Tautinio paveldo išsaugojimas
Tautosakos bei etninės kultūros išsaugojimas – vienas svarbiausių kone kiekvienos turtingą ir ilgus šimtmečius siekiančią istoriją turinčios tautos uždavinys. O didžiausias darbas, puoselėjant savąją bei susipažįstant su kitomis pasaulio kultūromis, tenka būtent ugdymo įstaigoms.
Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ pedagogai, kurdami Nordplus Junior 2019 m. projektą „Atraskime praeitį, įkvėpkime ateitį“ („Discovering the past, inspiring the future“), siekė ne tik tobulinti bei plėsti savo ugdymo metodų įvairovę puoselėjant tautos kultūrą, bet ir pasidalinti savo gerąja patirtimi bei plačiau susipažinti su kitomis kultūromis.
Turiningas laikas
Nordplus Junior projekte „Atraskime praeitį, įkvėpkime ateitį“ dalyvauja trys Baltijos valstybės ir Grenlandija. Dvi Kėdainių pedagogės kartu su Latvijos, Estijos ir Grenlandijos kolegomis leidosi į patirčių ir žinių kupiną tarptautinę projektinę veiklą. Pirmasis šio projektų partnerių susitikimas praeitų metų vasaros pabaigoje įvyko Grenlandijoje. Antrasis vizitas buvo surengtas Estijoje, Vimsi miestelyje.
„Pagrindinis projekto tikslas – susipažinti su kultūriniais skirtumas ir panašumais, stebint ugdomąsias veiklas partnerių institucijose bei integruojant gerąją patirtį į savo ugdymo programas.
Estijoje su projekto partneriais susitikome gruodį. Tai puikus metas, nes turėjome unikalią galimybę pamatyti, kaip estai mini advento laikotarpį, ruošiasi Kalėdoms, kokios veiklos ugdymo įstaigose vyksta žiemą. Jau pirmąją dieną turėjome progą sudalyvauti Viimsi Lasteaiad vaikų darželio advento šventėje, vėliau dalyvavome netoli mokyklos esančiame miške surengtose orientacinėse vaikų varžybose. Taip pat teko stebėti ugdymo procesą, buvome supažindinti su estų naudojamomis inovatyviomis ugdymo priemonėmis. Ir visa tai vos per pirmąją vizito dieną. Tai buvo tikrai labai turiningas ir daug davęs projekto vizitas“, – sako Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Gražina Žiužienė.
[#gallery=2289#]
Turtinga patirtis
Projekto susitikimo Estijoje metu tarptautinė pedagogų komanda aplankė net keletą Estijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
„Buvo tikrai labai įdomu ir naudinga apžiūrėti ir veiklą stebėti net keliose Estijos ikimokyklinėse įstaigose, susipažinti su jų aplinka, edukacinėmis erdvėmis. Įsitikinome, kad Estijoje ikimokyklinio mažiaus vaikų ugdymui skiriamas tikrai didelis dėmesys, buvo įdomu stebėti jų ugdymo procesą, apžiūrėti mokymo priemones. Vėliau ir mes, svečiai – lietuviai, latviai ir grenlandai, pristatėme savo paruoštus pranešimus apie etninės kultūros ugdymą mūsų šalyse dirbant su mažaisiais ugdytiniais“, – taria G. Žiužienė.
Susipažinę su Estijos ugdymo įstaigomis, projekto partneriai tęsė vizitą plačiau pažindami Estijos istoriją bei kultūrą.
„Nors Estija mūsų kaimynė, tačiau atradome ne tik kultūrinių panašumų, bet ir skirtumų. Viimsi muziejuje dalyvavome Kalėdinėje programoje. Vėliau šio muziejaus gidas papasakojo apie krašto istoriją, žmones, tradicijas bei papročius. Vėliau aplankėme ir kitus Estijos muziejus, sostinę Taliną.
Labai įdomi programa mūsų laukė vizitui einant į pabaigą, kur projekto partneriai estai mums dovanojo vaikų darželio ugdytinių atliekamų liaudies dainų, šokių, žaidimų programą, tuo pačiu pademonstravo savo tautinius kostiumus, pasakojo apie jų spalvų reikšmę bei paskirtį.
Kiekvienos šalies projekto atstovai sekė liaudies pasakas savo gimtąja kalba“, – pasakoja mokytoja G. Žiužienė.
Tikslas – bendrystė ir žinios
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šiuo projektu keturios ugdymo įstaigos susibūrė kartu, kad pasidalintų savo žiniomis ir patirtimi puoselėjant tautos kultūrą, suteikiant žinių apie protėvių papročius, tradicijas ir tautosaką ikimokyklinėse įstaigose dirbant su vaikais.
„Dalyviai vizitų metu susipažįsta su kitų tautų etninės kultūros puoselėjimo ypatumais, dalijasi teorinėmis bei praktinėmis žiniomis, gerąja patirtimi, kaip tenkinti vaiko ir šeimos poreikį perimti tautos kultūrą, protėvių papročius ir tradicijas iš kartos į kartą, kaip organizuojamos įvairios tradicinės šventės su tradiciniais šokiais, dainomis, žaidimais, rankdarbiais, tautosakines (šeimų) vakaronės, edukacinės išvykos ir kiti renginiai.
Projekto metu kuriame elektroninę knygą, kurioje bus surinkti ir aprašyti dalyvaujančių šalių kultūrinio paveldo pavyzdžiai.
Šiuo projektu siekiame įkvėpti mokytojus ir tėvus aktyviai dalyvauti puoselėjant kultūros paveldą ir tautinį identitetą, turtinant vaikų patirtį apie kultūrinę įvairovę“, – tvirtina mokytoja G. Žiužienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad šio projekto nauda daugialypė.
„Pirmiausiai dalyvaudami projekto veiklose norime įgytas etnokultūros žinias integruoti ikimokyklinio ugdymo programose, aktyviau įtraukti visą įstaigos bendruomenę į kultūrinių vertybių, pilietiškumo, tautinio sąmoningumo puoselėjimą.
Neabejotina šio projekto nauda ir pedagogo asmenybei – įgyjame naujų kompetencijų, tobuliname kalbines, bendravimo, bendradarbiavimo bei kitus įgūdžius, galėsime praktiškai pritaikyti gerąją patirtį veiklose su ugdytiniais, praplėtėme sociokultūrinį akiratį. Tačiau labiausiai norėčiau, kad šis projektas padėtų vaikams geriau ir kokybiškiau pažinti savo šalies, krašto bei kaimyninių valstybių kultūrą, manau, kad taip jie gali tapti labiau pasitikintys savimi, būti atviresni, didžiuotis šalimi, kurioje gimė ir užaugo – Lietuva“, – įsitikinusi G. Žiužienė.
Šiais metais projekto „Atraskime praeitį, įkvėpkime ateitį“ dalyviai susitiks balandžio mėnesį Lietuvoje, o birželio – Latvijoje.
