Tarptautinė patirtis mokant vaikus saugoti gamtą („Eco Child“)
Kėdainių lopšelis-darželis „Puriena“ praėjusius metus užbaigė įvertindamas turiningą ir svarbią tarptautinės projektinės veiklos indėlį ugdymo tobulinimui.
„Puriena“ didžiulį dėmesį skiria vienai aktualiausių pasaulio problemų – gamtosaugai. Įstaiga ne tik dalyvauja LŽJ (Lietuvos žaliųjų judėjimo) tarptautinėje GMP (gamtosauginių mokyklų programoje), ji yra keturis kartus apdovanota Žaliąja vėliava ir Aplinkosauginio švietimo fondo sertifikatu, bet ir semiasi patirties užsienyje ikimokyklinėse įstaigose.
Vienas pastarųjų projektų Erasmus+ „Eco Child“, kur „Purienos“ pedagogai vyko į pirmąjį projekto partnerių susitikimą Graikijoje.
Nuo mažų dienų
Kėdainių lopšelis-darželis „Puriena“ bendradarbiauja net su keliomis organizacijomis, siūlančiomis aplinkosauginius projektus ugdymo įstaigoms. Tai Kėdainių Kolpingo šeima, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Švedijos aukštojo mokslo Konsulatu (Swedish Council for Higher Education (UHR), Europos Komisija ir kt.
Vienas iš pastarųjų ES „Erasmus+“ finansuojamų projektų, kuris truks dvejus mokslo metus, yra „Eco Child“, jame dalyvauja ugdymo įstaigos iš keturių valstybių – Lietuvos, Graikijos, Rumunijos ir Turkijos.
Pirmojo projekto partnerių susitikimo Graikijoje metu didžiausias dėmesys buvo skirtas aplinkos saugojimo svarbos problematikai.
„Vykdydami šį projektą, mes bendradarbiaujame su keturių užsienio valstybių pradinėmis mokyklomis ir darželiais. Šiuo projektu siekiame kalbėti apie aplinkos, gamtos tausojimo svarbą, taip pat norime didinti supratimą apie atliekų perdirbimą, gamtos išteklius, aplinkos saugojimą bei energijos taupymą.
Šis projektas susijęs su didžiausia problema – netinkamu gamtos išteklių naudojimu. Mums visiems reikia gamtos išteklių, kad galėtume gyventi. Kaip ir visa kita, gamtos ištekliai kažkada baigsis, o jei mes nenustosime jų beatodairiškai švaistyti, nepradėsime protingiau jų naudoti, jie nyks dar greičiau. Ką paliksime ateinančioms kartoms? Saugoti gamtą yra visų žmonių atsakomybė, tad geriausia tai ugdyti nuo ankstyvo amžiaus. Svarbiausias projekto aspektas yra aplinkos svarbos suvokimas nuo mažų dienų. Juk mažyliai, kurie šiandien lanko darželį, ateityje bus tie žmonės, kurie formuos mūsų visuomenę, priims sprendimus, todėl labai svarbu, kad jie užaugtų suvokiantys aplinkos, gamtos tausojimo svarbą“, – sako projekto dalyvė Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ direktorė Birutė Naruševičienė.
[quote author=”Aut. past.”]Erasmus+ projektas „Eco Child“ Lietuvos, Graikijos, Rumunijos ir Turkijos pedagogus subūrė bendram tikslui – tobulinti gamtosauginį ugdymą.[/quote]
Daug laisvės
Projekto „Eco Child“ dalyviai apie gamtosauginį ugdymą kalbėjosi bei vieni iš kitų patirties sėmėsi Graikijos sotinėje Atėnuose, vienų iš projekto partnerių DES pradinėje mokykloje.
„Graikijoje lankėmės privačioje „Diadrastiko Europaiko“ darželyje-mokykloje, įsikūrusioje nuostabiame gamtos kampelyje Atėnų priemiestyje. Graikai mums bei kitiems projekto partneriams surengė daug išvykų bei seminarų, stebėjome, kaip jie savo įstaigoje vykdo gamtosauginį ugdymą. Parsivežėme nemažai metodinių priemonių, kurias naudosime su vaikais, atkreipėme dėmesį, kokias mokymo priemones jie naudoja ir kuria. Labai didelį įspūdį paliko tai, kaip besiplečiantis miestas yra integruojamas į gamtą. Pavyzdžiui, šios įstaigos lopšelio skyriaus viduje, pačiame pastate, auga tikras didžiulis medis – galbūt jis čia augo iki atsirandant statiniui ir architektai jį projektavo taip, kad medžio nereikėtų kirsti. Apskritai Graikijoje mus labai sužavėjo laisvė, taikoma gamtosauginiam ugdymui, improvizavimui – tikrai iš ten pasisėmėme daug idėjų savo veiklai“, – pastebi E. Rajunčienė.
Pašnekovė pasakoja, kad vizito metu dalyviai mintis ne tik papildė naujomis idėjomis, bet ir gerokai praplėtė akiratį, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse su vietos vaikais. Iš antrinių žaliavų kūrėme įvairiausius darbelius.
„Žinoma, Graikijoje oro sąlygos kiek kitokios nei pas mus, tad tai, kad nemažą dalį ugdymo proceso graikai organizuoja gryname ore nestebina. Tačiau žiūrėdami į juos ir mes gavome nemažai įkvėpimo daugiau savo veiklos su vaikais perkelti po atviru dangumi.
Labai didelį įspūdį paliko graikų mums organizuota išvyka į jūrų vėžlių gelbėjimo stotį, kur pamatėme, kiek daug mažų ir jau suaugusių vežlių nukenčia nuo žmogaus paliktų šiukšlių. Sunku patikėti, kad tiek daug vėžlių patenka į žmogaus nesąmoningai paspęstus spąstus!
Beje, toje stotyje sutikome net dvi lietuves savanores, kurių viena, pasirodo, yra dar ir kėdainietė! Buvo labai įdomu pasiklausyti jų įspūdžių apie darbą stotyje, gyvenimą Graikijoje. Pakvietėme merginas atvykti pas mus ir vaikams papasakoti apie vėžliukų vargus dėl užterštos gamtos, žmonių neatsakingumo.
Šis vizitas Graikijoje buvo tikrai labai turiningas – labai praplėtėme savo žinias ne tik apie gamtosaugą, ugdymą, bet ir pačią Graikiją, aplankėme įspūdingiausias Atėnų vietas“, – tvirtina E. Rajunčienė.
Nors pagrindinis tikslas Graikijoje buvo mokytis, tačiau „Purienos“ pedagogės projekto dalyviams taip pat pristatė ir nedidelę dalį savo sukauptos gamtosauginio ugdymo patirties.
„Mes graikams pristatėme pranešimą apie mokymo priemones, programas, akcijas įgyvendinamas vykdant gamtosauginį ugdymą mūsų lopšelyje-darželyje“, – sako pedagogė. Plačiau savo turtingą veiklą gamtosauginio ugdymo srityje lopšelis-darželis „Puriena“ projekto dalyviams žada pristatyti šį pavasarį, jų apsilankymo Lietuvoje metu.
„Kovo pabaigoje projekto partneriai – graikai, turkai ir rumunai atvyksta pas mus į Kėdainius. Mes tikrai taip pat turime kuo didžiuotis ir ką parodyti. Jau esame suplanavę jiems veiklas“.
Projekto „Eco Child“ metu bus sukurta ir elektroninė platforma, kurioje bus susisteminta šio projekto metodinė bei kita informacija.
