Tarptautinio projekto ECO THINKING FOR ECO LIVING šalių partnerių komandos svečiavosi Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje
KTU profesoriaus Lino Kliučininko paskaita./Organizatorių nuotr.
Klimato kaita ir aplinkosauga – vienos svarbiausių temų šiuolaikiniame globaliame pasaulyje. Planeta šyla dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias mes, žmonės, skleidžiame į atmosferą. Anglies dvideginio pėdsakas (angl. carbon footprint) – dėl individo, organizacijos ar įmonės kasdienės veiklos į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekis. Anglies dvideginio pėdsaką palieka ne tik gamyba, verslas, paslaugos, bet ir kiekvieno iš mūsų kasdienė veikla. Todėl ir tarptautinio „Erasmus+“ programos KA229–051130 projekto ECO THINKING FOR ECO LIVING baigiamasis etapas, vykęs Lietuvoje, buvo skirtas analizuoti problemoms, kurias sukelia žmonių veiklos padarinys – planetoje paliekamas anglies dvideginio pėdsakas.
Šalių partnerių – Turkijos, Prancūzijos, Ispanijos, Islandijos – komandos š. m. gegužės 16-21 d. svečiavosi Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje ir kartu su Šviesiosios gimnazijos mokytojų ir gimnazistų komanda dalyvavo įvairiose veiklose.
Pirmiausia projekto dalyviai pristatė parengtas prezentacijas apie tai, kokį poveikį klimato kaitai daro dėl įvairios žmonių veiklos į aplinką išmetamas anglies dvideginis ir kitos dujos. Mokiniai ir mokytojai diskutavo, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Projekto dalyviai susidomėję klausėsi KTU Cheminės technologijos fakulteto profesoriaus Lino Kliučininko paskaitos „Anglies dvideginio pėdsakas – aplinkos tvarumo rodiklis“. Paskaitos metu gilintasi, kas yra anglies dvideginio pėdsakas, kaip jį apskaičiuoti ir kaip sumažinti vartojimo įpročių poveikį aplinkai.
Baigiamojo projekto etapo veiklų tikslas – tvaraus vartojimo skatinimas. Klimato kaita ir išteklių stoka verčia susimąstyti, ką kiekvienas gali padaryti, kad sumažintų aplinkos taršą.
Vienas iš būdų, kaip įgyvendinti tvaraus vartojimo idėją, – mažinti pramoninę gamybą ir rinktis kuo natūralesnės sudėties priemones. Edukacinių programų, vykusių ne tik Kėdainiuose, bet ir Raudondvaryje, metu projekto dalyviai įsitikino, kad daug ką gali pasigaminti patys, rinkdamiesi natūralias medžiagas.
Viena iš veiklų – edukacinė programa Tradicinių amatų centre, įsikūrusiame Kėdainiuose, Arnetų name. Kūrybinių dirbtuvių tikslas – atkreipti dėmesį, kad vienas iš būdų sumažinti anglies dvideginio pėdsaką – rinktis vietinius produktus ir gaminius, paženklintus ekologiniu ženklu.
Mokiniai ir mokytojai, panaudodami įvairias senųjų amatų technikas, savo rankomis kūrė įvairiausius darbelius. O Raudondvario dvare vykusių edukacinių programų metu gimnazistai ir svečiai gilinosi į vaškinių žvakių gamybos paslaptis, sužinojo Baltijos gintaro atsiradimo istoriją, tyrinėjo gintaro savybes ir patys pasigamino po gintaro apyrankę ir po vaškinę žvakę.
Vienas iš projekto tikslų – ugdyti atsakingą už gyvenamąją aplinką asmenybę. Tvari gyvensena neatsiejama nuo pagarbos gimtojo krašto kultūrai ir tolerancijos kitoms kultūroms. Todėl ir dalis baigiamojo projekto etapo veiklų buvo skirta Lietuvos kultūriniam paveldui pažinti. Svečiai grožėjosi Kėdainių senamiesčiu, vyko į Krekenavos regioninį parką, Pašilių stumbryną.
Dalykinius užsiėmimus paįvairino išvykos į Vilnių, Kauną ir Trakus. Projekto dalyviai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime, Trakuose žavėjosi Galvės ežero pakrantėmis ir gotikine pilimi.
Atsisveikinimo vakaro metu projekto dalyviams įteikti sertifikatai. Turininga savaitė dovanojo ne tik daug įspūdžių. Dalyvavimas projekto veiklose mokiniams leido suprasti, kad dideli darbai prasideda nuo mažų žingsnių, o globalių ekologinių problemų sprendimas neįmanomas be kiekvieno planetos gyventojo atsakomybės ir indėlio.
Projektas finansuojamas programos „Erasmus+“ lėšomis, remiant Europos Komisijai.
Asta Jakštienė, Kėdainių šviesiosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
