To dar nebuvo: Labūnavoje atgis 70-ies metų senumo įvykiai

 To dar nebuvo: Labūnavoje atgis 70-ies metų senumo įvykiai

Jau šį šeštadienį Labūnavoje vyks mūšio prie Labūnavos bokšto 70-ųjų metinių minėjimas. Jo „vinimi“ taps pirmoji rajone tokio pobūdžio tikrais įvykiais grįsta kautynių inscenizacija su apsiaustimi, šaudymais, sprogimais, ginklais, savų ir priešų uniformomis prie liūdnos istorijos liudytojo – Labūnavos dvaro bokšto. „Visų pirma, reginys išskirtinis tuo, kad mūšio inscenizacija vyks prie tokio unikalaus statinio. Tai – retas reiškinys, kadangi inscenizacijos paprastai organizuojamos miškuose ar laukuose“, – „Rinkos aikštei“ renginio išvakarėse pasakojo vieno iš renginio organizatorių, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

Šildysis kareiviška koše ir arbata

Minėjimas prasidės Šv. Mišiomis Labūnavos Dievo apvaizdos bažnyčioje, paskui įvykiai persikels prie Labūnavos dvaro bokšto, kur laukia miestelio mūšio inscenizacija, o vėliau – Kėdainių kultūros centro Tremtinių ir politinių kalinių mišraus choro „Diemedis“ koncertas.

Tokia inscenizacija rajone vyks pirmąjį kartą – kvapą užgniauš Labūnavos bokšto apsiaustis, šaudymai, sprogimai, ginklai, preciziškai atkurtos partizanų ir priešų uniformos./ LPKTS nuotr.„Renginys prie bokšto nebus ilgas, vis tik žiema, o nesušalti padės palapinė su šildytuvais, kareiviška košė ir arbata“, – šyptelėjo R. Duobaitė-Bumbulienė.

Paklausta, dėl ko turėtume nuolat kalbėti ir prisiminti žuvusiuosius kovoje už Lietuvos laisvę, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė neabejoja – privalome žinoti, kam turime būti dėkingi už savo laisvę: „Žmonės, už ją aukoję savo gyvybes, negali būti pamiršti. Tai yra labai svarbu. Norisi padėkoti ir žmonėms, kurie prisideda prie istorinės atminties išsaugojimo – Kėdainių rajono savivaldybei. Visuomet sulaukiame palaikymo savo sumanymams ir pagalbos organizuojant renginius. Prisimename ir puikią šių metų tremtinių dainų ir poezijos šventę „Leiskit į tėvynę“, vykusią  Kėdainių arenoje. Džiugina ir aktyvus Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialo nariai su vadovu Jonu Šlezevičiumi priešaky.“

Paveikus istorijos pateikimas

Istorinių įvykių „rekonstrukcijos“ – jau ne naujas, tačiau vis dar „ant bangos“ esantis reiškinys. Vis tik partizanų kovų rekonstrukcija yra pakankamai nesenas reiškinys Lietuvoje.

[quote author=“D. Juodis“]Esame preciziški detalėms.[/quote]

„Aš, kaip istorikas, kaip istorinių įvykių rekonstruktorius, pasisakau už tokį istorijos pateikimą. Ir jaunas, ir vyresnio amžiaus žmogus, matydamas atkūrimą, o ne skaitydamas, klausydamas ar žiūrėdamas nuotraukas iš mūšio visai kitaip priima reiškinį. Toks vaizdinys, toks efektas atmintyje išlieka labai ilgai, – pasakojo istorijos mokslų daktaras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikas Darius Juodis. – Stengiamės kiek galima prisilaikyti istorinių duomenų apie konkretų įvykį, kad nenuklystume į lankas ir neužsiimtume fantazija. Kartais duomenų atkurti istorinėms scenoms ir būna mažai, stengiamės kiek galima labiau laikytis istoriškumo, sukurti kuo tikroviškesnį vaizdą. Aišku, net nėra reikalo ir minėti, kad toks istorijos pateikimo būdas – kur kas paveikesnis.“

Galimybė pamatyti partizaną… iš arti

float: right; margin: 10px 0px 10px 10px;Dvidešimt žmonių – apytiksliai tiek leisis septyniasdešimties metų senumo mūšio pėdsakais. Rekonstruktoriai vaidinsiantys vilkėdami to meto kareivių ir partizanų apranga.

„Uniformas atkūrėme kaip galima autentiškiau turėdami galvoje tą laikmetį. Esame preciziški detalėms – kad kas nufilmavęs mūšio scenos vėliau mums nerodytų pirštu ir negrūmotų, kad tokios kepurės ar tokių batų tame laikmetyje nebuvo. Jeigu viskas pavyks taip, kaip esame sugalvoję, galime drąsiai teigti, kad tokio renginio Kėdainių rajone dar nėra buvę.

Matant tokį reginį pirmąjį kartą gyvenime, įspūdis išlieka išties nemenkas. Norime ir įspėti žmones, kad, nors bus šaudoma tuščiais šoviniais, į ugnies liniją geriau nepakliūti. Leisime ir ginklus palytėti, ir su 25-ojo MVD pulko kareiviais ir karininkais ar partizanais nusifotografuoti, o pastarieji bus pasiruošę atsakyti į bet kokius jūsų klausimus apie istoriją, apie Labūnavos mūšio rekonstrukciją, apie ką tik norėsis. Kviečiu prieiti po renginio, nebijoti: mes juk partizanai, mes visų žmonių draugai“, – smalsuolius prieiti kvietė D. Juodis, rekonstruktorių klubo „Partizanas“ narys.

[quote author=“R. Duobaitė-Bumbulienė“]Tai – retas reiškinys, kadangi inscenizacijos paprastai organizuojamos miškuose ar laukuose.[/quote]

Mūšio prie Labūnavos dvaro bokšto scenarijaus autorius – Kėdainių krašto muziejaus muziejininkas Vaidas Banys.

Labūnavos mūšis – pats skaudžiausias smūgis partizaniniam sąjūdžiui Kėdainių rajone. Šios kruvinos kautynės prie Labūnavos dvaro bokšto įvyko 1946 m. gruodžio 25 d., per pačias Kalėdas. Dėl Lietuvos laisvės gyvybes paaukojo 11 partizanų, jų ryšininkai ir bokšte gyvenę jų šeimų nariai.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video