naktys jau yra vėsesnės, o dienos – 25–26 laipsniai. Tad atrodo, kad tie kontrastai nurims ir antroji vasaros pusė bus ramesnė.“

Dar žmonės, pasak dr. L. Klimkos, orus spėdavo per Onines arba Jokūbines, kurios kaip tik ir buvo prieš kelias dienas – liepos 25–26 dienomis.

„Tie spėjimai siekia truputį toliau.

Oninės arba Jokūbo diena yra rugiapjūtės pabaiga. Tada žmonės spėdavo netgi, kokia bus žiema, – stebėjimų patirtimi dalijasi profesorius. – Jeigu Oninių diena saulėta, karšta, sakydavo, kad žiema bus gili ir šalta. O jeigu lietinga, tai ruduo bus šlapias, riešutų derlius prastas.

Tačiau apie rudenį spėti dar yra truputį per anksti – rugpjūčio pradžioje yra daug spėjimų – per Šv. Lauryno dieną yra daug gamtos požymių: kaip skruzdėlės savo lizdus daro, kaip kamanės užsispendžia, kaip paukščiai, gandrai gandriukus išveda – visi tie dalykai būdavo svarbūs.“

O štai Jokūbinės, dr. L. Klimkos žiniomis, siejamos su tolimesnėmis prognozėmis – jeigu lietus, ruduo bus šlapias, jeigu saulėta ir karšta, žiema bus gerokai gili.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video