Tags : žodžiai

Kalbininkės skyrelis: Nelietuviškų žodžių dėmenų rašymas (1-a pamokėlė)

Rūta Švedienė, kalbininkė Lietuvių kalboje yra vartojama sudurtinių žodžių, kurių vienas ar abu dėmenys yra nelietuviški. Jų rašyba įvairuoja – dažniau tokie nelietuviški žodžių dėmenys rašomi kartu su kitu žodžiu, rečiau – atskirai. Kartu su antruoju dėmeniu rašomi ir vieni nevartojami žodžio elementai: a) nelietuviškos kilmės pirmieji sudurtinių žodžių dėmenys, pvz.: aero-, audio-, auto-, eks-, […]Skaityti daugiau

Ne ta reikšme vartojami žodžiai apjungti, gautis, nusiimti

Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai tekstuose ne ta reikšme vartojami žodžiai apjungti, gautis, nusiimti. Apjungti nevart. r. „suvienyti“: paroda, kuri apjungė (=sujungė) ir profesionalius dailininkus, ir liaudies meną. Gautis nevart. Savaimine rezultatine reikšme: daug tau nesigaus (=neišeis, nepavyks); šįkart taip gavosi (=išėjo), kad mes jau turim finalistus. Nusiimti nevart. r. „nusivilkti“, „nusijuosti“, „nusirišti“: prašė nusiimti (=nusijuosti; […]Skaityti daugiau

Ne ta reikšme vartojami žodžiai

Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai tekstuose ne ta reikšme vartojami žodžiai pavesti, pilnai, teisingas, užskaityti. Pavesti nevart. r. „nuvilti, apvilti“: negali pavesti (=apvilti; nuvilti) savo kolegų.Pilnai nevart. r. „visiškai“: pilnai (=visiškai) ralio varžyboms paruoštą automobilį.Teisingas nevart. r. „tinkamas“: daugiausia lemia teisingas (=tinkamas) pašaras.Užskaityti nevart. r. „įskaityti“: užskaitau (=įskaitau) tavo atsakymą; užskaitome (=įskaitome) šį atsakymo variantą; galim […]Skaityti daugiau

Apie žodžius „Kalėdos“ ir „Kūčios“

Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? Anot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga. Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. […]Skaityti daugiau

Kodėl žodžiai „psichas“, „beprotis“, „nesveikas“ atneša daugiau žalos, nei manome?

Ar teko kada grįžus namo po įtemptos darbo dienos skųstis namiškiams, kad sukonfliktavote su „šyziku“ bendradarbiu? Arba gūžčioti pečiais, esą kaimynė visai „išprotėjo“, nes net neketina skiepytis ir tiki sąmokslų teorijomis. O pažiūrėjus vakaro žinias su siaubu pareikšti, kad kaimyninės šalies apsišaukėlis prezidentas yra tikras „psichas“ – suprask, agresyvus ir neprognozuojamas. Mums tarsi intuityviai aišku, […]Skaityti daugiau

Verta perskaityti: Knyga „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“

Kalbininko Algirdo Sabaliausko knygoje „Iš kur jie?“ itin patraukliu ir šmaikščiu stiliumi pasakojama žodžių atsiradimo istorija. Aptariant žodžių kilmę, kartu atskleidžiama netikėtų jų reikšmių sąsajų, įdomių faktų apie vieno ar kito žodžio patekimo į lietuvių kalbą ar įsitvirtinimo joje aplinkybes. Abėcėlės tvarka atskirai aprašyta apie 300 kasdienėje kalboje vartojamų bendrinių žodžių, svarbesnių ar įdomesnių asmenvardžių […]Skaityti daugiau