Svarbiausia – skaičiuoti mokinių galvas
Įsibėgėjusi švietimo sistemos reforma, pagrįsta mokinių galvų skaičiavimu ir įvairių rodiklių analize, neatsižvelgiant į ugdymo procese dalyvaujančius žmones, ir toliau kelia įtampą – jei mokinių klasėse bus per mažai, ministerija nurėš pinigus. Esą kiekviena savivaldybė, jei nori, pati gali išlaikyti mažesnes klases, tačiau realybėje negalėdama to padaryti, dažniausiai neturi kitos išeities, kaip tik per mažai vaikų turinčią klasę naikinti arba kitos mokyklos skyriumi paversti ir ištisas mokyklas. Ne mažiau paradoksalu ir tai, kad jau ne tik per mažas vaikų skaičius klasėje yra problema. Valdininkai problemą mato ir tada, kai vaikų skaičius klasėje yra per didelis, tad užsimota mažinti valstybės finansavimą ir savivaldybėms, formuojančioms per dideles klases.
Vaikų skaičiaus klasėje negalės viršyti
Jau rengiamas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimas, pagal kurį, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.
Taip pat savivaldybės galės pačios sumažinti didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje iki 26 pagrindiniame ugdyme ir iki 22 pradiniame ugdyme.
Kėdainiai, panašu, gali ir nesusidurti su per gausiai užpildytų klasių problema, tačiau didmiesčiams šis pakeitimas gali tapti tikra rakštimi.
„Įvertinant situaciją, tarkime, Vilniaus mieste ir rajone, yra sudėtinga, mat čia yra labai daug mokyklinio amžiaus vaikų, o klasių sumažinimas vargu ar ir bus įmanomas“, – sako prof. habil. dr. Vilija Targamadzė ir priduria, kad visgi mokinių skaičius klasėje visai neapibrėžia mokytojo darbo lengvumo.
Klasėje mokosi ir vidutinių gabumų mokiniai, ir itin gabūs, ir specialiųjų poreikių mokiniai, ir lėtesni, ir greitesni – visų jų poreikius atliepti ir pasiekti reikalingą ugdymosi lygį mokytojui yra itin sunku, nors, žinoma, mažesnis mokinių skaičius visada yra geriau.
Mokyklų tinklas turėtų ne trauktis, o plėstis?
„Vertėtų pagalvoti, ką padaryti, kad mokyklų tinklas plėstųsi, nes mokytojui ir su tais 26 mokiniais vienoje klasėje yra labai sudėtinga dirbti“, – sako pašnekovė.
Taigi, per didelių klasių problema vargina labiau didmiesčius, o regionai kenčia nuo valdžios sprendimo uždarinėti klases, jeigu jose nėra pakankamo moksleivių skaičiaus.
Tiesa, Seimo narė V. Targamadzė demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vardu pateikė įstatymo pataisą, kuri numato, kad jei gimnazinėje klasėje nėra reikalaujamo 21 mokinio, tačiau kitąmet planuojamas didesnis vaikų skaičius, savivaldybės tarybos sprendimu būtų leidžiama formuoti tokią klasę ir finansuoti klasės krepšelį, kaip ir privačiose mokyklose – proporcingai mokinių skaičiui.
Jei politikai tokiai pataisai pritartų, regionų mokyklos galėtų kiek lengviau atsikvėpti ir dėl vienų vaikais negausių metų netektų naikinti visos klasės ir mokinius paskirstyti po kitas krašto mokyklas.
Mokys gyvenimo, gynybos įgūdžių, pilietiškumo
Šiemet laukia naujovės ne tik rajonų švietimo politikos formuotojų ir mokyklų, bet ir pačių mokinių, kuriems pasikeis ir pamokų tvarkaraštis.
Jau aštuntokai mokysis informatikos, vėliau informatikos pamokos bus jau ir septintokams.
Taip pat bus tęsiama prieštaringai vertinama Gyvenimo įgūdžių programa, pamokos vyks jau nuo šeštos klasės.
Devintokai nuo kitų mokslo metų jau lankys tris dienas trunkančias praktines Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių pamokas. Jose mokiniai mokysis išgyvenimo įgūdžių ekstremaliose situacijose: ką turėti namuose ir ką susidėti į kuprinę, kai reikia evakuotis, ką reiškia įvairūs civilinės saugos signalai, kaip pasigaminti maisto gamtos sąlygomis ir daugelio kitų gyvenime reikalingų įgūdžių. Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga.