Apie žodžio Kūčios reikšmę ir rašybą Kūčios vartojamos dviem reikšmėmis: 1. Kalėdų išvakarių diena (rašoma iš didžiosios raidės – Kūčios); 2. Kalėdų išvakarėse valgoma vakarienė (rašoma iš mažosios raidės – kūčios) (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, http://www.lki.lt/dlkz/). Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (http://www.lkz.lt/) teikiama dar viena kūčių reikšmė – „virti nugrūsti kviečiai, valgomi Kalėdų išvakarėse su miešimu“ (miešSkaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Polinksniai dėka, link visada rašomi atskirai, pvz.: Per pastaruosius kelerius metus aukotojų ir rėmėjų dėka vienuolynas ir bažnyčia buvo sutvarkyti. Kaunas jau ne uždaras miestas, o žinomas jame gyvenančių žmonių dėka. Filosofinis mąstymas kreipia žmogų būties link. Paskutinį kartą kaimynai jį matė spalio pradžioje einantį keliu sodybos link. Reikia išsiaiškinti, kur link […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Stilistinio didžiųjų raidžių vartojimo taisyklės yra pasirenkamosios, t. y. neprivalomos, o taikomos individualiai. Jos teksto autoriui leidžia pabrėžti jam ypač svarbius, reikšmingus dalykus, ir tai jis gali parodyti skaitytojui. Iš didžiosios raidės gali būti rašomi žodžiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė bei pagarba, pvz.: Atgimimas, Laisvė, Motina, Nepriklausomybė, Tauta, Tėvynė, […]Skaityti daugiau
Rasa JAKUBAUSKIENĖ Nuo gegužės 1-osios visiems, norintiems pasikeisti vardo ar pavardės rašybą originaliais, ne lietuviškais, bet lotyniškais rašmenimis (t.y. kuriuose yra raidės w, x, q) atsivėrė tokia galimybė. Regis, žmonės jos labai laukė ir vos tik buvo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, Civiliniuose metrikacijos skyriuose apsilankė pirmieji interesantai. Kėdainių civiliniame metrikacijos ir […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: sujungiamųjų sakinių dėmenys, sujungti: a) kartojamais sudedamaisiais jungtukais ir jų paskirtį turinčiais žodžiais ir … ir, nei … nei, čia … čia ir kt., b) kartojamais skiriamaisiais jungtukais arba … arba, ar … ar, yra atskiriami kableliais, pvz.:a) Ir eina kupinos darbų dienos, ir slenka naktys, pilnos ilgesio ir svajonių. Nei […]Skaityti daugiau
BNS ir rinkosaikste.lt inf. Seimas antradienį įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Parlamentas 82 balsais „už“, 37 balsais „prieš“ ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Teisės aktas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda. Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens […]Skaityti daugiau
Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? Anot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga. Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu […]Skaityti daugiau
Rūta Švedienė, kalbininkė Didžiąja ar mažąja raide rašyti žodį „adventas“? „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ rašoma: „adventas bažn. keturių savaičių laiko tarpas prieš Kalėdas“. Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, žodis „adventas“ rašomas mažąja raide. Plg. kitus išskirtinės reikšmės neturinčius religinius pavadinimus: gavėnia, šabas, ramadanas; dangus, rojus, skaistykla; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas ir pan. Kaip kirčiuoti žodį „adventas“? Žodis „adveñtas“ yra 2 kirčiuotės, taigi kirčiuoti reikia taip: V. adveñtasK. adveñtoN. adveñtuiG. adveñtąĮSkaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Taisyklė: sujungti kaip vienarūšiai šalutinis dėmuo ir neskiriama sakinio dalis išskiriami kartu, jei prie pagrindinio dėmens tiesiogiai yra prisijungęs šalutinis dėmuo, pvz.: Bendrąją būklę ir ką gyvūnas yra ėdęs paskutinę parą, nustato veterinarijos gydytojas. Žurnalistė išsiaiškino, kas pateikė medžiagą bei tikėtinus tų asmenų tikslus, ir aprašė visa tai išsamiame straipsnyje. Pastaba. Kartu einantys šalutinis dėmuo ir jam vienarūšė neskiriama sakinio dalis nėra išskiriami, […]Skaityti daugiau
Rūta ŠVEDIENĖ Taisyklė: lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (-ia), toks (-ia) pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip pat prie įvardinių prieveiksmių taip, taip pat, kitaip, tiek, tiek pat ir pan., išskiriami, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:Naujasis skyriaus vadovas nėra toks demokratiškas(,) kaip ankstesnysis(,) ir mažiau bendrauja su pavaldiniais. Nuolatos pabrėžiamos tokios vertybės(,) […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.