Šv. Kalėdos – sielos ir šeimos šventė

Šiandien Kalėdos kiekvienam iš mūsų yra bene pati didžiausia ir gražiausia metų šventė, kurią švenčia ne tik tikintieji. Perkame ir dovanojame dovanas savo artimiesiems, bet ar nepamirštame, kad ne gautose materialiose dovanose slypi visas šventės džiaugsmas?

Sulaukus gražiausių metų švenčių mintimis apie tikėjimo prasmę, žmogiškąsias vertybes ir gyvenimo džiaugsmą dalijasi Kėdainių Šv. Jurgio parapijos kunigas Artūras Stanevičius.

Privalome puoselėti

– Kalėdų šventės prasmę geriausiai atskleidžia Kalėdų eglutė, įžiebtų keturių žvakių spindėjimas advento vainike, žmogaus suklupimas prie klausyklos langelio ir kalėdaičio laužymas Kūčių vakarą… Šiais laikais senosioms švenčių tradicijoms susipynus su naujomis, žmonės kiek kitaip priima ir suvokia pačias Kalėdas bei šios šventės prigimtį – jaučiamas savotiškas sumaterialėjimas, kitokių žmogiškųjų vertybių aukštinimas – krikščioniškos dvasios vis mažėja. Kas Jums, kaip kunigui, yra šv. Kalėdos? Koks tikrasis kalėdinės dvasios supratimas?

– Šv. Kalėdos – bendras visų mūsų turtas, kurį turime puoselėti ir kurio laikui bėgant turime stengtis neprarasti.

Manau, kad įvairiai žmonės žiūri į Kalėdas: vieniems tai itin krikščioniška, su Dievu sietina, ramybės ir tylos reikalaujanti šventė, kiti kalbėdami apie Kalėdas, Kalėdinę dvasią, niekada nepagalvoja apie Kristų, kuris turėtų būti šios šventės centras ir neturėtų būti užmirštas.

Kalėdos bažnyčioje ir asmeniškai man – tai Dievo siuntimo ir Kristaus atėjimo į mūsų žemę šventė.

Svarbiau dvasinės dovanos

– Šiuolaikinės Kalėdos tapo ekonomiškai svarbia švente, susieta su dovanų pirkimu ir dovanojimu, Kalėdų Seneliu, puošmenomis ir kitais šventės atributais. Tačiau kaip jūs manote, ar būtent tokie niekučiai neužgožia tikrosios šventinės dvasios ir žmogiškųjų vertybių?

– Tikriausiai jau visi esame įpratę, kad artėjant bet kokioms šventėms, ne išimtis ir šv. Kalėdos, atsiranda įvairiausių puošybos elementų. Kalbant apie Kalėdinę dvasią, įvairūs žaisliukai, blizgučiais puoštos eglutės, dovanėlės, kurių pirkimas neretai tampa galvosūkiu: nenuostabu, kad šios šventės laukimas kiekvienam sukelia didelį stresą.

Jei į dovanas mylimiems žmonėms įdedame daug savęs, tai neprieštarauja šv. Kalėdų prasmei, juk Kalėdos ir yra Dovanos šventė – Dievas padovanojo mums save Betliejaus Kūdikyje.

Tačiau atminkime, kad ne materialiuose dalykuose slypi žmogaus laimė, o jausmuose, jų išreiškime. Dvasinės dovanos yra svarbiausios ir gražiausios – juk pasibuvimas kartu su šeima, su artimaisiais, realus apsilankymas, apkabinimas gali tapti bene geriausia ir gražiausia dovana bet kuriam iš mūsų, o ir ieškoti jos nereikės nei prekybos centruose, nei turgeliuose.

Tačiau kaip kunigas galiu pasakyti, kad bene pati didžiausia dovana – savęs paaukojimas Dievui, tik mylėdamas jį pajusi ir jo meilę.

Kalėdinių dovanų neraginu pamiršti, nes pats senelio ir kalėdinių dovanų prototipas atkeliavęs iš vyskupo Mikalojaus ir buvo propaguojamas, tačiau kiek kitaip nei šiandien.

Anksčiau prieš šventes buvo lankomos ir apdovanojamos tik labai skurdžiai gyvenančios šeimos, o dabar ši graži tradicija pavirto į labai gausias dovanas, ir su pirmykšte dvasia mažai ką turi sietino.

Todėl atminkime ir nepamirškime padovanoti savo artimui žymiai brangesnę dovaną – laiko, pabendravimo ir patikėkite, jis bus pats laimingiausias.

Daugiau laiko bendrystei

– Ar išsitęsusį šventinį laikotarpį galima išnaudoti prasmingiau nei šturmuoti prekybos centrus?

– Didesnę prasmę pajusite daugiau laiko skyrę draugystei, bendrystei.

Kartu su šeimos nariais kurkite savo šventes, leisdami laiką kartu dalykitės prisiminimais, kurkite ateities planus, pasidalykite gerumu tarpusavyje ir su tais, kuriems to labiausiai reikia.

Laimės laikas

– Kuo šiemet Jums bus ypatingos šv. Kalėdos?

– Man Kalėdos – laimės dienos, nes galiu būti su bendruomene, su kuria per šventes primename didelę, darnią ir brandžią šeimą.

Nors visos šventinės dienos itin užimtos, tačiau asmeniškai man tai – laimės dienos. Nelieka daug laiko gilintis į savo nuotaikas ar norus, norisi rūpinantis kitų laime, o siekiant gėrio kitam, gerumas visada ir tavo paties sielą palyti.

Šventinės dienos ir susibūrimas, pasibuvimas drauge padeda suprasti ir suvokti, kad esi reikalingas, išaukštintas ir apdovanotas itin gausia šeimyna.

Išgirskime Dievą tyloj

– Ar nemanote, jog pastaruoju metu Kalėdos tampa labiau vartotojiškos, regis, svarbiausia įsigyti kalnus brangių dovanų, pasiruošti gausius vaišių stalus… Kokias šiandienes tendencijas įžvelgiate Jūs? Kokių dvasinių jėgų pasigendate dabartinėje visuomenėje? Į ką turėtų atkreipti dėmesį ir kas turėtų būti svarbu šių dienų žmogui sėdant prie Kūčių stalo, švenčiant šv. Kalėdų šventę? Be ko šventė, jūsų manymu, negali apsieiti?

– Šiais laikais jau tapo itin populiaru Kalėdų laukti, jas sutikti rengiant didelius koncertus, garsias labdaringas akcijas, bestebint vis tai susidaro įspūdis, kad kiekvienas nori kuo garsiau išrėkdamas pasirodyti. Žinoma, darant gerus darbus reikia tai parodyti, bet tai galima padaryti tyliai, ramiai.

Juk ir Dievas mūsų žemėje pasirodė labai ramiai, labai tyliai, labai nusižeminęs, kaip mažas vaikelis, bet tas, kuris ateina pas Jį su meile, jis pats yra ta meile apdovanojamas.

Prieš šventes, taip pat švenčių metu reikia dovanoti daugiau nuolankumo, daugiau nusiraminimo. Nes tam triukšme mes neišgirstame ir nepajuntame vieno vienintelio ir pagrindinio žodžio – meilės. Juk kai jaunuoliai įsimyli, jie nerėkia vienas kitam to garsiau vienas už kitą, o pasako tyliai, ramiai. Taip ir čia reikia tos ramybės, švelnumo, tylos.

Įsiklausykime, sukluskime ir pasistenkime išgirsti, ką Dievas mums nori pasakyti, nes jis kalba, visada kalba, ne tik per šventes, tik kitaip – ramiai, tyliai į širdį. Ir jei mes būsime sutelkę dėmesį kitur, pakerėti ir užimti pasaulio blizgesio negirdėsime to.

Dar viena šių laikų bėda – kartais tyliai ir ramiai pasakome myliu, bet neparodome to jausmais, darbais. Juk tėvams paskambinimas per „Skype“ programą ar elektroninės atvirutės atsiuntimas nėra tikrasis didžiulės meilės įrodymas – tai greičiau pareiga, kurią žūtbūt turime įvykdyti. Juk Dievulis su mumis ne taip elgėsi – jis gimė, jis atėjo, jis nusilenkė prieš mus.

Todėl artėjant didžiosioms šventėms nenupiginkime savo jausmų, nepamirškime aplankyti savo artimųjų, pabūti su jais ramybėje, šventume, nuoširdžiai pasišnekėti ir būtent taip įrodyti tą žmonijai svarbų jausmą – meilę.

Juk turime vieną vienintelį gyvenimą – o jis greitai prabėgs, naudokimės kiekviena mums suteikta proga pabūti drauge, kartu. Padarykime taip, kad būtume laimingi patys, kad gyvenimas būtų prasmingas ir artimiesiems. Mūsų artimųjų laimė priklauso nuo mūsų.

Reikia mylėti ir save

– Ką reikėtų nuveikti, kad Kalėdos iš tiesų būtų gražios, tyros ir suteiktų tikro džiaugsmo?

– Kalėdų džiaugsmo potyris yra neatsiejamas nuo mūsų sielos grožio, todėl pirmiausia turime pagerbti ir pamilti save, taip pat meilę skleisti ir kitiems – tai esminė sąlyga Kalėdų džiaugsmui patirti.

O dar didesnio džiaugsmo suteiks susitikimas su Dievu, įsiklausymas į jį, bažnyčios aplankymas – tai suteiks ramybės ir laimės mūsų širdyse.

Šventinė ramybė – svarbiausia

– Koks būtų Jūsų palinkėjimas mūsų laikraščio skaitytojams?

– Visam pasauliui ir visiems Jums asmeniškai, pirmiausia linkiu šventinės ramybės ir tylos, atsakingai mylėti ir rūpintis ne vien siaurais asmeniniais interesais, bet ir kitais žmonėmis.

Namuose įsiviešpatavus ramybei, gailestingumui, supratingumui linkiu išgirsti ir pajusti atėjusį Dievą.