Šventinė meditacija – kalėdiniai kepiniai
Rūta Šilinskienė sako, kad tikrąją meilę dekoruotiems sausainiams atrado po antrosios dukros gimimo./Asmeninio archyvo nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Anokia paslaptis, kad tiek Kūčios, tiek Kalėdos siejasi ne tik su dvasingais dalykais. Net tradicijose labai svarbus yra šventinis stalas. Ir išties, šventė sunkiai įsivaizduojama be skanaus maisto, o didžiosios metų šventės išskirtinės tuo, kad dažniausiai jų stalas būna nuklotas valgiais ir saldėsiais, kurie valgomi tik kartą metuose. Maža to, kai kuriems šventinių skanėstų gamyba yra toli gražu ne varginanti užduotis – priešingai, tai tampa būdu atsipalaiduoti.
Pabėgo nuo rutinos
Būtent atsipalaidavimą ir ramybę kalėdiniuose kepiniuose atrado Rūta Šilinskienė. Galima juokaujant pasakyti, kad ji gyvena dvigubą gyvenimą: dienomis ji – veterinarijos gydytoja, o naktimis – kalėdinių (ir ne tik!) sausainukų kūrėja.
„Visada mėgau kepti ir sukiotis virtuvėje. Kai gyvenimas įsisuko į rutiną: darbas–darželis–būreliai–namai, nusprendžiau, kad man reikia kažko daugiau. Kažko kito, kas padėtų išeiti iš rutinos rato.
Ir taip, visai neplanuotai, patekau į sausainių dekoravimo pamoką.
Man labai patiko, tai buvo tokia meditacija ir visiškas atsipalaidavimas“, – savo istoriją pradeda pasakoti Rūta.
Kepa naktimis
Moteris neslepia, kad nors pirmieji kursai ir labai patiko, grįžusi namo ji nepuolė pirktis dažų, formelių ir kitų sausainiškų atributų.
Rodės, kad tuokart užteko to trumpo laiko sau ir tai tebuvo vienkartinė maloni patirtis.
Ir vis dėlto viskas pasikeitė – nenuostabu – gimus antrai dukrelei. Juk ne veltui sakoma, kad vaikai yra didžiausias mūsų įkvėpimas ir stimulas judėti tolyn bei išbandyti kažką naujo.
„Kai susilaukiau antros dukros, iš kažkur nusileido įkvėpimas, – sako R. Šilinskienė. – Iš pradžių, tiesa, sausainukų glaistą dažiau tik natūraliai. Tačiau bėgant laikui įsigijau vis daugiau dažų, formelių, visokių kitokių priemonių“.
Rūta sako, kad sausainių kepimas ir glaistymas tapo jos meditacija, jos būdu pabėgti ir skirti laiko sau. Ir tą ji daro… naktimis.
„Man tai yra laikas sau! Kai namuose tylu, įsijungiu mėgstamą serialą ir tiesiog kepu, dažau, kuriu…
Visi nauji iššūkiai, užsakymai, tos nemigo naktys manęs nei kiek nevargina!
Užmigdžiusi dukras aš mielai keliuosi, užsidarau virtuvėje ir darau – tai yra mano poilsis. Manau, posakis „atrask mylimą veiklą, paversk ją darbu ir tau niekad nereikės dirbti“ šiuo metu man labai tinka“, – šypsosi moteris.
Kuo tolyn į kulinariją…
… tuo daugiau sausainukų – taip galima perfrazuoti visiems žinomą posakį. Ir išties, Rūta, norėdama pagilinti savo žinias, nejučiomis užsuko išties nemažą dekoruotų sausainukų kepimo reikalą. Įsitraukė ir kiti žmonės, kitos mamos, taip pat ieškojusios savo gyvenimuose kažkokio cinkelio.
„Gegužės mėnesį sukūriau savo puslapį „Taip Trupa Sausainis“. Jo pavadinimą galvoje nešiojau ilgai – tai frazė iš filmo „Briusas Visagalis“, kurį karantininę naujametę naktį žiūrėjome visa šeima.
Sukūrus puslapį rašiau, kepiau, pradėjau domėtis, kur galėčiau praplėsti savo žinias, todėl nuo rugsėjo pradėjau mokytis vienoje kulinarijos studijoje, kurioje oi kiek iššūkių!
Čia jau ir rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek naujų dalykų, technikų išmokau, o dar nei pusės kurso nebaigiau!
Socialiniuose tinkluose pradėjau bendrauti su taip pat šviežiai savo naują gyvenimo kelią pradedančiomis merginomis ir taip susipažinau su Sandra, kuri turi nuostabų profilį „LePiknikas“ ir nufotografavo mano sausainius!
Taip pat atradau nuostabią mamą Mariją, kurios puslapis „MaMarija“ – ji kuria formeles, mudvi kartu bendrame projekte fotografavome savo produktus, – pasakoja Rūta. – Aš visada galvojau, kad veterinarija yra mano pašaukimas, bet bent jau šią akimirką aš jaučiuosi, lyg iš tiesų galiausiai būčiau savose rogėse.
O kas bus ateityje… nežinau, bet dėl to gyvenimas ir yra nerealus! Kažkada perskaičiau frazę: „esi jaunas tol, kol lieka pirmų kartų“. Tad aš ruošiuosi dar labai ilgai būti jauna!“
